Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

Endriejavas

 
Endriejavas – Klaipėdos rajono miestelis. Išsidėstęs jis Endriejavo kalvagūbryje, kuris skiria Pajūrio žemumą nuo Rietavo lygumos. Šis kalvagūbris virš jūros lygio yra iškilęs 130 metrų.
Gyvenvietė – prie senojo Žemaičių plento ir Vilniaus–Klaipėdos greitkelio, Ji pasiekiama važiuojant keliu Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai. Šiauriniame gyvenvietės pakraštyje – Kapstato ežeras.
Netoli miestelio dunkso du piliakalniai. Pirmasis – Žvagìnių. Jis pakilęs virš jūros lygio148 metrus. Tai aukščiausia vieta Klaipėdos rajone.
Antrasis piliakalnis  Norgėlų (dar vadinamas Matáičių, Vytauto kalnu). Jis – prie Šalpalės upelio, šalia kapinyno.
Miestelio šiauriniu pakraščiu vingiuoja Minijos intakas Veiviržas.
Apie 4 km į šiaurės vakarus nuo Endriejavo – Ablingos memorialinis ansamblis.
Archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Endriejavo apylinkėse buvo tankiai gyvenama jau akmens ir geležies amžiais.
1630 m. istoriniuose šaltiniuose yra paminėta Endriejavo apylinkėse auganti giria.
Gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose pradedama minėti XVIII amžiuje (iki XVIII a. pab. kaimas buvo vadinamas Vaitkaičiais).
Gyvenvietės pavadinimas yra kilęs iš Kapstatų (Váitkaičių) dvarelio, vėliau pavadinto Endriejavu, savininko Andriejaus Radzevičiaus vardu. Iki Antrojo pasaulinio karo rašytiniuose šaltiniuose gyvenvietė vadinama Andriejavu arba Andriejava, toks miestelio  pavadinimas liaudyje populiarus iki šiol.
1780 m. Andriejus Radzevičius gyvenvietėje pastatė pirmąją katalikų bažnyčią. Ji buvo medinė.
Apie 1800-uosius metus įkurta Endriejavo parapija.
XIX a. pradžioje gyvenvietėje veikė parapinė mokykla. 1808 m. ją lankė 21 mokinys, 1853 m. – 34. Pralaimėjus 1863 m. sukilimui, ši mokykla buvo uždaryta.
1833 m. kaime buvo 90 gyventojų, 1841 m. – 220, 1886 m. – 316, 1923 m. – 273, 1959 m. – 414, 1970 m. – 482, 1976 m. – 473, 1979 m. – 547, 1985 m. – 605, 1989 m. – 731, 2001 m. – 718.
Endriejavą yra valdęs Jurgis Tendzegolskis.vėliau (nuo 1837 m.), o 1837 m. Endriejavą už 8 369 rublių nusipirko Rietavo kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis nusipirko. Jis į Endriejavą nutiesė  plentą.
XIX a. Endriejavas garsėjo čia vykusiais grūdų ir linų prekymečiais.
1861–1950 m. Endriejavas buvo to paties pavadinimo valsčiaus centras.
1862 m. Endriejavo varpinėje buvo pakabintas tuo metu didžiausias varpas Žemaitijoje.
1865 m. gyvenvietėje pradėjo veikti valdinė pradžios mokykla. 1948 m. ji reorganizuota į  septynmetę, 1955 m. – į vidurinę.
Spaudos draudimo metais draudžiamus lietuviškus leidinius platino miestelyje ganytojo pareigas ėjęs kunigas, rašytojas, vėliau – ir Steigiamojo Seimo narys Povilas Dogelis.
XX a. antrame dešimtmetyje Endriejave buvo 9 malūnai, 3 lentpjūvės, vilnų karšykla, garinė pieninė.
1941 m. birželio 22 d. sudegė Endriejavo katalikų bažnyčia. 1943 m. vietoje jos pastatyta nauja medinė Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia.
Antrojo pasaulinio karo metais gaisras sunaikino ir didelę dalį kitų miestelio  pastatų.
1946 m. gyvenvietėje pradėjo veikti biblioteka.
1946–1952 m. Endriejave veikė ligoninė, vėliau  – ambulatorija.
1947 m. advokatas ir vaistininkas Stasys Vaitkus Endriejave atidarė vaistinę.
Nuo 1948 m. Endriejavo gyvenvietė buvo „Bolševiko“ kolūkio centras.
Sovietmečiu gyvenvietė buvo Endriejavo apylinkės centras.
1976 m. gyvenvietėje pradėjo veikti vaikų darželis.
1993 m. Endriejavas tapo to paties pavadinimo seniūnijos centru.
2001 m. Endriejave buvo 718 gyventojų.
2009 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos prezidentės dekretu Nr. 1K-58 patvirtintas Endriejavo herbas.
2010 m. „Versmės“ leidykla išleido monografiją „Endriejavas“.
Tarp iškiliausių Endriejavo krašto žmonių minimas lietuvių bendruomenės užsienyje veikėjas, žurnalistas Edvardas Turauskas (1896–1966), visuomenės ir politikos veikėjas Kazimieras Vytautas Kryževičius (1930–2004), biologas, biofizikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Venslauskas (g. 1933), kino ir teatro aktorius, Šiaulių miesto garbės pilietis Pranas Piaulokas (1945–2008) ir kt.
 
Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija