Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
BERŽORAS (PLUNGĖS RAJONAS)

Beržoras – Plungės rajono Platelių seniūnijos senas gatvinis bažnytkaimis, to paties pavadinimo seniūnaitijos centras, valstybės saugoma kultūros vertybė (urbanistikos paminklas), įeinanti į Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją. Beržoras nuo Platelių miestelio į pietus nutolęs 2 kilometrus. Įspūdingas šių vietovių kalvotas kraštovaizdis. Vietos čia ežeringos. Bangas į krantą gena 52 ha dydžio Beržoro ežeras, mėgstamas poilsiautojų ir žvejų (jame veisiasi ešeriai, kuojos, karšiai, lydekos, raudės ir nemažai kitų žuvų). Giliausia ežero vieta siekia net 6,3 metro. Beržoro sala – hidrografinis gamtos paveldo objektas.

Istoriniuose šaltiniuose Beržoro gyvenvietė (dvaras) pradėta minėti jau XV a.

Jis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį. Didžiausią išliekamąją vertę turi šiame kaime esantis sakralinės architektūros pastatų ansamblis. Tai 1746 m. iš tašytų eglinių rąstų pastatyta Beržoro šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Ji yra viena seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje. 1850 m. rekonstruota. Greta bažnyčios – XVIII.–XIX a. varpinė ir koplyčia.

Beržoro gyvenvietėje valstybė saugo ir 1759–1760 m. pastatytas medines Kristaus Kryžiaus kelio koplyčias – Kalvarijos kelio stočių, kurios XX a. VII dešimtmečio pradžioje buvo nugriautos, o paskutiniaisiais metais atstatytos. Iš viso tų koplyčių yra 14.

Bažnyčios šventoriuje – Platelių parapijos kapinės, kurios taip pat yra vienos iš seniausių parapijų kapinių Lietuvoje. Jose palaidotas tautodailininkas Stanislovas Riauba (ant jo kapo stovi liaudies menininko V. Ulevičiaus sukurtas antkapinis paminklas),  istorikas, muziejininkas J. Mickevičius, pirmasis Panevėžio dramos teatro direktorius Jonas Sakas (1912 – 1987) ir daug kitų iškilių šio krašto žmonių.

Išlikęs medinių sakralinių pastatų ansamblis. Kaimo kapinėse stovi medinė bažnyčia, pastatyta 1746 m. iš tašytų eglinių rąstų,. [2] Beržore atstatomos 1759 m. pastatytos ir sovietmečiu sugriautos Kalvarijų koplyčios.

Gyvenvietę puošia ir daug anksčiau sukurtų ar paskutiniaisiais metais atstatytų koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių.

Tarp lankytinų Beržoro apylinkių objektų yra prie  kelio Pauošniai–Plateliai, augantis Birškaus bukas, kuris saugomas kaip gamtos paveldo objektas.

Beržore veikia girininkija, kaimo turizmo sodyba „Pas tėvukus“. (1904–1982 m.).

1923 m. Beržore buvo 326 gyventojai, 1959 m. – 189, 1970 m. – 171, 1979 m. –148, 1984 ir 1989 m. – 147, 2001 m. – 104.  

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.11.30 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija