Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

JUOZAS ŽILEVIČIUS

Parengė Donatas Tytuva

Juozas Žilevičius – vienas iškiliausių žemaičių muzikų. Jis yra pirmųjų lietuvių dainų švenčių organizatorius. J. Žilevičiaus muzikinio gyvenimo pradžia glaudžiai susijusi su Rietavo ir Plungės kunigaikščių Oginskių orkestrų mokyklomis bei jų auklėtiniais.
Gimė J. Žilevičius 1891 m. kovo 28 d. dabartinio Plungės rajono Jerubaičių kaime. Pradžios mokyklą baigė Tveruose. Jo mama tarnavo akmistrine Rietavo dvare, tai būsimasis muzikas augo kunigaikščių rūmų aplinkoje. Savo biografijoje jis yra rašęs, kad mokytis muzikos pradėjo turėdamas septynerius metus. Iš pradžių – Rietavo orkestro mokykloje.
1904 m., kai jis eksternu išlaikė baigiamuosius egzaminus Palangos progimnazijoje, su mama persikėlė gyventi į Plungę. J. Žilevičiui atvykus į šį Žemaitijos miestą, kunigaikščių Oginskių įkurta muzikos mokykla jau buvo uždaryta, tačiau muzikinis gyvenimas mieste buvo gana gyvas – tuo laiku veikė kamerinės muzikos būrelis, kuriame grojo vadinamieji „oginskiukai” – buvę Oginskio rūmų orkestro mokyklos auklėtiniai. Į šį orkestrą greitai įsijungė ir J. Žilevičius. Jis kartu su orkestru koncertuodavo ir Plungėje vykusiuose pirmuosiuose lietuviškuose vakaruose – skambindavo fortepijonu. Orkestre grojo ir Jonas Petkūnas, N. Sasnauskas, pianinu skambindavo jo žmona. Tuo laiku šis būrelis surengė nemažai labdaros vakarų, kuriuose atlikdavo N. Naujalio, M. Petrausko, Č. Sasnausko ir daugelio kitų iškilių kompozitorių kūrinius.
Plungėje J. Žilevičius mokėsi privačiai – pas vargonininką Napoleoną Sasnauską groti vargonais, o pas Kotauską – muzikos teorijos dalykų. Turėdamas 14 metų jau stebindavo savo muzikiniais sugebėjimais.
Būdamas 17 metų J. Žilevičius Plungėje pradėjo dirbti vargonininku (1908 m.) ir šias pareigas ėjo iki 1914 m. Tuo laiku jis su motina gyveno netoli bažnyčios buvusioje špitolėje. 1908-1909 metais J. Žilevičius Plungėje bendravo su čia pas savo sužadėtinę S. Kymantaitę atvykstančiu dailininku ir kompozitoriumi M. K. Čiurlioniu. Svečias apsigyvendavo klebonijoje ir nemažai laiko praleisdavo kartu su J. Žilevičiumi. M. K. Čiurlionis jaunąjį vargonininką paskatino ir tolimesnėms muzikos studijoms.
Didelę įtaką J. Žilevičiui padarė ir Peterburgo universiteto profesorius, Žemaitijos etnografijos tyrinėtojas E. Volteris. Jis buvo atvykęs į Plungę ir gyveno pas J. Žilevičių. Jo paragintas J. Žilevičius ėmė užrašinėti senąsias Plungės krašto dainas. Surinkęs jas siųsdavo profesoriui į Peterburgą.
Dirbdamas vargonininku J. Žilevičius vadovavo ir Plungės chorui, kurio repertuare daugiausia būdavo lietuviškos dainos. Kolektyvas koncertuodavo Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje, kitose Žemaitijos vietose, o per koncertus surinktas lėšas dažniausiai skirdavo labdarai.
Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, J. Žilevičius atsidūrė Peterburge, kur jį ėmėsi globoti Č. Sasnauskas, su kuriuo J. Žilevičius susirašinėjo gyvendamas Plungėje.
1915-1918 m. J. Žilevičius dirbo Peterburgo Kotrynos berniukų gimnazijos mokytoju (chorvedžiu). Čia jis pasirengė egzaminams į Peterburgo Imperatoriškąją konservatoriją, kurioje nuo 1915 m. jis studijavo vargonų klasėje, vėliau – kompozicijos teorijos klasėje. Po to jis dar mokėsi Peterburgo Archeologijos ir Meno istorijos institutuose. Konservatorijoje studijas baigė 1919 m. Besimokydamas paskutiniame Konservatorijos kurse, jis bendradarbiavo su P. Galaune, ieškodamas Rusijoje įvairiais keliais atsidūrusių kultūros vertybių. Tokių paieškų dėka buvo surasti ir Č. Sasnausko rankraščiai.
1919-1920 metais J. Žilevičius privaloma tvarka dirbo Vitebsko konservatorijoje – dėstė teorines disciplinas. Čia jam buvo suteiktas ir profesoriaus laipsnis.
1920 m. grįžo į Lietuvą. Iš karto įsijungė į Lietuvių meno kūrėjų draugijos, kuri buvo įkurta 1920 m. sausio 29 d., muzikos sekcijos veiklą. Jis tapo šios draugijos muzikinių renginių organizatoriumi Kaune, taip pat ir 1924 metais įvykusios pirmosios Lietuvių dainų šventės pagrindiniu rengėju. Joje buvo atlikta ir J. Žilevičiaus daina „Vilnius”.
Darbas, kurį J. Žilevičius atliko Kaune, daug kuo prisidėjo prie to, kad Lietuvoje pradėtų klestėti profesionalusis menas.
1922 m. lapkričio 11 d. J. Žilevičius buvo paskirtas Lietuvos Švietimo departamento Meno skyriaus viršininku. Jo rūpesčiu spaudai parengti ir 1925 m. išleisti M. K. Čiurlionio kūriniai. Dirbdamas minėtame departamente, jis bendrojo lavinimo mokykloms parengė dainavimo ir muzikos dėstymo programas, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. J. Žilevičius savo publikacijas spausdindavo tuo metu populiariuose „Muzikos meno”, „Muzikos”, „Muzikos almanacho” leidiniuose, kuriuos yra ir redagavęs.
1923 m. liepos 27 d. Lietuvoje pirmą kartą buvo atlikta J. Žilevičiaus simfonija f-mol I d. ir „Karo šokis”.
Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, J. Žilevičius atsidūrė Klaipėdoje. Čia jis įsijungė į uostamiesčio kultūriniu gyvenimu besirūpinančios „Aukuro” draugijos veiklą. Klaipėdoje iš pradžių jis dirbo muzikos mokyklos dėstytoju – mokė teorinių disciplinų, vadovavo chorui. Nuo 1927 m. pavasario J. Žilevičius buvo šios mokyklos direktorius ir pasirūpino, kad Klaipėdoje daugiau dėmesio būtų skiriama choro vadovų rengimui.
Gyvendamas Klaipėdoje jis toliau rinko ir lietuvių tautosaką, etnografinius bei kitus kultūros paveldo eksponatus, ypač senus muzikos instrumentus. Jis subūrė ir vadovavo lietuvių tautosakos rinkėjų būreliui.
Žilevičiaus mokinys buvo Jonas Švedas.
Klaipėdoje J. Žilevičius leido žurnalą „Muzikos menas” (vėliau – „Menas”).
J. Žilevičiaus iniciatyva 1927 m. birželio 6 d. įvyko Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventė, kurios metu buvo atidaryta ir J. Žilevičiaus per ekspedicijas surinktų muzikos instrumentų kolekcija (ji sudegė per II-ąjį pasaulinį karą, JAV išliko tik šios kolekcijos metrikų knyga ir nuotraukos).
1929 m. J. Žilevičius visam laikui išvyko gyventi į JAV. Elizabete jis iki 1961 m. dirbo vargonininku. Čikagoje J. Žilevičius įsteigė Lietuvių muzikologijos archyvą, kuriam paskyrė savo paties 50-ies metų santaupas. 1974 m. šis archyvas jau turėjo apie 300 tūkst. eksponatų.
J. Žilevičius JAV rengė dainų šventes, kūrė operetes, simfonijas, kantatas, bažnytinę muziką, aktyviai bendradarbiavo spaudoje ir kt. Jo iniciatyva buvo įkurta ir Amerikos lietuvių parapijų chorų sąjunga.
Mirė J. Žilevičius 1985 m.
 

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija