ŽEMAIČIŲ PRAKALBINTAS MEDIS
 
Medžio drožinių rinkinys
Ada Bumblytė
 
Danutės Mukienės nuotraukoje - Stanislovo Riaubos sukurtas altorėlis. Eksponatas iš Žemaičių dailės muziejaus medžio drožinių rinkinio

Greta įvairiausiais stiliais besiplėtojančios profesionaliosios dailės kaip atskira meno sfera gyvuoja lietuvių tautodailė, kuri vystėsi pagal tradicinius ir savaimingus, nuo amžių stabilius liaudies kūrybos dėsnius. Naujų visuomeninių veiksnių skatinama bei kitų plastinių idėjų veikiama ji išlaikė ryškų meninių formų tęstinumą, originalumą.

Tautodailė – savitas pasaulis. Ji, natūraliai iš kartos į kartą perimdama dvasinius liaudies kultūros lobius, labiausiai išryškina etnoso savitumą, unikalumą.
Žemaičių dailės muziejaus rinkiniuose 2003 m. pradžioje buvo 275 šiuolaikinės tautodailės medžio drožiniai, kuriuos sukūrė 23 autoriai. Tai skulptūros, pano, bareljefai ir kitos apimtinės formos.
Didžiausią medžio drožinių kolekciją sudaro darbai, perimti iš „Minijos” muziejaus. (1964 m. Plungėje buvo įkurta liaudies kultūros gaminių įmonė „Minija”, kuri būrė ne tik Žemaitijos bet ir nemažai kituose Lietuvos regionuose gyvenusių tautodailės meistrų, rengė parodas, medžio drožėjų dienas Plateliuose. 1979 m. „Minijos“ įmonėje įsteigtas muziejus. Jame buvo eksponuojama daugiau negu 7 tūkstančiai meniškiausių ir unikaliausių šios įmonės dirbinių. Muziejui nutraukus veiklą, nemaža dalis kūrinių pateko į Žemaičių dailės muziejų, įsikūrusį buvusiuose kunigaikščių Oginskių rūmuose. Tai žymių medžio meistrų Stanislovo Riaubos, Vytauto Ulevičiaus, Ipolito Užkurnio, Reginos ir Justino Jonušų, Vytauto Majoro, Vlado Stumbro, Antano Vaškio ir kitų liaudies meistrų kūriniai.)
Žemaitiją garsina senasis liaudies menas. Itin garsus šio krašto medžio drožėjas Stanislovas Riauba. Jo kūryba išsiskiria fantazija, dekoratyvumu, spalvingumu. Muziejaus rinkiniuose saugoma nemažai jo originalių skulptūrų, tarp kurių yra ir „Gėlių karalaitė“, „Orleano mergelė“. Įspūdingi ir jo sukurti dinozaurai, slibinai bei kiti medžio drožiniai. Stanislovo Riaubos kūrybos tradicijas tęsia šio krašto liaudies menininkai.
Plačiai žinoma Platelių krašte gimusi ir čia kurianti liaudies meistrė Regina Jonušienė. Itin žavi jos sukurtos lyriškos, subtiliai paspalvintos deivės – Žemyna, Milda, Laima, Medeinė. Meniškumu nenusileidžia ir jos vyro Justino Jonušo medžio drožiniai. Įspūdingos jo grotestiškos, išraiškingos, senųjų kaukių formą ir dvasią išlaikančios dekoratyvinės kaukės.
Įvariomis spalvomis žaižaruojanti Antano Vaškio „Mėlynoji paukštė“.
Apibendrintos, lakoniškų formų Vlado Stumbro skulptūros. Joms būdingas frontalumas, detalių stilizacija, ryškių spalvų dekoratyvumas. Tai „Saulės kvieslys”, „Šv. Florijonas“, „Menininkas“, figūrinė kompozicija „Žiemos palydos“.
Vytauto Majoro darbai stebina išmone, savitu formos sprendimu, skirtingų medžiagų jungimu kompozicijose.
Didelę rinkinio dalį sudaro Vytauto Ulevičiaus skulptūros. Jose jauti formų grožį, ornamentikos turtingumą, plastikos gyvybingumą. Didelė pasirinktų motyvų, temų, personažų įvairovė. Ypač gausiai ornamentuojami fantastiniai paukščiai, aitvarai, drakonai. Paukščio skrydis, plunksnų išsidėstymas, formų aptakumas, ritmas, ornamento dinamiškumas suteikia skulptūroms nepaprastumo, paslaptingumo.
Muziejaus medžio drožinių kolekcijos nemažą dalį sudaro įspūdingi Ipolito Užkurnio, Kęstučio Balčiūno, Augustino Žalgirio, Alfonso Skiesgilo, Rūtos Kavaliauskienės, Aldonos Ruibienės, Adelės Astrauskienės ir kitų drožėjų darbai.
42 meistro Adomo Senkaus medžio drožinius muziejui padovanojo jo žmona. Tarp jų yra ir skulptūros „Neptūnas“, „Sportininkė“, „Vandens nešėja“, bareljefai „Tėvas su vaiku“, „Moteris“, „Lietuvaitė su gėlėmis“. Liaudies meistro sukurti personažai gyvybingi, įdomūs, linksmi. Yra darbų, kuriuose panaudotos pačios gamtos sukurtos formos – jos tik kiek padailintos, pamodeliuotos.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija