 |
 |
 |
 |
||
   |
|
|
|
|
|
||
|
TYTUVĖNAI
Miestelis prie kelio Radviliški
s-Tauragė,
gražiose Epušio, Giliaus ir Bridvaišio ežerų apjuostose apylinkėse, apie 17 km nuo
Kelmės.
Spėjama, kad gyvenvietės pavadinimas kilęs nuo bajoro Tytuvėno ar
Tytavičiaus pavardės. Ilgą laiką šiuose kraštuose Tytuvėnai garsėjo kaip
vasarvietė. Yra faktų, paliudijančių, kad šiose apylinkėse jau XIII a. stovėjo
pilis (Cidor). Dabar Tytu
vėnuose apie
3000 nuolatinių gyventojų. XV a. šiose vietovėse jau buvo žinomas dvaras, apie kurį
formavosi Tytuvėnų gyvenvietė. Nuo 1581 m. istoriniuose šaltiniuose jau minimas
Tytuvėnų miestelis. 1555 m. čia būta bažnyčios, 1614 m. pastatytas bernardinų
vienuolynas, kuriam pradžią 1609-1616 m. davė Tytuvėnų šeimininkas Andrius
Valavičius. 1724 m. Tytuvėnams buvo suteiktos prekybos teisės. Iki šių dienų išliko
XVII-XVIII a. statytas vienuolyno ir bažnyčios ansamblis. Garsi ir Tytuvėnų
Šventųjų laiptų koplyčia. Jos laiptuose įtaisytos šventųjų relikvijos. Tytuvėnai
garsūs ir tuo, kad labai aktyviai dalyvavo abiejuose XIX a. sukilimuose. Per 1831 m.
sukilimą Tytuvėnuose buvo išrinkta net Žemaitijos centrinė vyriausybė. Vienas iš
1863 m. sukilimo
vadų Antanas Mackevičius 1828 m. gimė Tytuvėnuose.
R. Aftanazis knygoje Dzieje rezydencji na dawnych... nurodo, kad galima spėti, jog 1493 m. Tytuvėnų valdas karalius Aleksandras Jogailaitis padovanojo Jadvygai Aleknavičiūtei jos vestuvių su Kontautu proga. Po to Tytuvėnai priklausė Stanislovui Bartoševičiui, vėliau vedybų keliu atiteko Glebavičiams. 1549 m. dvarą pasidalijo penkios Glebavičiūtės. XVI a. jų šeimininku tapo Leonas Sapiega, o 1609 m. įsigijo Andrius ir Justinas Valavičiai, iš jų dvarą nusipirko Jeronimas Valavičius. Teklė Valavičiūtė ištekėjo už Lietuvos maršalkos A. Radvilos ir taip dvaras perėjo šios giminės žinion. 1808 m. dvaras parduotas Jonui Burbai. Jo dukra Celina ištekėjo už Pšeciševskių ir Tytuvėnai tapo Pšeciševskių valda. Po to Celinos dukra Celina tapo Izidoriaus Riomerio žmona. Paskutinis Tytuvėnų šeimininkas (iki 1941 m.) buvo Eugenijus Riomeris.
S
enasis Tytuvėnų dvaro centrinis pastatas buvo medinis, stovėjo
parko viduryje. Jį XVII a. pastatė Valavičiai. Namas, kuriame gyveno Burbos,
Pšeciševskiai ir Riomeriai, seniau turėjo fligelį. Po gaisro centrinis pastatas buvo
perstatytas ir padidintas. 1914 m. Tytuvėnų dvarą sudarė du korpusai. Pagrindinis
įėjimas buvo prie fasado, pastatyto XIX a. Rūmai vieno aukšto ant didelių pamatų.
Viduje keliolika gyvenamųjų ir reprezentacinių kambarių. Imponuodavo bibliotekos
lubos, išpuoštos sena tapybos technika. Dvaro rūmai garsėjo iš Peterburgo atvežtais
labai vertingais baldais. Vertingiausia dvare buvo 4000 tomų biblioteka, kurią surinko
A. Burba ir Jeronimas Pšeciševskis bei Riomeriai. Buvo čia ir senų 17 ir 18 a.
spaudinių, grafikos darbų, albumų su Vilčinskio ir Napoleono Ordos litografijomis,
daug graviūrų. Dvaro sienas puošė įvairūs paveikslai. Vertingiausias Vladislavo
Slendzinskio tapytas Jeronimo Pšeciševskio portretas ir Zofijos Riomerienės sukurti
paveikslai.
Dvaro pastatai neišliko.
- Parengė Danutė Mukienė
- Nuotraukos autorės ir iš ŽKD redakcijos archyvo
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. |
|
|
|
|
|