Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

Darsūniškis

 
Darsūniškis – Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijos gyvenvietė ant dešiniojo Nemuno kranto. Kruonis nuo čia į pietryčius yra nutolęs 8 km,  Kaišiadorys – 23 km. Prie Darsūniškio Klonupio ir Liutiko upeliai įteka į Nemuną, o į Liutiką – Pagreitys.
1958 m. prie Darsūniškio buvo supiltas 4 km ilgio ir 4 m aukščio pylimas, kuris, pastačius Kauno hidroelektrinę ir pakilus Nemuno vandens lygiui, saugo gyvenvietę nuo apsėmimo.
Darsūniškį garsina Darsūniškio akmuo ir mineralinis šaltinis, kurio vandens natūrali gamtinė sudėtis atitinka mineralinio vandens sudėtį. Jis yra valstybės saugomas hidrogeologinis kraštovaizdžio objektas, užima 0,2 aro. Per parą iš jo išteka  keturi kubiniai metrai vandens.
Darsūniškio teritorijoje akmens amžiuje buvo dvi gyvenvietės.
Kryžiuočių žygių metu Darsūniškis buvo prie didžiojo kryžiuočių kelio į Trakus ir Vilnių.
1372 m. Darsūniškis pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose –  Vygando kronikoje. Joje parašyta, kad per Grabnyčias Instenburgo komtūras, netikėtai užpuolė Darsūniškio (Dirsunen) pilį, ją sudegino ir išsivedė 400 belaisvių.
1373 m. iki Darsūniškio kryžiuočius atvedė išdavikas lietuvis Daukintas.
1375 m. kryžiuočių karinės pajėgos ties Darsūniškiu persikėlė per Nemuną ir pirmą kartą užpuolė Trakus.
1377 m. trys iki to laiko atskirai žygiavusios kryžiuočių kolonos ties Darsūniškiu susijungė į vieną ir patraukė toliau į Lietuvą.
1382 m. kryžiuočiai prie Darsūniškio pirmą kartą Lietuvoje per mūšį šaudė iš artilerijos (bombardų). Pasitraukdami lietuviai sudegino Darsūniškio pilį. Ji vėliau buvo atstatyta.
1418 m. Vytautas ir Jogaila su palydovais, plaukdami Nemunu į Veliuonoje vykusį pasitarimą su kryžiuočiais, buvo apsistoję Darsūniškio pilyje.
1430 m. Darsūniškio pilyje Vytautas parašė laišką Kryžiuočių ordino magistrui P. Rusdorfui, kviesdamas jį į savo karūnaciją.
1422 m. Darsūniškio seniūnas buvo Jonas Goštautas.
1486 m. Darsūniškis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose pavadintas miestu.
1529 m. Darsūniškis pradėtas minėti neprivilegijuotųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąrašuose.
1510 m. gruodžio 18 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis Darsūniškio dvarą iki gyvos galvos atidavė valdyti maršalkai Venslavui Kostevičiui.
XVI a. Darsūniškį valdė Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Albertas Goštautas.
1524 m. Nemuno upėje ties Darsūniškiu buvo įrengta pertvara žuvims gaudyti, veikė keltas per upę.
1569 m. buvo atlikta Darsūniškio dvaro ir pilies revizija. Tuo metu Darsūniškio miestelyje buvo 50 sodybų, veikė 19 karčemų (12 alaus ir 7 degtinės), dirbo penki mėsininkai, siuvėjas.
1586 m. Darsūniškis atiteko Oginskiams. Tais metais Darsūniškio miestelio gyventojams priklausė 40 valakų žemės.
Žinoma, kad Darsūniškyje yra gyvenę šie Oginskiai: Bogdanas (Bohdanas, Bagdonas) Marcijonas Motiejaitis Oginskis (gimė apie 1551 / 1558 –1625), Raina Valavičiūtė-Oginskienė (XVI a.), Zofija Bielevičiūtė-Oginskienė (XVI II p. – XVII a. I p.), Boguslavas Kazimieras Oginskis (apie 1669–1730), Karolis Oginskis (1711–1766), Kotryna Jurlovna Oginskienė-Valavičienė (XVI a.), Marcijonas Marianas Aleksandras Oginskis (1632–1690), Boguslavas Kazimieras Oginskis (apie 1669–1730), Karolis Oginskis (1711–1766), Juozapas Oginskis (apie 1713–1776), Ignotas Oginskis (1755–1787), Juzefa (Juozapota) Oginskytė-Oginskienė-Lopacinskienė-Šiškienė (1774–1847), Gabrielius Juozapas Andrius Oginskis (1784–1842).
1601 m. Darsūniškyje stovėjo 49 namai, buvo 19 karčemų, dirbo 5 mėsininkai, 2 siuvėjai, 2 batsiuviai, odminys, 3 kubiliai.
XVII a. viduryje, karų su Rusija metu, Darsūniškis buvo sudegintas.
1702 m. kovo 14 d. prie Darsūniškio įvyko švedų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariuomenių dalinių susirėmimas, kurį laimėjo lietuviai. Po kurio laiko Darsūniškį užpuolė 12 tūkstančių švedų, kuriems vadovavo Švedijos karalius Karolis XII. Miestelis buvo sudegintas.
1720 m. surašytame inventoriuje Darsūniškis vadinamas miestu. Inventoriuje nurodyta, kad Darsūniškyje yra 23 sodybos, jose gyvena 27 šeimos, veikia 3 karčemos, gyvena 1 siuvėjas.
1726 m. už raganavimą buvo sudeginti du Darsūniškio gyventojai – Juozapas Šarka ir jo žmona Sofija.Tais metais jiems teismą surengė Darsūniškio seniūnas Boguslovas Oginskis.
XVIII a. pab. Darsūniškyje veikė parapinė mokykla. 1777 m. joje mokėsi 7 vaikai (2 iš šlėktų, 5 iš miestiečių bei valstiečių šeimų).
1781 m. Darsūniškio parapinėje mokykloje mokėsi 25 vaikai (3 iš šlėktų, 4 iš miestiečių, 18 iš valstiečių šeimų).
1787 m. seniūnijos inventoriuje parašyta, kad miestelyje yra 33 sodybos, tarp jų ir bažnyčia,  gyvena 34 šeimos, veikia karčema, yra dažytojas.
1791 m. buvo patvirtintas Darsūniškio herbas.
1795 m. Darsūniškyje buvo 31 sodyba, 304 gyventojai.
1791–1794 m. ant dviejų pagrindinių kelių, vedančių į Darsūniškį, pastatytos koplytėlės-vartai su šv. Agotos (globėjos nuo gaisrų) ir šv. Kazimiero skulptūrėlėmis.
1910 m. kelyje į Užgirėlį pastatyti tretieji vartai – Šv. Jurgio. Jie nugriauti 1963 m., o atstatyti  1990-aisiais.
1803–1832 m. Darsūniškyje veikė parapinė mokykla.
1812 m. prancūzų kariuomenė žygiavo per Darsūniškį.
1812 m. liepos 17 d. per gaisrą Darsūniškyje sudegė 52 pastatai.
1818 m. Darsūniškį vėl niokojo didelis gaisras.
1828 m. Darsūniškyje palaidotas 1828 m. rugsėjo 14 d. Kaune miręs lietuviškai, lenkiškai,  lotyniškai kūręs poetas Mendzigurskis. Jis buvo gimęs  1752 m. Ukmergės apskrityje, mokėsi Vilniaus kunigų seminariją, kunigavo Rumšiškėse, Darsūniškyje.
 
Po 1831 m. sukilimo caro valdžia konfiskavo kunigaikščių Oginskių valdas. Tada Darsūniškis ir  Kruonio dvaras buvo perduotas Rusijos caro administracijos žinion.
1835–1947 m. Darsūniškio parapijos klebonu dirbo lietuvių kalbos gramatikos autorius kunigas Juozas Čiulda (g. 1796 m. lapkričio 22 d., mirė 1861 m. birželio 11 d.).
1848 m. Darsūniškyje gyveno 62 šeimos, iš jų 6 – žydų. Miestelyje veikė karčema, buvo dvejos kapinės, iš kurių vienos – žydų).
1848 m. Darsūniškio gyvenvietę vėl nusiaubė gaisras.
1857 m. Darsūniškyje gyveno 75 šeimos, 1860 m.– 786 gyventojai, 1861 m. – 736, 1865 m. – 796, 1880 m. – 504, 1897 m. – 747.
1923 m. Darsūniškyje buvo 140 sodybų, 817 gyventojų, 1931 m. - 147 sodybos, 810 gyventojų.
1937 m. Darsūniškyje gyveno 588 katalikai, 28 žydų šeimos, kuriose buvo 103 gyventojai. Tais metais miestelyje buvo ir 1 musulmonų šeima (ją sudarė 5 gyventojai).
XIX a. pab. Darsūniškyje buvo draudžiamos spaudos platinimo centras.
1897 m. miestelyje įsteigta valdiška rusiška liaudinė mokykla. Nuo 1907 m. joje vykdavo pamokos ir lietuvių kalba. Tais  metais joje mokėsi 67 mokiniai (50 berniukų ir 17 mergaičių).
1909 m. miestelyje veikė „Blaivybės“ draugijos biblioteka, kurią įsteigė kunigas P. Burbulis.
1918 m. Darsūniškio lietuviškoje pradinėje mokykloje mokėsi apie šimtas mokinių.
1921–1924 m. į vienkiemius išsikėlė 30 Darsūniškio ūkininkų šeimų, kitais metais – dar daugiau.
1938 m. sausio 1 d. Darsūniškio lietuviškoje pradinėje mokykloje mokėsi 73 mokiniai.
1940 m. Darsūniškyje įsikūrė antisovietinė pogrindinė organizacija – Lietuvos gynimo ratelis. Antrojo pasaulinio karo pradžioje Darsūniškyje buvo žydų getas (į jį buvo suvaryti Darsūniškio, Kruonio ir Pakuonio žydai). Dalis žydų buvo sušaudyta Gojaus miške, kiti – Darsūniškio žydų kapinėse.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Darsūniškis vėl degė – ugnies nepaliesti liko tik 4 ar 5 gyvenamieji namai ir treji miestelio vartai.
1947 m. Darsūniškyje buvo 566 gyventojai, 1959 m. – 533, 1973 m. – 477, 2000 m. – 393.
1902 m. lapkričio 14 d. Darsūniškyje gimė žydų rašytojas Beras Halpernas –- paskutinis Lietuvos rašytojas, rašęs tik jidiš kalba.
 
Literatūra:
1. Gustaitis R., Kaišiadorių rajono gyvenviečių žinynas, Kaišiadorys: Kaišiadorių muziejus, 2001, p. 77–80.
 
Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.28 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija