Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
Biržų miestas

Biržai – šiaurės Lietuvos miestas, to paties pavadinimo rajono savivaldybės ir seniūnijos centras netoli Latvijos sienos. Miesto teritorijoje – Širvėnos ežeas. Čia, miesto šiauriniame pakraštyje į ežerą įteka Agluona ir Apaščia.   Į vakarus nuo Agluonos – Biržų naujamiestis. Širvėnos šiaurinėje pakrantėje – Biržų miesto Astravo mikrorajonas, į kurį patenkama pervažiavus   medinį tiltą per Širvėnos ežerą. Trešioji miesto dalis senamiestis, kuriame daugiausia istorinių ir architektūrinių paminklų (Biržų senamiestis ir piliavietė – valstybės saugomi  urbanistikos paminklai).

Miestas į šiaurę nuo Vilniaus yra nutolęs 201 km, nuo Panevėžio į šiaurę – 66 km, į pietus nuo Rygos – 90 km. Biržai yra Širvėnos seniūnijos ir Biržų miesto seniūnijos, Biržų parapijos centras. Mieste veikia regioninio parko direkcija. Per Biržus eina plentai į Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį, Rygą.

Archeologinių tyrinėjimai rodo, kad Biržuose ir jų apylinkėse žmonės gyveno jau neolite (prieš 5000 metų.

Nuo seno šiose vietovėse šeimininkavo sėlių genys.

1415 m. Jogaila, lankydamas Lietuvos žemes, aplankė ir Biržuse.

Biržai – buvusios Radvilų Biržų kunigaikštystės (1547–1811) centras. Tai buvo viena didžiausių ir ilgiausiai gyvavusių privačių valdų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Ji nuo XVI a. iki 1804 m. priklausė didikams Radviloms.

Rašytiniuose šaltiniuose Biržai pradėti minėti 1455 m. balandžio 14 d. (tada Trakų vaivada Radvila Astikaitis iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio dovanų gavo 6 pavaldinius ir žemės ir teisę jam priklausiusiose Biržų žemėse apgyvendinti šiuos jam padovanotus žmones).

Radvila Astikaitis šiose vietose vėliau supirko nemažai žemių ir taip čia išplėtė savo Mikalojui Radvilai Senajam.

Vėliau Biržus valdė Mikalojaus Radvilos Senojo sūnus – LDK didysis etmonas Jurgis Radvila (1480–1541). Jis supirko daug žemių iš Upytės bajorų.

1500 m . vasario 6 d. Biržuose pastatyta pirmoji Biržų katalikų bažnyčia.

XVI a. pr. Biržų žemėse buvo apie 503 dūmai. Jurgis Radvila pradėjo plėsti Biržų valdą šiaurės pasienio kryptimi (palei Nemunėlio upę).

XVI a. per  Biržus ėjo strateginis kelias iš Rygos į Vilnių ir tuo laikotarpiu  miestas turėjo privilegiją versti sustoti visus keliaujančios iš Rygos į Vilnių.

1520 m. rašytiniuose šaltiniuose Biržai pirmą kartą paminėti kaip miestelis. Tada čia buvo 53 miestelėnų dūmai (namai_. Pilis tais laikais buvo tik Papilyje.

1528 m. dvarų surašymo dokumentuose nurodyta, kad Biržų dvare gyvena 63 Biržų miestelėnai.

Iš Jurgio Radvilos Biržų valdą paveldėjo jo vienintelis sūnus Mikalojus Radvila Rudasis (1512 – 1584). 1547 m. Mikalojus Radvila Rudasis gavo Šv. Romos imperijos kunigaikščio titulą ir pasivadino Biržų–Dubingių kunigaikščiu, o jam priklausančios valdo tapo pradėtos vadinti Biržų kunigaikštyste.  Mikalojus Radvila Rudasis pirmasis Biržų žemėse apgyvendino totorius ir vokiečius. Pirmieji totoriai gavo žemės Niutanuose, Aspariškiuose.

1547 m. Biržai tapo Biržų kunigaikštystės centru.

1549 m. sausio 25 d. Žygimantas Augustas specialia privilegija patvirtino Biržų kunigaikštystės statusą.

Nuo 1564 m. (tais metais Mikalojus Radvila Rudasis tapo evangeliku reformatu) iki 1731 m. Biržus valdė protestantiška Biržų-Dubingių Radvilų šaka.

XVI a. Biržai tapo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Livonijos pasienio tvirtove.

1561 m. sudarytame kunigaikščio Biržų valdų inventoriuje yra paminėtas Biržų dvarą, kuriame buvo 4 svirnai, virtuvė, kepykla, bravoras, Joniškėlio, Ageniškio ir Papilio dvarai.

1570 m. Biržų kunigaikštystėje buvo 12 vokiečių dūmų, užėmusių 521 valaką (valakas – XVI – a. II pusės – XIX a. Lietuvos žemės ploto vienetas, lygus 21, 368 ha).

1584 m. mirė Mikolajus Radvila Rudasis ir jo sūnūs pasidalijo tėvo valdas – Biržus, Papilį, Ageniškį, Joniškėlį.

1586–1589 m. buvo pastatyta mūrinė Biržų pilis (Radvilų rezidencija). Jos statybos pradžia siejama su K. Radvilos-Perkūno veikla ir iniciatyvomis).

1587 m. įgyvendinant gynybinius planus buvo užtvenktos Agluonos ir Apaščios upės ir suformuotas seniausias Llietuvoje dirbtinis vandens telkinys – Širvėnos ežeras, kurio plotas 336 hektarai. Tuo metu tai buvo vandens kelių sistemos, jungusios Biržus su Rygos uostu, dalis.

1587 m. Biržuose pastatyta evangelikų reformatų bažnyčia.

1589 m. kovo 9 d. Kristupas Radvila Perkūnas iš karaliaus Zigmanto Vazos išrūpino miesto teises. Jos buvo  atnaujintos 1642 m., 1644 m., 1685 m., 1701 m., 1744 m., 1777 m., 1780 m. Kartu miestui buvo suteiktos turgaus ir prekymečių teisės, patvirtintas Biržų herbas ir antspaudas.

Nuo 1597 m. prie Biržų evangelikų reformatų bažnyčios veikė pradžios mokykla. Ji XVIII a. išaugo į gimnaziją.

XVII a. pradžioje iš Trakų į Biržus gyventi atsikėlė karaimų.

Biržuose XVII a. pradžioje Kristupas Radvila Jaunasis (1585–1640) paskelbė miesto prekybos taisykles, įvedė viešuosius saikus ir matus.

1610 m. Biržuose buvo  86 dūmai.

XVII a. pirmaisiais dešimtmečiais Biržuose buvo pastatyta rotušė ir kitų anuo metu svarbių  visuomeninių pastatų, miestas apjuostas pylimais, perkasais ir gynybinėmis sienomis.

1625 m. ir 1657 m. vykstant karams su Švedija Biržų miestas buvo nuniokotas, o Biržų pilis sugriauta.

1636 m. mieste buvusi vokiečių bendruomenė pasistatė evangelikų liuteronų bažnyčia.

1661–1662 m. architektas T. Krel-Spinovskis parengė naują Biržų planą, pagal kurį miestas turėjo būti gerokai išplėstas. Biržai ir Biržų pilis buvo atstatyti  XVII a. antrojoje pusėje.

1662 m. Biržuose buvo 114 namų, iš kurių 12 – valdiški (rotušė, kalvinų ir liuteronų bažnyčios, mokykla, vaito, vaito padėjėjo, miesto raštininko namai, kalėjimas, budelio, kunigo, gydytojo ir mokytojo namai).

1682 m. Biržuose buvo  182 dūmai, 1663 m. –  14 kiemų.

1666 m. liepos 1 d. kilęs gaisras sunaikino Biržų miestą.

1682 m. Biržuose buvo 182 kiemai.

1686 m. Biržuose veikė odininkų, siuvėjų, kalvių, audėjų cechai, pirklių draugija.

1687 m. prie vokiečių bendruomenės evangelikų liuteronų bažnyčios įsteigta pradžios mokykla.

 

1701 m. Biržų pilyje buvo pasirašyta Biržų sutartis.

1703 m. prie Biržų įvyko mūšis.

1704 m. Šiaurės karo metu švedai  susprogdino Biržų pilį ir sudegino Biržų miestą.

1731 m. Biržų miestas atiteko Nesvyžiaus Radvilų šakai.

1731 m. Biržuose buvo 90 kiemų., 1735 m. – 95, 1764 m. – 154, 1797 m. – 218, 1803 m. – 212 kiemų, 1829 m. – 205, 1841 m. – 264.

XVIII a. pirmoje pusėje Biržuose buvo pradėti persekioti protestantai.

XVIII a. Biržų miestas neteko ankstesnės reikšmės.

1792 m. Biržams buvo suteikta renovacinė privilegija (panaikinta 1794 m.)

1804 m. Biržų miestas buvo įkeistas didikams Tiškevičiams.

1823 m. Biržuose buvo 2000 gyventojų, 1858 m. – 2682, 1891 m. – 3000, 1897 m. – 4413.

1844 m. Viržai tapo Tiškevičių majoratu. Tiškevičiai Astrave pasistatė rezidenciją – dvaro rūmus.
Per 1863 m. sukilimą prie Biržų vyko Biržų kautynės.

1865 m. Rusijos valdžia Biržuose pastatė cerkvę.

Biržų miestas pradėjo stipriai augti XIX a. antroje s pusėje.

1880 m. Biržuose buvo 20 gatvių, 536 namai, iš jų 2 – mūriniai, 3 – odų dirbtuvės, 40 – parduotuvių. Tais metais mieste dirbo keli šimtai amatininkų.

1908 m. Biržuose įkurta 4 klasių mokykla, įsteigtas vaidintojų būrelis „Lyra“ (veikė 1912–1915 m.).

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Biržuose veikė kelios linų ir vilnos perdirbimo įmonės, 3 malūnai, vartotojų bendrovė, Šiaurės Lietuvos spaudos centras (spaustuvė).

1917 m. įkurta Biržų „Saulės“ gimnazija.

1918 m. įsteigta Buržų muzikos ir dramos draugija „Mūza“.

1919 m. Biržus buvo užėmę bolševikai. Juos iš miestelio išmušė Joniškėlio partizanų būrys.

1921 m. iki Biržų buvo pratęstas siaurasis geležinkelis Šiauliai–Pasvalys.

1923 m. Biržuose buvo 5315 gyventojai, iš jų: lietuviai sudarė 55,84% (2 968), žydai – 34% (1807), lenkai – 4,23% (225), latviai – 3,52% (187), rusai – 1,13% (60), vokiečiai – 0,81% (43), kitų tautybių žmonės – 0,47% (25). Tais metais mieste buvo 666 namai.

1931 m. Biržuose buvo 5705 gyventojai.

1930 m. Astrave pradėjo veikti „Siūlo“ fabrikas, kuriame perdirbdavo miesto apylinkėse išauginamą linų produkciją.

1931 m. pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės paminklas, pavadintas Birutės vardu (skulptorius Robertas Antinis  vyresnysis). Paminklas buvo susprogdintas 1946 m. , o atstatytas 1990 m. (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis).

Tarpukariu Biržuose veikė 2 malūnai, 3 lentpjūvės, alaus darykla, pieninė, daugiau negu    20 amatininkų dirbtuvių, elektrinė.

1932 m. Biržuose buvo 228 parduotuvės, 5 viešbučiai, 2 kino teatrai.

1934 m. mieste savo veiklą plėtojo 14 savarankiškų visuomeninių draugijų skyrių ir 46 kultūrinių organizacijų skyriai.

1934 m. Biržuose buvo 1039 namai.

1939 m. mieste buvo 8281 gyventojas, 1959 m. – 8624, 1964 m. –  9400, 1970 m. – 11160, 1975 m. – 13400, 1976 m. – 13700, 1979 m. – 14401, 1989 m. –  15907.

Tarpukario metais Biržai buvo Lietuvos evangelikų reformatų bažnytinis centras. Tuo pat metu mieste veikė katalikų, evangelikų liuteronų, metodistų, baptistų, judėjų religinės bendruomenės, laisvamaniai.

1941 m. ir 1944–1952 m. į įvairias nuošalias Sovietų Sąjungos vietoves iš Biržų buvo ištremta 214 miesto gyventojų.

1941 m. naciai Astrave sušaudė apie 3 000 žmonių (didžioji jų dalis buvo žydų tautybės).

1944 m. prie Biržų ilgą laiką buvo fronto linija, kur dėl Biržų miesto vyko stiprūs tarp Raudonosios armijos ir Vokietijos kariuomenės.

Antrojo pasaulinio karo metais Biržuose buvo sugriautas visas miesto centras ir apie 70 proc pastatų.

1944 m. liepos 29 d. Ivano Bagramiano vadovaujami Raudonosios armijos kariuomenės daliniai užėmė Biržus, tačiau per vokiečių kontrapuolimą greitai juos prarado. Galutinai vokiečių kariuomenė iš Biržų buvo išstumta 1944 m. rugpjūčio 6 dieną.

1944 m. spalio 26 d. Lietuvos partizanai iš miesto areštinės išlaisvino 48 suimtuosius.

1946 m. rugpjūčio 3 d. Biržai tapo apskrities pavaldumo miestu.

1950 m. Biržai tapo rajono pavaldumo miestu.

Biržai buvo atstatyti pokario metais. Tuo laikotarpiu daugelis Biržų senamiestyje išlikusių paminklų nebuvo išsaugota.

Sovietmečiu Biržuose veikė rekonstruotas fabrikas „Siūlas“, alaus darykla, gelžbetoninių konstrukcijų gamykla, maisto pramonės ir duonos kombinatai, keletas kitų įmonių.

1976 m. pastatytas paminklas poetui Juliui Janoniui (skulptorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis).

1988 m. spalio 13 d. Biržuose savo veiklą pradėjo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė

1988 m. lapkričio 20 d. virš Biržų pilies buvo iškelta tautinė vėliava.

1993 m. birželio 29 d. Biržuose pasirašyta atkurtos Lietuvos ir Latvijos sausumos sienos sutartis.

1994 m. į Biržus nutiestas dujotiekis.

1997 m. patvirtintas dabartinis Biržų herbas.

2001 m. Biržuose buvo 15262 gyventojai, iš jų: 2001 m. gyveno 15 262 žmonės, tarp jų lietuvių buvo 98,58% (15045), rusai – 0,73% (112), lenkai – 0,14% (21), ukrainiečiai – 0,14% (21), latviai – 0,13% (20), baltarusiai – 0,12% (18), kitų tautybių žmonės – 0,16% (25).

2011 m. Biržuose buvo 12465 gyventojai, tarp jų lietuvių buvo 97,94% (12208), rusų – 0,83% (103), lenkų  – 0,18% (23), ukrainiečių – 0,11% (14), baltarusių – 0,1% (13), latvių – 0,09% (11), kitų tautybių žmonių  – 0,75% (93).

Dabartinio Biržų miesto senamiestis suformuotas XX a. antroje pusėje. Čia vyrauja sovietmečio   stiliaus 1–3 aukštų mūriniai pastatai. Miesto centre – keturkampė aikštė (ji suformuota išplėtus kvadratinę Rotušės aikštę. Šioje miesto dalyje į viršų kyla romantizmo neobaroko krypties Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1861 m., architektas Tomas Tišeckis). Netoli šios aikštės 1874 m. buvo pastatyta ir neogotikinė Biržų evangelikų reformatų bažnyčia.

Biržuose veikia „Saulės“ gimnazija, Biržų jaunimo mokykla, „Atžalyno“ vidurinė mokykla ir  „Aušros“ vidurinė mokykla, Kaštonų pagrindinė mokykla, Biržų technologijų ir verslo mokymo centras, dvi mokyklos-darželiai („Ąžuoliukas“ ir „Vyturėlis“), lopšelis-darželis „Genys“, muzikos, dailės, sporto mokyklos. Mieste yra Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia, Biržų evangelikų reformatų bažnyčia, Biržų jungtinė metodistų bažnyčia, Biržų cerkvė (pastatyta 1865 m.; stačiatikių), Biržų rotušė, kultūros namai ir kultūros centras, kino ir pramogų centras, turizmo informacijos centras. Širvėnos ežero pietinėje pusėje stovi Biržų pilis, kuriame veikia 1928 m. įkurtas Biržų muziejus „Sėla“.

Biržuose leidžiamas „Biržiečių žodis“ (nuo 1994 m.)  ir Šiaurės rytai“ (nuo 2000 m.).

Mieste ir rajone plačiai aktyvus sportinis judėjimas. Čia veikia apie 10 sporto klubų, motoklubas, aeroklubas. Mieste vyksta Biržų regata.

Mieste yra išvystyta tekstilės, ypač linų, maisto, alaus pramonė, statybinių medžiagų gamyba.

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.11.30 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija