Daugelis kretingiškių ir Kretingos svečių atkreipia dėmesį į senosiose Kretingos kapinėse stūksančią neogotikinę raudonų plytų mūro koplyčią, kuri jau tapo miesto architektūriniu simboliu. Jis pasakoja apie buvusių Kretingos savininkų - vienos galingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų grafų Tiškevičių giminės didingą praeitį.

Koplyčią pagal žymaus švedų kilmės architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą 1893 m. pastatė paskutinysis Kretingos savininkas Aleksandras Tiškevičius, tokiu būdu nutaręs pagerbti savo tėvo - Kretingos, Lentvario, Darbėnų, Grūšlaukės, Palangos, Užtrakio dvarininko, Tiškevičių rūmų ir fabrikų bei gamyklų Vilniuje savininko Juozapo Tiškevičiaus atminimą ir įrengti šeimos kapavietę.

Jos statybai buvo naudojamos Kretingos dvaro plytinėje pagamintos plytos, o profiliuotos figūrinės plytos parvežtos iš Įsručio, buvusio Rytų Prūsijoje. Koplyčia susideda iš dviejų dalių - apačioje esančio rūsio-mauzoliejaus ir virš jo kylančios koplyčios, kurioje įrengtas choro balkonas, pastatyti suolai-klaupkos ir neogotikinis altorius. Koplyčios duris puošė mediniai bareljefai su grafų Tiškevičių šeimos herbais ir neogotikinėmis rozetėmis. Teigiama, kad duris, choro laiptus ir balkoną bei suolus-klaupkas padarė dvaro stalius Vladislovas Suchanekas, Kretingos dvaro orkestro muzikanto Pranciškaus Suchaneko sūnus, o altorius parvežtas 1894 m. iš Varšuvos (Lenkija). Jį puošė Nukryžiuotojo bareljefas ir 4 apaštalų skulptūros.

Grafai Tiškevičiai paliko ryškų pėdsaką Kretingos, Palangos ir visos Lietuvos istorijoje. Vienas turtingiausių ir įtakingiausių XIX a. Lietuvos didikų Juozapas Tiškevičius gimė 1835 m. Vokėje (dab. Trakų r.). Tarnavo karininku Rusijos kariuomenėje. Iš tėvo paveldėjo Palangą, įsigijo Lentvario, Užtrakio ir Kretingos dvarus. Iš pradžių rezidavo Lentvaryje, o 1875 m. persikėlė į Kretingą. Jis iš pagrindų pertvarkė Kretingos dvaro rūmus, prie jų pristatė stiklinę oranžeriją, vadinamą žiemos sodu, atnaujino vaismedžių sodą ir parką, suteikdamas jam puošnių ir atrakcingų prancūziškojo stiliaus parko elementų. Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garo malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, įkūrė Palangos kurortą su kurhauzu, gydyklomis ir maudyklėmis, kuriame taip pat pastatė plytinę ir uostą, įsigijo garlaivį. Juozapas Tiškevičius mirė 1891 m. Jo palaikai buvo išbalzamuoti ir saugomi senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, o 1893 m. perkelti į naujai pastatytos Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus rūsį.

Greta jo XIX a. pab. atgulė anūkė Marija Tiškevičiūtė - Aleksandro Tiškevičiaus vyriausioji duktė, mirusi 3-4 metų amžiaus, 1919 m. - žmona Sofija Tiškevičienė, o 1941 m. birželio pabaigoje - anūkas Kazimieras Tiškevičius (1896-1941). Jis buvo Aleksandro Tiškevičiaus sūnus, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, žuvęs netoli Skuodo. Iš pradžių Kazimieras Tiškevičius buvo palaidotas Narvydžių (Skuodo) kapinėse, o frontui pasislinkus į rytus, jo palaikai parvežti į Tiškevičių šeimos koplyčią-mauzoliejų Ketingoje.

Be jų, apie 1938-1939 m. koplyčioje buvusi palaidota Sekler, Tiškevičių šeimos mokytoja, Juozapo Tiškevičiaus dukters Marijos Tiškevičiūtės draugė, atvykusi iš Anglijos. 1940 m. ten pat atgulė Jadvyga Tiškevičienė - Juozapo Tiškevičiaus sūnaus, Užtrakio dvarininko Juozapo Tiškevičiaus žmona, 1939 m. atvykusi į Kretingą pas vyro brolį Aleksandrą Tiškevičių iš rusų okupuoto Vilniaus krašto.

Sovietmečiu koplyčios rūsyje palaidotų žmonių palaikai ne kartą buvo išniekinti, išmėtyti iš karstų, dalis išnešiota. Paskutinį kartą mirusiųjų palaikai sudėti į karstus 1990 m. Išliko tik 3 karstai, iš kurių vienas puoštas raižiniais.

Siekiant sutvarkyti ir identifikuoti koplyčioje išlikusius palaikus, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2000 m. gruodžio mėn. 20 d. įsakymu Nr. 360 „Dėl komisijos sudarymo išniekintų palaikų Kretingos kapinių koplyčioje sutvarkymo ir jų įtraukimo į kultūros vertybių registrą išvadoms pateikti“ buvo sudaryta komisija, kuri, dalyvaujant antropologui R. Jankauskui, 2000 m. gruodžio 28 d. apžiūrėjo išniekintus palaikus Kretingos koplyčioje-mauzoliejuje, atliko karstuose ir dėžėse laikomų palaikų identifikaciją.

Nustatyta, kad palaikai smarkiai išniekinti - trūksta kaukolių, dalies kaulų. Yra pagrindo manyti, kad pavyko identifikuoti tik Sofijos Tiškevičienės ir jos anūko Kazimiero Tiškevičiaus palaikus. Komisija pasiūlė restauruoti rūsyje esantį paprastą medinį karstą, kuriame buvęs palaidotas Kazimieras Tiškevičius, ir raižytais ornamentais puoštą Sofijos Tiškevičienės karstą.