Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

Deltuva

Deltuvos miestelis – 6 km į vakarus nuo Ukmergės, prie kelio Kėdainiai–Šėta–Ukmergė ir Šventosios intako Armonos.
X–XIV a. Deltuva buvo Deltuvos žemės centras
Deltuva istoriniuose šaltiniuose pradėta minėti 1219 metais.
Šių vietovių senovę mena Deltuvos kapinynas.
1264 m. Vaišvilkas, keršydamas savo tėvo Mindaugo žudikams, užėmė Deltuvos pilį ir Deltuvos žemę prijungė prie Didžiojo kunigaikščio valdų.
Nuo 1385 m. Deltuva buvo Deltuvos valsčiaus centras.
1385 m. kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose yra paminėtas Deltuvos valsčius.
1434 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Deltuvos dvaras.
XV a. Deltuvos miestelio ir dvaro šeimininkai buvo Valimantaičiai, vėliau gyvenvietė perėjo Kęsgailos žinion.
1444 m. Mykolas Kęsgaila Valimantaitis Deltuvoje pastatė katalikų bažnyčią.
XVI a. pr. Deltuva priklausė didikams Radviloms.
Prieš 1570 m. Deltuvoje didikai Radvilos pastatė evangelikų reformatų bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla.
1560 m. istoriniuose šaltiniuose paminėtas Deltuvos miestelis.
Deltuva yra pažymėta 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) žemėlapyje.
1681 m. Deltuvos šeimininku tapo  Marcijonas Marianas Aleksandras Oginskis (1632–1690).
1744 m. Deltuvai suteikta turgaus ir prekymečio privilegija.
1752 m. pastatyta Deltuvos Švč. Trejybės bažnyčia, kuri 1872 m. buvo atstatyta.
1812 m. birželio 28 d., Rusijos ir Napoleono kariuomenės karo pradžioje, prie Deltuvos vyko Deltuvos mūšis (vadinamas ir Ukmergės mūšio vardu). Jame kovėsi besitraukiančios Rusijos imperijos kariuomenės pirmasis pėstininkų korpusas ir puolančios Prancūzijos armijos avangardo kariai.
Nuo XVIII a. pabaigos iki XIX a. vidurio Deltuvoje veikė katalikų parapinė mokykla. 1777 m. joje mokėsi 11 mokinių, 1863 m. – 29.
1850 m. Deltuvą nuniokojo stiprus gaisras.
1861–1950 m. Deltuva buvo valsčiaus centras.
Lietuviškos spaudos draudimo metais (1864–1904) draudžiamąją lietuvių spaudą Deltuvos valsčiuje platino A. Rimkevičius, P. Vareikio šeima, daraktorės O. Virbickienė, O. Žliobaitė.
1865 m. Deltuvoje pradėjo veikti valdinė pradžios mokykla.
XIX a. Deltuvoje šeimininkavo Tiškevičiai.
1867–1914 m. Deltuva Vilniaus generalgubernatoriaus Konstantino Kaufmano (1818–1882) garbei buvo vadinamas Konstantinovu.
1865 m. Deltuvoje buvo 320 gyventojai, 1897 m. – 516, 1923 m. – 442, 1959 m. – 356, 1970 m. – 352, 1975 m. – 382, 1979 m. – 482, 1985 m. – 445, 1989 m. – 521, 2001 m. – 550, 2011 m. – 513.
1903 m. Deltuvoje įsteigta mergaičių valdinė pradžios mokykla.
1937 m. Deltuvą vėl nuniokojo stiprus gaisras.
1946 m. Deltuvoje įkurta biblioteka ir ambulatorija.
1946 m. sugriauta evangelikų reformatų bažnyčia.
1949–1993 m. Deltuva buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
1950–1995 m. Deltuva buvo apylinkės centras.
1957 m. Deltuvoje pradėjo veikti vidurinė mokykla, kuri 2001 m. reorganizuota į pagrindinę mokyklą.
1962 m.Deltuvoje pastatyti Kultūros namai.
Nuo 1995 m. Deltuva – Deltuvos seniūnijos centras
1998 m., už miestelio kapinių, link kelio į Ukmergę pastatytas obeliskas Deltuvos mūšiui atminti.
2009 m. lapkričio 2 d. patvirtintas Deltuvos herbas.
Pagal literatūrinius šaltinius rengė Danutė Mukienė

 

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija