Greta įvairiausiais stiliais besiplėtojančios
profesionaliosios dailės kaip atskira meno sfera gyvuoja
lietuvių tautodailė, kuri vystėsi pagal tradicinius ir
savaimingus, nuo amžių stabilius liaudies kūrybos
dėsnius. Naujų visuomeninių veiksnių skatinama bei kitų
plastinių idėjų veikiama ji išlaikė ryškų meninių
formų tęstinumą, originalumą.
- Tautodailė - savitas pasaulis. Ji, natūraliai iš kartos
į kartą perimdama dvasinius liaudies kultūros lobius,
labiausiai išryškina etnoso savitumą, unikalumą.
- Žemaičių dailės muziejaus rinkiniuose 2003 m.
pradžioje buvo 275 šiuolaikinės tautodailės medžio
drožiniai, kuriuos sukūrė 23 autoriai. Tai skulptūros,
pano, bareljefai ir kitos apimtinės formos.
- Didžiausią medžio drožinių kolekciją sudaro darbai,
perimti iš Minijos muziejaus. (1964 m. Plungėje
buvo įkurta liaudies kultūros gaminių įmonė Minija,
kuri būrė ne tik Žemaitijos bet ir nemažai kituose
Lietuvos regionuose gyvenusių tautodailės meistrų, rengė
parodas, medžio drožėjų dienas Plateliuose. 1979 m. Minijos
įmonėje įsteigtas muziejus. Jame buvo eksponuojama
daugiau negu 7 tūkstančiai meniškiausių ir unikaliausių
šios įmonės dirbinių. Muziejui nutraukus veiklą,
nemaža dalis kūrinių pateko į Žemaičių dailės
muziejų, įsikūrusį buvusiuose kunigaikščių Oginskių
rūmuose. Tai žymių medžio meistrų Stanislovo Riaubos,
Vytauto Ulevičiaus, Ipolito Užkurnio, Reginos ir Justino
Jonušų, Vytauto Majoro, Vlado Stumbro, Antano Vaškio ir
kitų liaudies meistrų kūriniai.)
- Žemaitiją garsina senasis liaudies menas. Itin garsus
šio krašto medžio drožėjas Stanislovas Riauba. Jo
kūryba išsiskiria fantazija, dekoratyvumu, spalvingumu.
Muziejaus rinkiniuose saugoma nemažai jo originalių
skulptūrų, tarp kurių yra ir Gėlių karalaitė,
Orleano mergelė. Įspūdingi ir jo sukurti
dinozaurai, slibinai bei kiti medžio drožiniai. Stanislovo
Riaubos kūrybos tradicijas tęsia šio krašto liaudies
menininkai.
- Plačiai žinoma Platelių krašte gimusi ir čia kurianti
liaudies meistrė Regina Jonušienė. Itin žavi jos
sukurtos lyriškos, subtiliai paspalvintos deivės -
Žemyna, Milda, Laima, Medeinė. Meniškumu nenusileidžia
ir jos vyro Justino Jonušo medžio drožiniai. Įspūdingos
jo grotestiškos, išraiškingos, senųjų kaukių formą ir
dvasią išlaikančios dekoratyvinės kaukės.
- Įvariomis spalvomis žaižaruojanti Antano Vaškio Mėlynoji
paukštė.
- Apibendrintos, lakoniškų formų Vlado Stumbro
skulptūros. Joms būdingas frontalumas, detalių
stilizacija, ryškių spalvų dekoratyvumas. Tai Saulės
kvieslys, Šv. Florijonas, Menininkas,
figūrinė kompozicija Žiemos palydos.
- Vytauto Majoro darbai stebina išmone, savitu formos
sprendimu, skirtingų medžiagų jungimu kompozicijose.
- Didelę rinkinio dalį sudaro Vytauto Ulevičiaus
skulptūros. Jose jauti formų grožį, ornamentikos
turtingumą, plastikos gyvybingumą. Didelė pasirinktų
motyvų, temų, personažų įvairovė. Ypač gausiai
ornamentuojami fantastiniai paukščiai, aitvarai, drakonai.
Paukščio skrydis, plunksnų išsidėstymas, formų
aptakumas, ritmas, ornamento dinamiškumas suteikia
skulptūroms nepaprastumo, paslaptingumo.
- Muziejaus medžio drožinių kolekcijos nemažą dalį
sudaro įspūdingi Ipolito Užkurnio, Kęstučio Balčiūno,
Augustino Žalgirio, Alfonso Skiesgilo, Rūtos
Kavaliauskienės, Aldonos Ruibienės, Adelės Astrauskienės
ir kitų drožėjų darbai.
- 42 meistro Adomo Senkaus medžio drožinius muziejui
padovanojo jo žmona. Tarp jų yra ir skulptūros Neptūnas,
Sportininkė, Vandens nešėja, bareljefai Tėvas
su vaiku, Moteris, Lietuvaitė su gėlėmis.
Liaudies meistro sukurti personažai gyvybingi, įdomūs,
linksmi. Yra darbų, kuriuose panaudotos pačios gamtos
sukurtos formos - jos tik kiek padailintos, pamodeliuotos.
