Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 
BAPTAI (KAUNO RAJONAS)

Babtai – Kauno rajono miestelis, to paties pavadinimo seniūnijos centras. Gyvenvietė yra kairiajame Nevėžio krante, kur Gynia įteka į Nevėžį. Baptai – 1 km į vakarus nuo automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Nuo Baptų iki Pagynės – 2, Panevėžiuko ir Sitkūnų – po 5 km, Vandžiogalos – 12, Kėdainių  ir Kuno – po 24.

Šalia Babtų – Bernakampės ir Vagos ežerai.

Gyvenvietės pavadinimo kilmė nėra žinoma. Spėjama, kad jis yra susiformavo iš panašaus asmenvardžio.

Svarbiausios istorijos datos:

Spejama, kad Baptai pirmą kartą paminėti 1386 m. kryžiuočių žvalgų aprašyme (jame yra paminėta  von dannen czu Bapto j mile).

1394 m. Baptai paminėti kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Čia apie jos užsiminta kaip apie   tėvoniją (kiemas Baptindorf),.

1394 m. Baptų gyvenvietėje jau buvo šešios sodybos (šeimynos), prie kelio į kaimą buvo dideli vartai.

XV a. pab.–XVIII a. Babtai buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda.

XVI–XVII a. Babtai jau garsėjo kaip prekybinis miestelis.

XVII a. Baptams suteiktos miesto teisės.

1672 m. Baptuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.

1777 m. miestelyje veikė parapinė mokykla.

1732 m. Baptams suteikta savaitinio turgaus ir trijų prekymečių privilegija

1792 m. Baptams suteiktos miesto teisės ir herbas. Miestelis ne kartą smarkiai degė.

1774 m. rašytiniuose šaltiniuose pasirodo žinių apie Baptų pašto stotį (veikė iki XX a. pr.).

XVIII a. II p. pradėjo veikti Baptų parapinė mokykla.

Baptų miestelio ir jo apylinkių gyventojai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. Šiose apylinkėse veikė A. Mackevičiaus sukilėlių būrys. Sukilimui pralaimėjus, nemažai baptiškių už dalyvavimą sukilime ir paramą sukilėliams buvo nuteista ir ištremta.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu Baptai buvo vienas iš svarbiausių draudžiamos spaudos platinimo centrų Vidurio Lietuvoje. 1999 m. gegužės 7 d. miestelyje atidengta knygnešių atminimą įamžinusi ąžuolinė knygnešio skulptūra.

1853 m. miestelyje pastatyta medinė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia, kuri čia stovi iki šiol. Jos šventoriuje stovi koplytstulpis, skirtas parapijos 250 m. jubiliejui.

1862 m. Baptuose buvo 700 gyventojų, 1868 m. – 699, 1891 m. – 1000, 1897 m. – 657.

1865 m. gyvenvietėje įsteigta valdinė pradžios mokykla.

1913 m. Baptuose nuolatinių gyventojų buvo 1300, 1923 m. – 770, 1959 m. – 464, 1970 m. – 381, 1974 m. – 1162, 1979 m. – 1352, 1984 m. – 1431, 1989 m. – 1765 m.

1919 m. balandžio mėnesį grupė prolenkiškų gyventojų Babtus buvo paskelbę vadinamąją Babtų respublika.

1933 m. miestelyje ant Stabaunyčios kalno pastatytas paminklas lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui atminti. 1965 m. jis buvo nugriautas, o 1989 m. liepos 16 d. įvyko iškilmingos atstatyto paminklo atidengimo iškilmės.

Antrojo pasaulinio karo metais nacių aukomis tapo 85 žydų tautybės gyventojai – jie Baptų šile buvo sušaudyti 1941 m. rugpjūčio 31 dieną.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui (1944 m.) Baptų gyvenvietė buvo stipriai apgriauta.

1944 m. Baptuose duris atvėrė progimnazija, kuri 1950 m. reorganizuota į vidurinę mokyklą.

Pokario metais (1945–1952) už pasipriešinimą sovietinei valdžiai ir kitais sumetimais iš Baptų buvo ištremti 34 gyventojai.

1950 m. Baptai tapo čia pradėjusio veikti kolūkio centru.

1955 m. miestelyje pradėjo veikti kultūros centras.

1958 m. sausio 13 d. įkurtas Baptų kraštotyros muziejus, kuris yra sukaupęs daugiau negu  6 500 krašto istoriją liudijančių eksponatų.

Nuo 1960 m. Baptuose veikė Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotis.

1987 m. Baptuose įsteigtas Lietuvos vaisių ir daržovių Mokslo tyrimų instituto eksperimentinis ūkis. Dabar tai Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas (vienintelis Baltijos šalyse vaisių ir daržovių mokslinių tyrimų institutas). Jame yra kuriamos naujos sodų ir daržų kultūrų veislės, naujos technologijos.

1994 m. patvirtintas naujasis Babtų herbas.

2001 m. Baptuose buvo 1715 gyventojų, 2011 m. – 1563.

Miestelyje veikia Babtų gimnazija, pradinė mokykla, mokykla-darželis, biblioteka, kultūros centras, paštas, ambulatorija, šeimos medicinos centras, 2 vaistinės, kelios parduotuvės, degalinė.

Šio krašto žmonės aktyviai dalyvauja meno saviveikloje. Miestelyje kūrybingas moterų vokalinis ir folklorinis ansamblis „Vėrupė“ (veikia nuo 1987 m.), šokių studija,  roko grupė „Laikas“. Kaniūkuose veikia kultūros centro orkestras „Algupys“ (suburtas 1970 m.).

Pagal literatūros šaltinius parengė Danutė Mukienė

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.11.30 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija