IŠKILŪS TELŠIŲ RAJONO ŽMONĖS (III dalis)

Parengė D. MUKIENĖ, J. ŠVĖGŽDAVIČIENĖ, 
talkino kiti Telšių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai

N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

N

• Albinas Načiulis. Dailininkas grafikas. Gimė 1933 m. balandžio 8 d. Kuršuose.

• Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Gimė 1876 m. balandžio 21 d. Parausių k. (Vilkaviškio r.) . Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją“ (Telšiai, 1938) , parengė knygą apie Ovidijų – „Ovidijus. Biografija. Autobiografija“. (Telšiai, 1928) . Mirė Telšiuose 1943 m. sausio 27 d. 

• Stanislovas Narkuskis. Žemaičių vyskupas nuo 1564 m. birželio 21 d. iki savo mirties – 1564 m. rugsėjo mėn. Žinomas kaip didžiai išsilavinęs žmogus. Žemaičių vyskupu jį paskyrė karalius Žygimantas Augustas. Vyskupu nedirbo, nes mirė dar neatvykęs į Žemaitiją. Kilęs iš Lietuvos bajorų, studijavo Krokuvos universitete, dirbo Lucko vyskupijoje, persikėlęs į Vilnių ėjo vyskupijos kanclerio pareigas. Kaip Vilniaus kapitulos narys kelis kartus dalyvavo sinoduose.

• Nijolė Narmontaitė. Aktorė. Gimė 1959 m. balandžio 12 d. Telšiuose. Nuo 1988 m. –Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. „Džiugenos“ teatro aktorė ir režisierė. Vaidina teatre, televizijoje, kine.

• Stanislovas Narutavičius. Advokatas, visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas, 1905 m. revoliucijos dalyvis, Vilniaus didžiojo seimo atstovas nuo Alsėdžių,

• Lenkijos prezidento Gabrieliaus Narutavičiaus brolis. Gimė 1862 rugsėjo 2 d. Brevikių k. (dab. Alsėdžių sen., Plungės r.) . Mirė 1932 m. gruodžio 31 d. Yra baigęs Liepojos (Latvijos Respublika) gimnaziją, Petrapilio universitetą, kur įsigijo teisininko specialybę. Yra kandidatavęs į Rusijos IV dūmos atstovus. 1917 d. kartu su kitais organizacinio komiteto nariais rengė Vilniaus konferenciją, dalyvavo jos darbe, ten buvo išrinktas Tautos tarybos nariu. Pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

• Lietuvos Nepriklausomybės metais gyveno savo ūkyje, buvo aktyvus visuomenės veikėjas, dalyvavo Telšių apskrities tarybos veikloje.

• 1890 m. kartu su L. Krzywickiu išleido „Tygodnik Powsizechny“.

• Vaclova Mirga Narvydatė (Rudzinskienė) . Dailininkė. Gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Telšiuose. 

• Romualdas Neimantas. Prozininkas, kultūros istorikas, Rytų kultūros tyrinėtojas, orientalistas, vertėjas. Gimė 1939 m. kovo 8 d. Naujikuose (Telšių r.) . Be kitų knygų, parašė Rytų kraštams ir jų ryšiams su Lietuva skirtų mokslo populiarinimo knygų (1984, 1985, 1988, 1994 ir kt.) , indų poeto R. Tagarės biografiją „Tagarė“ (2000) . 

• Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1959 m. Svėdasuose. Nuo 1982 m. – Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos (dabar – VDA Telšių sk.) dėstytojas. Dalyvauja skulptorių kūrybinėse stovyklose nuo 1983 m. Klaipėdoje, Druskininkuose, Telšiuose, Krailsheimo mieste Vokietijoje. Daugiausia kuria memorialinius objektus. 

• Adolfas Nezabitauskis. Gimė 1901 m. liepos 6 d. Baidotų k. (Skuodo r.) . Mirė 1968 m. Telšiuose (paskutiniosiomis savo gyvenimo dienomis gyveno Telšiuose, Plungės g. 15) . Palaidotas Gargždelės kapinėse (šalia brolių ir tėvų) . Buvęs „Lietuvos aido“ korektorius, stilistas. Nuo 1941 m. dirbo kultūros paminklų įstaigos viršininku. Suimtas 1949 m., kai dirbo Mosėdžio mokyklos direktoriumi. Kalėjo Vorkutoje, Abezės lageryje. Į Lietuvą grįžo 1956 m. Reabilituotas. Mokėjo senąsias lotynų, graikų, gotų, lenkų kalbas. Visą gyvenimą norėjo dirbti istoriku. Dirbo ekspeditoriumi, vėliau – rinkinių saugotoju Šiaulių „Aušros“ muziejuje. 1968 m. perėjo dirbti į Žemaičių muziejų „Alka“. Tais pačiais metais ir mirė. Žemaičių muziejuje „Alka“ saugoma dalis Adolfo Nezabitauskio archyvo. Pagrindinė jo archyvo dalis yra Vilniaus universiteto bibliotekoje. 

• Kiprijonas Juozapas Nezabitauskis–Zabitis. Politinės lietuvių poezijos pradininkas. Gimė 1779 m. rugsėjo 12 d. Salantų vlsč. Baidotų k. (Skuodo r.) , mirė 1837 m. liepos 10 d. Prancūzijoje. Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, Varniuose. 1831 m. Veliuonos bažnyčioje skelbė sukilėlių atsišaukimus, vėliau emigravo į Prūsus. 1834 m. Šiauliuose už akių karo teismas nuteisė mirti. Rankraščiuose liko poezijos rinkinys „Eiliavimas liežuvyje lietuviškai žemaitiškame“. 

• Stasė Niūniavaitė. Ilgametė Akmenės liaudies teatro režisierė, vadovė, aktorė. Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvė, poetė, Žemaičių kultūros draugijos narė. 

• Gimė 1923 m. sausio 20 d. Maldenių km. (Telšių r.) . Mokėsi Telšių gimnazijoje. Literatūrinių renginių Telšiuose dalyvė. Mirė 2003 m. 

O

• Kazimieras Olšauskas. Profesorius, kunigas, „Žemaičių prieteliaus“ redaktorius, teologas. Gimė 1911 m. vasario 2 d. Salantų valsčiaus Žeimių k. Mokėsi Plungėje, Telšiuose, Romoje. Nuo 1936 m. dirbo profesoriumi Telšių kunigų seminarijoje. „Žemaičių prietelių“ redagavo 1938–1940 m. Išspausdino knygelę apie prelatą Praną Urbonavičių, keletą kitų leidinukų teologijos ir istorijos temomis. 1946 m. buvo areštuotas ir tuometinės valdžios nuteistas 10 m. kalėti. Mirė 1954 m. birželio 18 d. Svardlovsko srityje po sunkaus sužeidimo.

P

• Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Botanikas, pamokslininkas, švietėjas, poetas. Gimė 1971 m. sausio 15 d. Skuodo valsčiaus Večių k., mirė 1849 m. lapkričio 11 d. Kretingoje, palaidotas senosiose Kretingos kapinėse. Mokėsi Lenkimuose, Kretingoje, Varniuose, Vilniuje. Dalyvavo T. Kosciuškos sukilime. 1796 m. įšventintas į kunigus. Vikaravo Šiluvoje, Tveruose, Plungėje, klebonavo Raudėnuose, 1816 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną. Nuo 1817 m. dirbo Kretingos pranciškonų mokyklos mokytoju. Vėliau buvo paskirtas Kretingos vienuolyno pamokslininku. Rankraščiuose paliko 250 pamokslų, parašytų žemaičių kalba. Svarbus jo darbas „Apei smerti“. dvasinio turinio knygelė „Parkratims sanžines“. knygelė „Spasabs kayp reiyk apsyete so lygoniys kor niera Daktarie“. Iš viso J. A. Pabrėža parašė apie 50 mažesnių ir didesnių knygų iš medicinos ir botanikos. Kūrė eilėraščius. 

• Kazimieras Pacas. Žemaičių vyuskupas, jauniausias Petro Paco ir Elzbietos Šemetaitės sūnus. Žemaitijos vyskupu paskirtas 1667 10 03 į Varnius atvyko tik 1669 08 19 ir apsigyveno Alsėdžiuose. Pastatė Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią (anksčiau – katedra) . Po Radvilų Pacų giminė buvo viena iš įtakingiausių didikų giminių Lietuvos politiniame gyvenime. K. Pacas kurį laiką buvo LDK sekretorius, Vilniaus prelatas, Smolensko vyskupas. Valdydamas Žemaičių vyskupystę, ilgą laiką gyveno Alsėdžiuose, aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime. Sudegus medinei Varnių katedrai, kitoje vietoje pastatė naują mūrinę katedrą (1691) ir jai padovanojo nemažai turto. Palaikė lietuvybę, ragino lietuvių kalbos mokytis ir kunigus. Rūpinosi paprastų žmonių reikalais. Mirė 1695 m. Palaidotas Varnių katedroje.

• Mikalojus Pacas. Žemaičių vyskupas, paskirtas po M. Giedraičio mirties 1610 03 29. Vilniaus jėzuitų kolegijos ir Krokuvos universiteto auklėtinis. Vyskupo pareigoms paskyrė karalius Žygimantas Vaza. Žemaičiuose tęsė M. Giedraičio pradėtus darbus. Yra išlikę dokumentų, kurie patvirtina jį buvus garsiu pamokslininku, uoliu ganytoju. Jo rūpesčiu pastatytos bažnyčios Tryškiuose, Tirkšliuose, Čekiškėje, Grinkiškyje, Tveruose, Pašvintinyje. Jis Kražiuose įkurdino jėzuitus ir įsteigė Kražių kolegiją, rūpinosi Varnių kunigų seminarijos statyba. Labai rūpinosi Lietuvių kalba bažnyčiose bandė net eiliuoti lietuviškai. Manoma bus išvertęs Vilniaus vyskupijai Kanizijaus Katekizmą. Laikomas autoriumi pirmosios panegirikos lietulių kalba (1589) . Tai yra pirmasis išlikęs lietuviškas tekstas, išspaudintas Didžiojoje Lietuvoje.

• Būdamas silpnos sveikatos, 1614 m. pavedė vyskupiją valdyti kanauninkui M. Geišui, o pats gydėsi Paduvoje ir ten būdamas atsisakė vyskupo pareigų. Mirė Paduvoje 1624 m. rugsėjo 6 d. 

• Rolandas Paksas. Visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1956 m. birželio 10 d. Telšiuose. 1974 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą, 1979 m. – Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) , kur įgijo pramonės ir civilinės statybos inžinieriaus specialybę, 1984 m. – Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) Civilinės aviacijos akademiją (inžinieriaus piloto specialybė) . Daugkartinis Lietuvos akrobatinio skraidymo čempionas, lėktuvų sporto tarptautinių varžybų nugalėtojas. 2003 m. išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. 2004 m. LR Seimas už šiurkščius Lietuvos respublikos Konstitucijos pažeidimus R. Paksą pašalino iš Prezidento pareigų

• Justas Paleckis. Poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1899 m. sausio 22 d. Telšiuose, žemaičių bajorų giminėje. Mirė 1980 m. sausio 26 d. Vilniuje. 

• Domininkas Palionis–Pėža. (1836–1882) . Poetas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

• Petras Parčevskis. Žemaičių vyskupas, paskirtas 1649 12 09 Gimė apie 1592 m. Mstislavo apskrityje, Parčeve, mirė 1658 m. gruodžio 6 d. Alsėdžiuose. Vyskupiją valdė 10 metų ir šiose pareigose gerai užsirekomendavo. Vienas iš tų, kurie 1655 m. pasirašė Kėdainių sutartį su švedais. Dėl jos P. Parčevskis vėliau turėjo daug nemalonumų: buvo apšaukę, kad jis išdavė katalikų tikėjimą, nors jis to daryti niekada nesirengė. Mirė Alsėdžiuose 1659 m. (vasario 15 d. (pagal Ivinskį) arba rugsėjo 15 d.) Palaidotas Varnių katedros rūsyje. 1650 pastatė medinę bažnyčią Telšių bernardinams (vieni šaltiniai) .

• Stasys Paska. Aktorius. Gimė 1920 m. spalio 24 d. Radviliškyje. 1940 m. baigė Panevėžio dramos studiją. 1940–1945 m. dirbo Panevėžio, 1945–1949 m. –Telšių, 1949–1981 m. –Šiaulių dramos teatro aktoriumi. Mirė 1981 m. lapkričio 25 d. Šiauliuose

• Alfonsas Paukštys. Smuikininkas. Gimė 1915 m. vasario 20 d. 

• Adomas Paulauskas (1764–1843) . Maldų leidinio autorius. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

• Juozapas Paulauskas. Dievdirbys. . Gimė 1860 m. Telšių apylinkėse. Mirė po 1940 m. 

• Vygandas Paulauskas. Stiklo dailininkas, skulptorius. Gimė 1960 m. kovo 8 d. Telšiuose. 

• Mečislovas Leonardas Paliulionis. Žemaičių vyskupas, (paskirtas 1883 03 15, konsekruotas Kaune 1883 05 22) profesorius. Gimė 1834 m. Panevėžio apskr. Smilgių parapijoje, mirė 1908 m. gegužės 2 d. Kaune. Žemaičių vyskupystę valdė po to, kai iš vyskupo pareigų rusų valdžia pašalino Aleksandrą Beresnevičių. Kilęs iš Panevėžio apskrities. Profesorius, uolus kovotojas už bažnytines teises. Jo rūpesčiu seminarijose buvo prailgintas būsimųjų kunigų mokymas iki 5–erių metų ir imta daugiau dėmesio skirti muzikiniam auklėjimui. Nuo 1852 mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, 1856 buvo išsiųstas į Peterburgo kunigų seminariją. Žemaičių kunigų seminarijoje dėstė dogmatinę teologiją ir lotynų kalbą. Rūpinosi lietuvių spaudos atgavimu, tuo reikalu 1904 05 07 lankėsi pas carą. 

• Marija Pečkauskaitė (slapyv. Šatrijos Ragana) . Rašytoja, pedagogė, aktyvi visuomenės veikėja. Gimė 1877 m. kovo 8 d. Telšių apskr. Medingėnų k (Plungės r.) mirė 1930 m. liepos 24 d. Mažeikių apskr. Židikų k. Marijos tautiniam apsisprendimui didelę įtaką padarė Povilas Višinskis. Žymiausi jos kūriniai: apysakos „Sename dvare“, „Viktutė“, drama „Pančiai“. Kurį laiką gyveno Pavandenėje, čia mokė Sakelių dvaro vaikus. 

• Tarkvinijus Pekulas (Peculus) . Italas, nuncijaus J. A. Caligario auditorius. 1579 m. nuncijaus atsiųstas į Žemaičius surašė Žemaičių parapijų vizitacijų aktus. Šie aktai neprarado reikšmės iki šiol ir pateikia gana aiškų Žemaitijos gyvenimo vaizdą tuo laikotarpiu, kai čia vyskupu dirbo Merkelis Giedraitis. 

• Juzefas Perkovskis. Grafikas, žemaičių liaudies meno tyrinėtojas. Gimė 1896 m. lapkričio 26 d. Varšuvoje. 1928 m. baigęs mokslus, apsigyveno Džiuginėnuose. Jo kūryba – apie Žemaitiją, jos grožį, istoriją. Dalyvavo parodose Varšuvoje, Telšiuose. Mirė 1940 m. liepos 14 d. Džiuginėnuose. Palaidotas Gorskių šeimos kape miškelyje netoli Džiuginėnų dvaro. Anksti pamilo Žemaitiją. Jau 1910 m. turėjo gausų Žemaičių liaudies meno pavyzdžių rinkinį. Intensyviausiai liaudies menu domėjosi 1914–1922 ir 1928–1940, kai jis pastoviai gyveno Džiuginėnuose. Užsiėmė švietėjiška veikla–mokytojavo lenkų progimnazijoje, apie 1920 dėstė priešimą Telšių gimnazijoje. Džiuginėnuose su seserimi suorganizavo mokyklą vargšams, išlaikė tos mokyklos mokytoją A. Lužinskaitę. Studijų metais dalyvauja įvairiose užsienio šalių parodose. Kaune organizavo parodą kartu su S. Remeriene. Parašo 5 straipsnius (1929) . 1930 turėjo rankrašty didesnį darbą,,Ornamentas Žemaitijos liaudies tapyboje, drožyboje ir kalvių dirbiniuose“, kitas – apie figūrinę liaudies skulptūrą, rankraštis apie lietuvių dekorą. Išliko tik vienas rankraštis,,Žemaitijos liaudies meno ornamentas, forma ir simbolika“, išspausdintas 1999. 

• Jurgis Petkūnas Petkevičius. Žemaičių vyskupas nuo 1567 m. lapkričio 14 d. iki savo mirties – mirė 1574 m. birželio mėn. Varniuose. Gimė apie 1530 m. Eišiškių srityje. Mokslus baigė Paduvoje ir Italijoje. Yra žinių, kad jis buvo karaliaus gydytojas. Atvykus J. Petkevičiui į Žemaitiją, kraštas jau buvo apimtas protestantizmo. Kaip yra rašęs M. Valančius, J. Petkevičius ne itin daug dėmėsio skyrė tam, kad žemaičiai vėl sugrįžtų prie katalikų tikėjimo, tačiau jis rūpinosi kunigų ruošimu ir finansavo jų ruošimą Žemaičių vyskupystei Vilniuje. Mirė Varniuose. Palaidotas Varnių katedros rūsyje. Jis pirmasis žemaičiuose ėmėsi įgyvendinti Tridento Visuotinio Bažnyčios Susirinkimo (1545–1563) nutarimus. Dalyvavo valstybės gyvenimo reikaluose. Varnių katedrai paliko Vakarų Europos dailininkų tapytų religinių paveikslų, bažnytinių indų, (testamentu) užrašė (tam tikrą pinigų) sumą.

• Mindaugas Petrulis. Dailininkas grafikas. Gimė 1958 m. birželio 15 d. Telšių r. Gyvena Klaipėdoje. 

• Adomas Petkevičius. Aktorius. Gimė 1911 m. lapkričio 30 d. Plungės r. Dalyvavo Telšių dramos mėgėjų veikloje, 1945–1949 m. buvo Žemaičių, o nuo 1949 m. – Šiaulių dramos teatro aktorius. Keletą vaidmenų sukūrė kine.

• Kazimieras Petkevičius. Krepšininkas, nusipelnęs sporto meistras, Telšiuose sportinį kelią pradėjęs olimpietis. G. 1926 01 01 Steigvilių k.,Pakruojo r. 1934–1944 mokėsi Telšių gimnazijoje. Europos čempionato,Helsinkio ir Melburno olimpinių žaidynių vicečempionas, TSRS krepšinio rinktinės kapitonas.

• Petras (iš Lvovo) . Žemaičių vyskupas nuo 1434 m. rugsėjo 20 d. iki savo mirties – 1435 m. rugsėjo mėn. Popiežiaus paskirtas, bet į vyskupiją neižengęs.

• Antanas Pikelis. Aktorius. Gimė 1922 m. Kaune. 1944–1949 m. – Žemaičių teatro, 1949–1951 – Šiaulių, nuo 1951 m. – Lietuvos dramos teatro aktorius. 

• Juozapas Pletkus. Telšių vyskupas, konsekruotas 1968 02 25. Vyskupiją valdė iki mirties – 1975 09 29. Gimė 1895 m. gegužės 22 d. Kėdainių apskrityje. Kunigu įšventintas 1921 m. Dirbo Kaltinėnuose, Papilėje, Gargžduose, Leckavoje. Mirus P. Maželiui, išrinktas Telšių vyskupijos kapituliniu vikaru ir Klaipėdos prelatūros valdytoju, o nuo 1967 m. paskirtas vyskupijos apaštališkuoju administratoriumi, netrukus ir vyskupu. 

• Liudvikas Povilionis. Teologas, matematikas, atyvus spaudos bendradarbis, Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros augziliaras, generalvikaras (į šias pareigas paskirtas 1969 m.) . Gimė Panevėžio apskrityje 1910 m. rugpjūčio 25 d. 1928 m. įstojo į marijonų vienuolyną. Mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje, o nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo universitete. Redagavo „Šaltinėlį“. Klebonaudamas Klaipėdoje rūpinosi Marijos Taikos Karalienės bažnyčios statyba, kuri buvo užbaigta 1960 m. Tuometinės valdžios apkaltintas prasimanytais nusikaltimais ir nuteistas 8 metams priverčiamųjų darbų. Po 4 metų anestuotas. 1973 m. iš Telšių išvyko dirbti į Kauną ir Vilkaviškį. 

• Karolina Praniauskaitė. Žemaičių poetė, pirmoji moteris lietuvių literatūroje rašiusi lietuviškai. Gimė 1828 m. sausio 18 d. netoli Telšių, mirė džiova 1859 m. gegužės 26 d. Utenoje. 1856 parašė ir išspausdino poemėlę apie Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidus (lenkų k.) , 1858 išleido eil. rink.,,Dainelės“ (lenkų k.) , 1859 L. Ivinskio kalendoriuje išspaudinta K. Praniauskaitės,,Žalčio Motė“ – J. Krašenskio poemos,,Vytolio rauda“ vertimo į lietuvių kalbą ištrauką. Didelę įtaką darė jaunam poetui Antanui Baranauskui. (dirbo raštininku Sedoje) . Praniauskų rūpesčiu įstojo į Varnių kunigų seminariją. 

• Alfonsas Gedgaudas–Prialgauskas. Dirigentas, saksofonistas. Gimė 1910 m. rugpjūčio 4 d. Telšiuose. 

• Saulius Prialgauskas. Pirmasis Lietuvos skraidyklių sporto organizatorius, T. Valentinaičio firmos,,Pyrmolita“ direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos aviacijos veterano sąj–gos, Lietuvos bajorų karališkosios sąj–gos narys. G. 1944 09 13 Telšiuose Studijavo KPĮ. 1967–1969 KPĮ Radijo prietaisų k–dros asist., 1970–1972 KPĮ prof. K. Baršausko probleminės ultragarso laboratorijos vyr. inž.,1972–1974–Rūdininkų (Šalčininkų r.) karo aviacijos poligono Ryšių ir radiotechninio aptarnavimo sk. virš., vėliau vėl dirbo mokslinį darbą, nuo 1997 IĮ dir. pavaduotojas. 13 išradimų 34 moksl. publikacijų Lietuvos ir kitų šalių spaudoje aut., per 20 mokslo tyriamųjų darbų bendraautorius. Daug pasiekęs skraidyklių sporte. 50 str. įvairių šalių spaudoje sporto tema, 8 išradimų aviacinių treniruoklių, skraidymo aparatų, parašiutinių gelbėjimosi sistemų sričių autorius. 

• Leonida Prialgauskaitė–Novickienė . Biomedicinos m. ir botanikos habil. dr. botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijos vyr. mokslinė bendradarbė, Lietuvos augalų fiziologų ir Lietuvos biochemikų dr–jos narė. G. 1930 07 17 Nerimdaičių k., Telšių r. 1937–1949 mokėsi Telšių Žemaitės vid. m–kloje, 1949–1957 studijavo VU. 7 išradimų, 160 moksl. publikacijų aut. ; tarptautinių ir respublikinių konferencijų dalyvė. Suteikti bajorystės dokumentai. Dėl socialinės kilmės 1951 buvo pašalinta iš VU, studijuoti grįžo po kelerių metų. 

• Jadvyga Prancūzevičiūtė. Daktarė. G. 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių, mirė 1960 07 13 Telšiuose. Palaidota Pavandenėje. Baigė Šiaulių mergaičių gimnaziją aukso medaliu, Šveicarijos Ciuricho un–to medicinos fakultetą (1914) . Daugiau kaip 40 m. dirbo gydytoja Žemaitijoje, paskutinius 18 m. –Telšiiuose, odos ir venerinių ligų kabinete, kurį pati suorganizavo. Ligonių buvo labai gerbiama ir mylima. 1952 pirmajai mūsų respublikoje moteriai suteiktas nusipelniusios gydytojos garbės vardas. 

• Aldona Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyvena Australijoje. Paskelbė eilėraščių periodikoje, almanachuose, antologijoje,,Po Pietų Kryžiumi“ (V.,1990) . 

• Sofija Ivanauskaitė–Pšibiliauskienė (slapyv. Lazdynų Pelėda, kuriuo pasirašinėjo kartu su seserimi Marija Ivanauskaite­–Lastauskiene) . Rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Tryškių valsčiaus Paragių k., mirė 1926 m. kovo 14 d. Paragiuose. Palaidota Tryškiuose. Pagarsėjo kūriniais „Klaida“, „Ir pražuvo kaip sapnas“, „Motulė paviliojo“. Pirmoji buvo surinkusi padavimus ir legendas apie Tadą Blindą.

• Baltramiejus Pultuskietis (Baltramiejus I iš Pultusko) . Žemaičių vyskupas. Gimė 1459, mirė 1460 m. Yra žinoma, kad, valdydamas Žemaitijos vyskupystę, prie žemaičių dėl savo sunkaus charakterio nepritapo, pastarieji net buvo sumanę jį nužudyti. Sužinojęs apie tai, Baltramiejus Pultuskietis pasitraukė į Kėdainius, vyskupijos atsisakė ir į Žemaitiją daugiau nesugrįžo.

• Vytautas Adolfas Puplauskas. Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs Telšių r. mero pavaduotojas,LKDP narys. G. 1930 10 03 Rubežaičių k., Telšių r. Mokėsi Telšių pradinėje m–kloje, Telšių dailiųjų amatų m–kloje, 1950–1955 studijavo KPĮ Eketrotechnikos fak. Daugiasia metų pradirboTelšių trikotažo fabrike,,Mastis“. Turi 2 autorinių išradimų teises, apdovanotas LŪPP sidabro medaliu (1965) .

R

• Jeronimas Kiprijonas Račkauskas (18250 12 21– 1889 12 22) . Kunigas, religinių raštų autorius. Pradžios mokslą išėjo Kražiuose, 7 gimnazijos klases baigė Rygoje, mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Nuo 1851 m. – Varnių kunigų seminarijos profesorius, vėliau ir inspektorius. Seminariją perkėlus į Kauną, iki 1887 m. buvo jos rektorius. Palaikė lietuvybę. Išleido keletą maldų ir meditacijų knygų: „Munka Viešpaties Jėzaus. “, „Vadovas į dangų. “, „Balsas Dievo prie žmogaus. “, „Aplankymas Švenčiausio Sakramento“. Išvertė M. Bialobrzeskio pamokslų, parašė ankstyvųjų amžių Bažnyčios istoriją (uždraustą cenzūros, rankraštis dingo) . Rašė žemaičių tarme. Bendradarbiavo lenkų žurnale „Przegląd katolicki“. paskelbė M. Valančiaus biografiją, pranešimų iš Lietuvos bažnyčių gyvenimo, kunigų nekrologų, parašė straipsnių lenkų leistai bažnytinei enciklopedijai. 

• Mikalojus Radvila. Žemaičių vyskupas, pranciškonas. Į šias pareigas buvo paskirtas vos turėdamas 20 metų amžiaus. Vilniaus vaivados Mikalojaus sūnus. Valdydamas vyskupiją, ne itin sutarė su vietiniais didikais ir su kapitula. Jo rūpesčiu buvo pradėta statyti Varnių katedra, įkurta Šeduvos parapija. Mirė 1529 m. 

• Pranciškus Ramanauskas. Telšių vyskupas. Gimė 1893 m. spalio 16 d. Teologijos mokslų daktaras, profesorius. Nuo 1932 m. dirbo Telšių kunigų seminarijos profesoriumi, nuo 1940 m. liepos paskirtas šios seminarijos rektoriumi, pakeltas prelatu. 1944 m. vasario 28 d. konsekruotas Telšių vyskupu augziliaru. Ilgą laiką bendradarbiavo spaudoje ir pats keletą metų redagavo laikraščius „Spauda ir gyvenimas“, „Žemaičių prietelius“. 1934 m. išleista jo knyga „Tikybos pamokos praktikoje“. Mirė 1959 m. spalio 15 d. Palaidotas Telšių katedroje, šalia vyskupo Justino Staugaičio. 

• Petras Reizijus (1505–1571) . Poetas, Varnių kapitulos kanauninkas. 

• Milda Ričkutė. Kultūros darbuotoja, Telšių miesto folkloro ansamblio „Insula“ vadovė. 

• Stasys Radžius. Poetas. Gimė 1950 m. gegužės 8 d. Pavandenėje (Telšių r.) Išleido eilėraščių rinkinį „Nerimas“ (1991) . Gyvena Klaipėdoje. 

• Antanas Rekašius. Kompozitorius. Gimė 1928 m. rugpjūčio 4 d. Pavandenėje (Telšių r.) Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. 

• Rasa Rimidytė. Scenografė. Gimė 1961 m. Luokėje. Gyvena Vilniuje. 

• Domininkas Rubinas. Knygnešys. Gimė 1856 m. rugsėjo 18 d. Telšių apskr. Gadūnavo vlsč. Mirė 1940 m. lapkričio mėnesį Telšių apskr. Iš Prūsijos draudžiamą literatūrą pradėjo gabenti 1883 m. Ne kartą už šį darbą buvo suimtas, teisiamas, kalinamas. 

• Silvestras Rucevičius (1747–1831) . Maldaknygių ir daugelio kitų religinių raštų autorius. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

• Juozapas Rupeika. Vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d. Siraičiuose (Telšių r.) . Mirė 1854 m. rugsėjo 20 d. Šiluvoje (Raseinių r) . 

• Kajetonas Rupeika. Kunigas, švietėjas. Gimė 1821 m. Telšių apskrityje. 

• Jurgis Rupka (1839–1929) . Poetas. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

• Jonas Ruzgys. Rašytojas. Gimė 1904 m. balandžio 15 d. Tryškiuose. Išleido apsakymų rinkinį (1940) , apysaką jaunimui (1959) . Neišleista liko apysaka „Marelės kerštas“, knygos „Mirties verpete“ ir „Leninas tikrovėje“ (3 t.) , (Draugė saugumas) .

S

• Steponas Sabalys (1686 – po1729 m.) . Kunigas, religinių leidinių autorius. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Išleido pamokslų rinkinį, kuriame 11 lietuviškų ir 14 lenkiškų. 

• Arūnas Sakalauskas. Dailininkas skulptorius. Gimė 1952 m. gegužės 13 d. Telšiuose. 1968 m. baigė vidurinę mokyklą Telšiuose ir toliau mokėsi Telšių taikomosios dailės technikume, kurį baigęs 1973 m. įstojo į Vilniaus dailės institutą. 1979 m. pradėjo dirbti Telšių taikomosios dailės technikume, vėliau persikėlė gyventi į Klaipėdą, nuo 1985 m. dirba Vilniaus dailės akademijoje. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1993 m.) , paminklo Merkeliui Giedraičiui ir M. Daukšai Varniuose, A. Baranausko paminklo Anykščiuose, L. Rėzos paminklo Kuršių nerijoje, daugelio kitų paminklų autorius. 

• Antanas Salys. Kalbininkas. Gimė 1902 m. liepos 21 d. Salantų vlsč. Reketės k. (dabar – Kretingos r.) . Filadelfijoje. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Leipcige, Hamburge. Filologijos mokslo daktaro laipsnis suteiktas už darbą „Žemaičių tarmės“, kuriame nagrinėjama žemaičių tarmių istorija. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. Sudarė lietuvių kalbos terminų klasifikaciją. Nuo 1944 m. gyveno užsienyje. 1947 m. apsigyveno JAV ir čia, Pensilvanijos universitete, dėstė slavistiką ir baltistiką. Mirė 1972 m. liepos 31 d. 

• Aleksandras Sapiega. Žemaičių vyskupas. (nuo 1660 01 12 – 1667 07 18) . Kilęs iš kunigaikščių giminės. Mokėsi Liubline, Krokuvoje, Bolonijoje, Perudžijoje, Romoje. Geras teisės žinovas. Lietuvos referendorius. Į kunigus įšventino vyskupas J. Tiškevičius. Palaikė lietuvybę, nors pats lietuviškai kiek pramoko kalbėti tik dirbdamas Žematijoje. Iš pradžių, kol Žemaitijoje siautė maras, vyskupiją buvo pavedęs valdyti Povilui Puzinui. Vėliau, atvykęs į Žemaitiją, čia gana uoliai rūpinosi vyskupijos reikalais, švedų ir maro nusiaubto krašto atgimimu. Atstatė Kražių vyskupiją, galutinai iš kalvinų perėmė Šiluvos bažnyčią. Rėmė ir šelpė Telšiuose įsikūrusius bernardinus . 1667 buvo paskirtas Vilniaus vyskupu ir čia dar labiau išgarsėjo kaip lietuvių teisių gynėjas. Jo rūpesčiu Vilniuje buvo pradėta statyti Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. A. Sapiega atnaujino Vilniaus katedrą, pastatė tiltą per Nerį, nuolat rūpinosi parama vargšams. Vyskupo palaikai ilsisi Vilniaus katedroje. Mirė 1671 05 22. 

• Povilas Bernardas (Pranciškus) – (kiti šaltiniai) Sapiega. Žemaičių vyskupas. Gimė 1656 m. Dalyvavo kare su turkais ir už nuopelnus jame buvo gavęs pulkininko laipsnį. Dvasininko kelią pasirinko 1686 m. 1701 m. įstojo į vienuolyną. Čia jam suteiktas Bernardo vardas. Žemaičių vyskupu įšventintas 1715 m. sausio 21 d. Varšuvoje. Iš čia važiuodamas į Žemaitiją susirgo ir mirė (1715 10 15 m.) , Žemaitijos taip ir nepasiekęs. 

• Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Pasaulinio garso poetas, rašęs lotynų kalba. Gimė 1595 m. vasario 24 d. Lenkijoje, mirė 1640 m. balandžio 2 d. Varšuvoje. 1617–1618 m. dėstė sintaksę ir poetiką Kražių kolegijoje. 1620–­1622 m. studijavo Vilniaus universitete teologiją, 1622–­1625 m. mokėsi Romoje. 1627–­1635 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius. Teologijos mokslų daktaras. Nuo 1635 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos dvaro pamokslininkas. Gyvendamas Kražiuose sukūrė pirmuosius savo žymesnius jaunystės kūrinius. Panegirikoje Jonui Karoliui Chodkevičiui (1619 m.) aprašė Kražių kolegijos įsteigimą, keliuose kituose jo kūriniuose taip pat minimi Kražiai, Žemaitija. 1617­–1630 m. parašė 5 dalių poetikos veikalą „Apie tobuląją poeziją“. 

• Kęstutis Sasnauskas. Profesorius, technikos mokslų specialistas. Gimė 1923 m. lapkričio 3 d. Telšiuose. 

• Leonardas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. 1954 m. baigė Vilniaus universitetą, nuo 1957 m. dirba Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Akademikas. Yra paskelbęs nemažai mokslinių straipsnių, išleidęs knygų, kuriose tyrinėja lietuvių vestuvines dainas, folkloro eilėdaros istorijos ir teorijos klausimus, kitas temas. Gyvena Vilniuje. 

• Kazys Sideravičius. Žurnalistas. Gimė 1907 m. spalio 8 d. Naumiestyje. 1940 m. birželio–lapkričio mėnesiais buvo Telšių apskrities viršininkas. 1957–1968 m. – „Mokslo ir gyvenimo“ žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Knygos „Nuo Durbės iki Žalgirio“ (1944) autorius. 

• Liudvikas Simutis. Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, TS (LK) , Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. G. 1935 08 27 Kaunatavoje, Telšių r. Vyčio kryžiaus IV laipsnio ordino kavalierius, Lietuvos Sąjūdžio tarybos narys. 1955–1977 polit. kalinys (už dalyvavimą Pasipriešinimo okupacijai Sąjūdyje buvo nuteistas Sovietų karinio tribunolo sušaukyti, nuosprendis pakeistas 25 metų laisvės atėmimu) . 1977–1990 darbininkas, 1990–1992 LR AT–Atkuriamojo seimo deputatas. 

• Vladas Sipaitis (Fedotas–Sipavičius) (slapyv. Švitrigaila) . Aktorius, režisierius. Studijavo Maskvoje. Dirbo pedagogu, nuo 1923 m. vaidino ir režisavo spektakliusw Kauno, Klaipėdos, Šiaulių teatruose. Parašė keletą pjesių: „Gaudeamus“ (1933) , „Tėviškės žemėje“ ir kt. Mirė 1992 m. spalio 24 d. Vilniuje. 

• Lida Sipavičiūtė–Fedotova. Dainininkė. Gimė apie 1884 m. Varnių vlsč. 

• Adolfas Sprindis. Prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose. Studijavo Vilniuje. Išleido apsakymų rinkinius „Ateina šeštadienis“ (1964) , „Trylika zuikių“ (1967) , „Senelė nori mirti“ (1970) , „Atsisveikinimas su Varniais“ (1980) , „Mėlynas kalnas“ (1981) , romaną „Ne visiems lygiai“ (1985) , studiją „Lietuvių literatūrinė kritika 1861–1905“ (1957) , monografijas „Povilas Višinskis“ (1978) , „Žemaitė“ (1986) , parengė P. Višinskio, Aišbės ir keletos kitų rašytojų kūrybos leidinių, paskelbė kritikos straipsnių. Mirė 1986 m. gruodžio 21 d. Butrimonyse. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse. 

• Maurikis Mikalojus Stankevičius. Bibliografas. Gimė 1857 m. Telšiuose. Mirė 1892 m. balandžio 21 d. Krokuvoje. 

• Justinas Staugaitis. Kunigas, prozininkas. Gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikuose (Šakių r.) . Mokėsi Naumiestyje, Marijampolėje, Seinų kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1890 m. Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietose. Vasario 16–osios akto signataras. Nuo 1926 m. –Telšių vyskupas. Pirmaisiais savo darbo metais Žemaitijoje įsteigė Telšių kunigų seminariją ir pastatė jai rūmus. J. Gintauto slapyvardžiu išleido V. Mykolaičio–Putino romanui „Altorių šešėly“ oponuojančią trijų tomų apysaką „Tiesiu keliu“ (1934–1935) . Rankraštyje liko apysaka „Tarp jausmų ir pareigos“. Mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Palaidotas Telšių katedros rūsyje esančioje kriptoje. 

• Kazimieras Steponis (Steponavičius) . Kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m. kovo 4 d. Mažeikių apskr. 1937–1944 m. buvo Telšių kunigų seminarijos dvasios tėvas (kai sovietmečiu seminariją uždarė, klebonavo Mažeikiuose) . 1941 m. pakeltas garbės kanauninku, o 1944 m. vasarą – seminarijos vicerektoriumi. Seminarijoje dėstė etiką, asketinę, mistinę teologiją, bendradarbiavo spaudoje. Nemažai straipsnių paskelbė „Žemaičių prieteliuje“.

• Stanislovas Stonkus. Krepšininkas. Habil.  dr. (socialiniai mokslai) , profesorius. G. 1931 12 29 Telšiuose. 1950 baigė Telšių Žemaitės gimnaziją, 1954– su pagyrimu Lietuvos valstybinį KKĮ. XV (1952 m.) ir XVI (1956m.) olimpinių žaidylių dalyvis. Melburno (1956) olimpinėse žaidynėse apdovanotas sidabro medaliu. SSRS (1951 m.) , Europos (1957 m.) krepšinio čempionas. Tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas (1962m.) . 1954–1961 m. –LVKKI žaidynių katedros dėstytojas,1961–1978 ir 1992–2002 m. – krepšinio ir tinklinio katedros vedėjas. 1978–1990 m. –LVKKI rektorius. 1992–1996 m. –Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas. Daugiau negu 10 knygų autorius ir bendraautorius.

• Antanas Strazdas (1763 06 12–1833 04 11) . Kunigas, poetas. Mokėsi Kurše, paskui Krėslavos kunigų seminarijoje, iš ten persikėlė į Varnius, kur po 9 mėnesių buvo įšventintas kunigu. Lietuvių kultūros istorijoje įsitvirtino kaip originali asmenybė, siekusi dvasios laisvės, atmetusi prisitaikymo etiką. Išleido poezijos rinkinį „Giesmės svietiškos ir šventos“, kurį sudaro 9 pasaulietinio turinio eilėraščiai ir 2 religinės giesmės, atskiru leidiniu paskelbė lenkišką odę „Kant na pochwalę miasta Rygi“ (Giesmė Rygos miestui pagerbti) . Išvertė iš lenkų kalbos teologo R. Bellarmino katekizmą „Pamokslas krikščioniškas“. 

• Motiejus Strijkovskis. Istorikas, poetas. Gimė apie 1547 m. Lodzės vaivadijoje, mirė apie 1593 m. Lietuvoje. Rinko ir tyrinėjo Lietuvos istorijos šaltinius. Nuo 1578 m. jį globojo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kuris M. Strijkovskį buvo paskyręs kanauninku ir Jurbarko klebonu. Gyveno daugiausia Varniuose. Parašė pirmąją išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kroniką“ (Karaliaučiuje 1582 m., lenkiškai) . 

• Aleksandras Stulginskis. Lietuvos Respublikos prezidentas. Gimė 1885 m. vasario 26 d. Kaltinėnų vlsč., mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune. Mokėsi Kaltinėnuose, Liepojoje, Žemaičių dvasinėje seminarijoje Kaune, Insbruke, baigė Halės agronomijos institutą. Grįžęs į Lietuvą, įsitraukė į politinę veiklą. Padėjo įsteigti Lietuvos Krikščionių demokratų partiją ir kurį laiką jai vadovavo. Buvo Tautos tarybos narys, pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo aktą. 1920 m. gegužės 13 d. išrinktas Steigiamojo Seimo pirmininku, o nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1926 m. birželio 7 d. buvo Lietuvos Respublikos prezidentas. Vėliau šias pareigas perdavė K. Griniui. Po 1926 m. gruodžio perversmo A. Stulginskis iš politinės veiklos pasitraukė, Kretingos apskrityje įsigijo Jokūbavo dvaro centrą ir ten gyvendamas ūkininkavo. 1941 m. birželio 14 d. su žmona buvo prievarta išvežtas į Krasnojarsko kraštą. Į Lietuvą grįžo 1956 m. 

• Ferdinandas Stulginskis. Kunigas, profesorius. Mirė 1892 m. Smolenske. 1863 m. tremtinys. Kilęs iš Telšių apskrities. Mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, čia gavo teologijos magistro laipsnį ir po to buvo paskirtas Žemaičių kunigų seminarijos profesoriumi. 1863 m. apkaltintas tuo sukilėlių rėmimu, nors iš tiesų šis kaltinimas kunigui buvo kerštas už jo rūpinimąsi blaivybės reikalais Lietuvoje. 

• Steponas Stulginskis. Inžinierius, architektas. Gimė 1908 m. balandžio 19 d. Peterburge. Baigė Prahos politechnikos institutą, dirbo inžinieriumi Telšiuose ir Šiauliuose, 1940–1949 m. – Kauno universitete miestų planavimo katedros vedėju, 1946–1949 m. – šio universiteto Architektūros fakulteto dekanu. Kurį laiką buvo Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, dirbo kitą atsakingą darbą. Pagal S. Stulginskio projektus pastatyta Telšių gimnazija, Žemaičių muziejus „Alka“, keletas gyvenamųjų namų Šiauliuose. 

• Balys Stulpinas. Mokslininkas, technikos mokslų specialistas. Gimė 1916 m. gegužės 1 d. Rešketėnuose. 

• Liudvikas Stulpinas. Pirmasisis Lietuvos jūrų kapitonas. G. 1871 12 04 Žarėnų parap. Jomantuose bajorų šeimoje. Iki 15 metų gyveno pas tėvus. 1886–1892 įvairiuose laivuose dirbdamas junga, jis pakilo iki botsmano. Mokėsi Jūreivystės mokykloje, dirbo uosto statyboje. 1907 AB,,Rusijos Rytų Azijos laivininkystė“atidarius jūrų liniją Linava (Liepoja–Niujorkas) , priimamas III šturmanu į,,Lituanijos“ garlaivį, vėliau tampa antruoju, paskui pirmuoju,,Estonijos“ garlaivyje, o 1909 vėl,,Lituanijoje“ – kapitonu. Nuo to laiko iki 1918 tolimojo plaukiojimo kapitonas L. Stulpinas vedė vandenynais didžiuosius šios bendrovės laivus,,Birmą“,,,Rusij“. 4 metus išdirbęs Lietuvoje konsulu Liepojoje, 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą, sugrįžo į Klaipėdą ir pradėjo dirbti Klaipėdos uosto viršininku, uosto kapitonu. Mirė 1934 07 15 Klaipėdoje. Palaidotas Smiltynėje. 

• Vytautas Stulpinas. Poetas. Gimė 1952 10 27 Paežerės k., (Telšių r.) Išleido eilėraščių rinkinį „Didysis kambarys“ (1998) . Eilėraščius publikuoja „Metuose“ ir kituose respublikiniuose leidiniuose. Gyvena Telšiuose. 

• Vladimiras Sušilovas. Dailininkas tapytojas. Gimė 1949 m. kovo 1 d. Telšiuose. Gyvena Klaipėdoje. 

• Baltramiejus (II) Svirenkavičius. Žemaičių vyskupas. Studijavo Krokuvoje. Valdydamas vyskupiją, nuolat rūpinosi bažnyčių statyba, kunigų ruošimu. Pastatė bažnyčią Kurtuvėnuose, atstatė Kražiuose, padidino Alsėdžiuose. Garsėjo kaip didelis muzikos mylėtojas. Mirė apie 1484 m.

Š

• Jolanta Šalkauskaitė. Dailininkė tapytoja. Gimė 1966 m. sausio 8 d. Telšiuose. Gyvena Vilniuje. 

• Steponas Šarapovas. Skulptorius. Gimė 1936 m. liepos 5 d. Telšių vlsč. Mirė 1981 m. lapkričio 23 d. Vilniuje. 

• Petras Šaulys. Interjero dailininkas, tapytojas. Gimė 1957 m. kovo 21 d. Telšiuose. Gyvena Telšiuose. 

• Alfonsas Šautys. Restauratorius, skulptorius. Gimė 1955 m. balandžio 14 d. Telšių r. Gyvena Vilniuje. 

• Irena Šiaulienė. Visuomenės ir politikos veikėja. Lietuvos Respublikos Seimo narė 1992–2004 m. Gimė 1955 m. vasario 19 d. Kolainių k. (Kelmės r.) . 1971 m. baigė Telšių rajono Pavandenės vidurinę mokyklą, 1976 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą (istorijos ir sociologijos mokslų dėstytojos specialybė) . 1987 m. apgynė istorijos mokslų kandidatės disertaciją. 1976–1992 m. dėstytojavo Klaipėdos politechnikume (dabar – Klaipėdos aukštesnioji technikos mokykla) , Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakultete (dabar – Klaipėdos universitetas) , Klaipėdos universiteto Istorijos ir sociologijos katedroje. 

• Gabrielius Šimkevičius. Jėzuitas, pamokslininkas. Gimė 1644 m. Žemaičiuose, mirė 1709 m. sausio 10 d. Vilniuje. Filosofas, teologas. 1666–1670 m. dėstė Kražių kolegijoje, tuo pat metu Kražiuose pamokslavo. Kražių kolegijos dvasios tėvas. Kurį laiką dirbo Varniuose, Vilniuje, kitose Lietuvos vietose. Jo veikla buvo itin plati ir įvairi. Rašė mokyklinius dramos veikalus Kražių kolegijos moksleiviams. Dažniausiai rašė žemaitiškai. 

• Jonas Šimkus. Visuomenės ir politikos veikėjas, profesorius, farmacininkas, chemikas. Gimė 1873 m. balandžio 25 d. Telšių apskr. Duseikių k., mirė 1944 m. birželio 4 d. Kauno apskr. Maironiškių k. Mokėsi Telšiuose, Palangoje, Šiauliuose, Liepojoje, Maskvoje, Kazanėje, Ženevoje. Dar studentaudamas įsitraukė į slaptų lietuviškų draugijų veiklą, platino draudžiamą literatūrą. 1918 m. grįžęs į Lietuvą dirbo prekybos ir pramonės, vėliau–krašto apsaugos ministru. 1922 m. buvo paskirtas Lietuvos universiteto profesoriumi ir rektoriumi. Vėliau dirbo Chemijos technologijos katedros vedėju. J. Šimkus – vienas iš Tarptautinio banko ir daugelio ūkinių draugijų steigėjas. 

• Mykolas Šlepavičius. Verslinikas, visuomenės veikėjas, labdaros organizatorius. Gimė 1863 m. gruodžio 6 d. Varnių vlsč. Jaušaičių k. Mirė 1948 m. 

• Vincentas Šliogeris. Poetas. Gimė 1832 m. spalio 5 d. Miestališkiuose (Telšių r.) , mirė 1913 m. balandžio 12 d. Alsėdžiuose (Plungės r.) . 

• Stasys Štikelis. Žurnalistas. Žurnalistų sąjungos narys. G. 1930 01 04 Milvidiškių k., Telšių r. Dirbo ELTOS korespondentu ir kitur. Nuo 1966 dirba Lietuvos radijuje ir televizijoje. Rašė ir rengė laidas visuomenės gyvenimo, kultūros istorijos temomis. Išleido informacinį žinyną,,Radijas ir televizija“1983, brošiūrą,,Televizija ir radijas: vakar, šiandien ir rytoj“ (1982 m.) , knygą,,Užgrobti, bet nenutildyti“ (1991). Paskelbė straipsnių radijo ir televizijos istorijos klausimais. 

T

• Jurgis Talaitis (iš Eišiškių) 1533 m. balandžio 8 d. karaliaus nominuotas Žemaičių vyskupu. Mirė prieš 1533 m. rugpjūčio mėn., anksčiau, negu jam Romoje buvo spėta parengti bulę apie paskyrimą vyskupu.

• Adolfas Tautavičius. Archeologas, istorikas, mokslo populiarintojas, habil. daktaras. G. 1925 09 09 Judrėnų k., Telšių r. 1944 baigė Telšių gimnaziją. Pradėjo dirbti Gegrėnų pradžios mokyklos vedėju, vėliau Alsėdžių progimnazijos mokytoju. 1950 baigė VU istorijos–filologijos fak. Nuo 1946 dirbo Lietuvos MA Istorijos in–te, 1962–1987 in–to Archeologijos sk. vadovas, nuo 1987 vyr. moksl. bendradarbis. Išspausdino daugiau kaip 600 mokls. ir mokslo populiarinimo str. 23 knygų autorius ir bendraautorius. Paskutinis darbas –,,Lietuvos archeologijos bibliografija. 1782–1998“ (V.,2000) . Nuo 1988 Vilniaus žemutinės pilies rūmų tyrėjas. (priklauso pilių tyrimo centrui,,Lietuvos pilys“.

• Alfonsas Tekorius. Gimė 1934 m. Varniuose. Vokiečių kalbų specialistas, vertėjas. Gyvena Vilniuje. 

• Tenisonaite–Hellemans Zenta. Poetė, vertėja, dailininkė. G. 1925 01 10 Stalgo k.,Plungės r. 1930 tėvai persikėlė į Telšius. Tėtė Aleksandras Tenisonas paruošė ją egzaminams į Telšių gimnaziją. Trumpai studijavo mediciną. 1944 pasitraukė į vakarus, Vokietiją, Belgiją, kur išgyveno 56 metus. Dar gimnazijoje pradėjo rašyti eilėraščius. Nuo jaunystės svajojo baigti Meno akademiją. Paaugus vaikams, 1981 pradėjo mokytis piešti ir tapyti. Savo paveikslų yra atvežusi į Lietuvą. Išleistos knygos:,,Een steen heeft geen hart“ (,,Akmenėlis turi šaltą širdį“) ,Lietuvių poetų antologiją Niderlandų k. (1971 m.) ,eilėraščių rinkinys,,Pavasaris ir aš“ (1973 m.) , išvertė į Liet. k. ir sudarė,,XX–tojo a. Nederlandų poezijos rinktinę“ (1973 m) ., eil. rink.,,Šviesios iliuzijos“ (1975 m.) ,,,Vieniši vėjo vaikai“ (1979m.) , išvertė F. Timmermans eilėraščių,,Adagio“ (1980 m.) . Visos knygos išleistos Londone. Eilėraščius spausdino almanachuose ir antologijose. Spaudoje paskelbė literatūrinių str., poezijos ir prozos vertimų ir kt. Savo ir tėvo literatūrinį palikimą siuntė Kauno Maironio memorial. muziejui. 

• Aleksandras Tenisonas. Miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas. Gimė 1898 m. kovo 21 d. Lampėžos vienkiemyje (Latvijoje) . 1902 jau gyveno Pušinės vald. Pasodėje netoli Varnių. Vedė 1923 Aldoną Ložinskaitę, Telšių gimnazijos mokytoją. 1919–1920,mokytojavo Telšių gimnazijoje. Nuo 1922 m. – Telšių miškų urėdijos, vėliau nuo 1923 – Plungės girininkas, nuo 1931 Telšių girininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Parašė „Žemaitijos girių takais“ (1975) . Iš rusų kalbos išvertė P. J. Kušnerio „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“ (1979) . Iš Nederlandų k. išvertė 92 liet. liaudies pasakas. Mirė 1986 m. gruodžio 22 d. Belgijoje. 

• Artūras Tereškinas. Poetas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1965 m. rugsėjo 18 d. Telšiuose. Eilėraščių knygos „Grindinio žuvys“ (1991) , „Absonia“ (1995) autorius. 2001 m. išleista jo originali knyga „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“. Gyvena Kaune. 

• Antanas Domininkas Tiškevičius. Žemaičių vyskupas. Gimė 1692 m. Lokoiske, mirė 1762 m. sausio 31 d. Alsėdžiuose.

• Jurgis Tiškevičius. Žemaičių vyskupas nuo 1633 12 19 iki 1649 12 09. 1627 05 17 buvo paskirtas Metinės vyskupo ir Vilniaus sufragano jo veikla ryškėjo pastoracinės ir labdaros srityse, buvo geras pamokslininkas. Žemaičiuose aplankė vyskupijos parapijas, skatino didikus statyti naujas bažnyčias. Taip buvo pastatytos Kartenos ir kt. bažnyčios. 1636 01 13–15 Vrniuose sušaukė diecezinį sinodą, kuriame aptarė pastoracinius bei disciplinarinius klausimus, išleido eilę naudingų ir svarbių nuostatų, taip pat sušaukė II,III,IV sinodus. Plėtė vienuolynų tinklą. Įsteigė Žemaičių Kalvarijas, kurios davė pradžią garsiajai šventovei, pasirūpino, kad būtų parašytos giesmės ir maldos, skaitomos einant kryžiaus kelius. Praplėtė kunigų seminarijos rūmus, įkūrė vyskupijos archyvą. 1649 12 09 perkeltas iš žemaičių į Vilnkių. 1656 mirė netoli Karaliaučiaus. 1762 01 03 perlaidotas Žemaičių Kalvarijos bažnyčios prezbiterijos pogrindyje. 

• Jurgis Toliotas. Žemaičių vyskupas, kilęs iš Eišiškių. Mokslus baigė Krokuvoje. Dirbo Vilniaus kapitulos prelatu, Žemaičių vyskupystės arkidjakonu, vėliau administravo Žemaičių vyskupystę, dirbo Kijevo vyskupu, vėliau – Žemaičių vyskupu. Mirė 1533 m. 

• Motiejus Topolietis. Žemaičių vyskupas. Žinoma, kad, atvykęs į Žemaitiją, apsigyveno ne Varniuose, kaip tai iki tol buvo įprasta vyskupams, o Alsėdžiuose, ir tuo labai papiktino žemaičius. Nuo Motiejaus Topoliečio daugelis vyskupų taip pat gyveno Alsėdžiuose. Jis daug dėmesio skyrė kunigų ruošimui Žemaitijoje, įsteigė Varnių mokyklą, kur mokslus ėjo dalis būsimųjų Žemaitijos kunigų. Iš šios mokyklos po kurio laiko išaugo Žemaičių kunigų seminarija. Alsėdžiuose M. Topolietis pastatė medinę bažnyčią. 

• Jurgis Tornou. Literatūros tyrinėtojas, prozininkas. Gimė 1919 m. birželio 28 d. Telšiuose. Dirbo keliose lietuvių periodinių leidinių redakcijose, Grožinės literatūros leidykloje, Vilniaus universiteto bibliotekoje. Išleido studiją „Romano aurtoriaus rūpesčiai“ (1966) , istorinį nuotykių romano „Žveng žirgelis“ dvi dalis (1985) , A. Telšio slapyvardžiu, „Tarška, barška pentinėliai“ (1990) . 

• Jokūbas Trakiškis (Raudonas) . Ketvirtasis Žemaičių vyskupas, į šias pareigas 1436 m. gegužės 18 d. paskirtas popiežiaus Eugenijaus. Manoma, kad studijavo Krokuvoje. Kurį laiką ėjo Vilniaus katedros kanauninko pareigas. Mirė 1453 m. 

• Mikalojus Trakiškis–Dzieržgavičius. Žemaičių vyskupas 1423– 1434 m. Žemaičių vyskupu jį nominavo Vytautas. Šioms pareigoms įšventintas 1424 m. Kurį laiką po Vytauto mirties rėmė Švitrigailą, tačiau vėliau kartu su kitais žemaičiais nuo jo nusisuko. Švitrigaila dėl to norėjo jį iš vyskupo pareigų pašalinti, tačiau naujojo vyskupo žemaičiai neįsileido ir Mikalojus Trakiškis toliau ėjo šias pareigas. Vyskupauti į Vilnių persikėlė 1434 m. 

• Motiejus Trakiškis. Žemaičių vyskupas 1417–1422 m. Vytauto politikos šalininkas. Mokėjo lietuviškai ir žemaitiškai. Pasak Dlugošo, jis buvęs Livonijos vokietis. Vytautas tvirtino, kad Motiejus Trakiškis lietuvių kilmės. Iš Žemaitijos išvyko vyskupauti į Vilnių. Mirė 1453 m. gegužės 9 d. 

U

• Stasys Uosis. Mokslininkas ekonomistas. Gimė 1927 m. liepos 31 d. Žarėnuose. Gyvena Vilniuje. 

• Edvardas Urniežius (1908–1989) . Bibliotekininkas, poliglotas. Gimė Ožtakių km. Varnių vlsč. Įsteigė Trakų, Kaišiadorių, Stakliškių, Žaslių bibliotekas. Vokiečiams sudeginus Klaipėdos pedagoginio instituto biblioteką, E. Urniežius buvo pasiųstas jos atkurti. Laisvai kalbėjo 16 kalbų, kelioms kitoms reikėjo žodyno. Po karo dirbo Varnių rajono laikraščio redakcijoje korektoriumi. Panaikinus Varnių rajoną, laikraštį uždarė. E. Urniežius dviems metams išvyko į Turkmėniją, įsidarbino geležinkelio darbininku, o iš tikrųjų mokė praktiką atliekančius studentus vokiečių kalbos. Grįžęs dirbo Varnių pašte laiškininku. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse. 

• Jonas Usačiovas. Prozininkas. Gimė 1920 m. gruodžio 5 d. Juozapave (Telšių r.) . Paskelbė apybraižų, apsakymų, romaną „Nemunas laužia ledus“ (1956) . 

V

• Gediminas Vagnorius. Visuomenės ir politikos veikėjas, LR Seimo narys. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras. Gimė 1957 m. birželio 10 d. Plungės rajono Vilkaičių k. 1975 m. baigė Telšių 4–ąją vidurinę mokyklą, 1980 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Statybos ekonomikos fakultetą (inžinieriaus ekonomisto specialybė) . 1980–1987 m. studijavo Vilniaus inžinerinio statybos instituto aspirantūroje. 1987 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. 1998–1990 m. dirbo Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. – Lietuvos Vyriausybės vadovas. 1997 m. jam suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardas. 

• Antanas Vaičius. Telšių vyskupas. Gimė 1926 m. balandžio 5 d. Žemaitijoje. 1943 m. baigė Skuodo gimnaziją. 1943–1946 m. studijavo Telšių kunigų seminarijoje. 1951–1973 m. dirbo įvairiose Telšių vyskupystės ir Klaipėdos prelatūros parapijose kunigu, 1973–1975 m. –Telšių katedros klebonu ir vyskupijos kurijos kancleriu, 1975–1982 m. – Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatūros valdytoju, 1982–1989 m. – vyskupu, Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros apaštaliniu administratoriumi, nuo 1999 m. – Telšių vyskupu ordinaru. 

• Juozapas Vaidila. Vertėjas. Gimė 1817 m. spalio 9 d. Gintaluose (Telšių r.) , mirė 1879 m. vasario 18 d. Pilsūduose, palaidotas Skaudvilėje (Tauragės r.) . 

• Katuolis Vainavičius. Varnių konsistorijos sekretorius. Nukentėjo po 1863 m. sukilimo. 

• Simonas Vaišnoras–Varniškis (1545–1600) . Gimė Varniuose ar netoli nuo jų. Baigė Karaliaučiaus universitetą. Išleido veikalą „Žemčiūga Teologiška“, rašė ir leido giesmes. 

• Simonas Vaišnoras. Raštijos darbuotojas. Gimė apie 1545 m. prie Varnių. Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje. 

• Antanas Vaišvila. 1861–1864 m. žemaičių judėjimo vadas. Gimė apie 1829 m. Telšių apskrityje. 

• Remigija Vaitkutė. Dailininkė, metalo plastikos dirbinių kūrėja. Gimė 1962 m. Akmenės rajone. Gyvena Telšiuose. 

• Vacys Vaivada. Istorijos mokslų daktaras, vienas iš pagrindinių Žemaičių kultūros draugijos įkūrėjų. Gimė, mokėsi TelšiuoseGyvena Klaipėdoje. 

• Donatas Valatka. Dailininkas tapytojas. Gimė 1932 m. kovo 1 d. Telšių apskrityje. Gyvena Kaune. 

• Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, (paskirtas 1849 09 26) rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius. Gimė 1801 m. vasario 28 d. Salantų vlsč. Nasrėnų k. (Kretingos r.) . Vėliau buvo pasivadinęs Volončevskiu. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, Varniuose, Vilniuje. Teologijos mokslų daktaras. Dirbdamas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi (1845–1850) parašė ir išleido „Žemaičių vyskupystę“. Žemaičių vyskupystei vadovauti paskirtas 1848 m. Labiausiai nusipelnė šviesdamas Žemaičių kraštą – kurdamas parapines mokyklas, Blaivybės broliją ir plėsdamas jos veiklą, organizuodamas slaptų knygų gabenimą iš Prūsijos, rašydamas ir leisdamas populiarias grožinės literatūros knygas. 1850–1864 rezidavo Varniuose. Palikęs Alsėdžius, pirmas (iš žemaičių vyskupų) apsigyveno Varniuose. Mirė Kaune. Palaidotas Kaune, po didžiuoju katedros altoriumi. 

• Petronėlė Valančiūtė–Beresnevičienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo. Gimė 1805 m., mirė 1867 m. Palaidota Varnių senosiose kapinėse. 

• Vitas Valatka. Muziejininkas, archeologas, kraštotyrininkas. Gimė 1927 m. sausio 26 d. Plungės rajone. 1947–1948 m. dirbo Žemaičių muziejaus „Alka“ fondų vedėju, 1948–1969 m. ir 1971–1977 m. – moksliniu bendradarbiu, 1969–1970 m. – direktoriumi. Mirė 1977 m. rugpjūčio 23 d. Telšiuose. 

• Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 m. kovo mėn. 24 d. Duseikių k. (Telšių r.) Išleido 2 eilėraščių rinkinius (1996, 2000) . Gyvena Telšiuose. 

• Telesforas Valius. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje. Gyveno, dirbo Telšiuose, veliau – JAV, kur ir mirė. Dailininkas. 

• Telesforas Valius. Dailininkas grafikas. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje, mirė 1977 m. gruodžio 1 d. Toronte. Gyveno Telšiuose, mokėsi Kaune. 1942–1944 m. buvo Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros vedėjas, 1944 m. – Žemaičių teatro direktorius ir dailininkas. 1944 m. emigravo į užsienį. Nuo 1949 m. gyveno Kanadoje. 

• Vytautas Valius. Tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius. Lietuvos valstybinės premijos laureatas,1982, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas už tapybos ir grafikos ciklą,,Kultūros ekologija“, 1996) . Gimė 1930 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose. 1938 – 1939 mokėti Telšių prad. mokykloje. 1943–1950 Telšių Žemaitės gimnazijoje. Baigė Lietuvos dailės institutą. Parodose dalyvauja nuo 1956 m. Kūriniuose ryškios liaudies skulptūrų parafrazės, tapybinių ir grafinių pradų sintezė. 

• Aleksandras Vasiliauskas. Ekonomistas, Lietuvos Mokslų akademijos narys, habil. . dr., ir prof. (1980) Žemaičių kultūros fondo narys. Gyvena Vilniuje. Gimė Žvirgždžiuose (Telšių r.) . 1994–1995 LR ekonomikos ministras, 1996–1999 Lietuvos MA Europos integracijos tyrimų centro dir. 90 mokslinių publikacijų (tarp jų trijų monografijų) autorius. 

• Pranas Vasiliauskas (1907–1984) . Kraštotyrininkas, gamtininkas, daugelio straipsnių apie Varnius autorius. Gyveno Varniuose. 

• Antanas Vaškys. Tautodailininkas. Baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. Gyvena Platelių apylinkės Plokščių k. 

• Vlada Vengrienė. Kraštotyrininkė, pedagogė. Gyvena Varniuose (Telšių r.) . 

• Vilius Vydūnas (Storasta) . Filosofas, poetas, dramaturgas, muzikas, pedagogas, kultūros veikėjas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės r.) . Dirbo Telšiuose. Mirė 1953 m. vasario 20 d. Vokietijoje. 

• Antanas Vienažindys (1841 09 26–1892 08 29) . Kunigas, poetas. Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, Varnių kunigų seminarijoje. Vienas lietuvių egocentrinės ir meilės lyrikos pradininkų, praplėtęs jos diapazoną nuo tiesioginio jausmo išsakymo, džiugių išgyvenimų („Linksminkimos, linksminkimos„) iki romansinio graudumo ir rezignacijos („Ilgu ilgu man ant svieto“, „Jau žvaigždė vilties žibėt nustojo„) . Kūrė dainas, remdamasis liaudies dainų siužetais, stilistinėmis raiškos priemonėmis, pritaikydamas jų melodijas. Parašė pasakėčią „Vilkas ir ožys“. 

• Mikalojus Viežgaila. Žemaičių vyskupas. Laikotarpiu, kai jis vadovavo vyskupijai, normalizavosi vietinių didikų ir dvasininkų santykiai. Kilęs iš Trakų vaivadijos. M. Valančius jį yra apibūdinęs kaip itin protingą vyrą. Be to, buvo ir aktyvus politikas. Į Žemaičius atvyko iš Kijevo, kur iki to laiko ėjo vyskupo pareigas. (jau buvo) 

• Vykintas. Žymus XIII amžiaus pirmos pusės Žemaičių kunigaikštis. Yra duomenų, kad žuvo 1251 m. Žemaitijoje, prie Tverų. Mindaugo ir jo politikos priešininkas, Voluinės Danieliaus sąjungininkas. Petro Dusburgiečio kronikoje vadinamas lietuvių karaliumi. 

• Pranciškus Viksva (1832–1907 12 28/1908 01 10) . Kunigas, lietuvių kalbos mylėtojas. Gimė Pandėlyje, Rokiškio apsk. 1857 m. baigė Varnių kunigų seminariją. 1862 m. išleido dar seminarijoje išverstą K. Antoniewicz knygelę „Swentadienis darbas arba skajtimaj szwetosi dienosi del broliu lietuwiu 1862“. Spaudos draudimo laikotarpiu P. Viksva platino lietuvišką spaudą, telkė parapijose knygnešius, pinigais rėmė „Tėvynės sargą“, slaptąją šv. Kazimiero draugiją, nukentėjusius už platinimą knygnešius. Rašė „Tėvynės sargui“, „Nedėldienio skaitymui“. Mirė klebonaudamas Pandėlyje. 

• Jurgis Vilnietis. Žemaičių vyskupas, 1453 12 19 – 1464 02 25. Gimė Vilniuje. Kurį laiką dirbo Vilniaus katedros arkidjakonu. Valdydamas Žemaičių vyskupystę, pasižymėjo dideliu darbštumu, gailestingumu. 1463 m. Varniuose pastatė medinę katedrą. 1464 m. karalius Kazimieras jį nominavo Vilniaus vyskupu, tačiau šių pareigų jis nebeėjo – mirė pakeliui iš Žemaičių į Vilnių.

• Jonas Virakas. Architektas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (po mirties) . Gimė 1905 m. rugsėjo 5 d. Seredžiuje (Jurbarko r.) . 1943 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Dėstė Vilniaus dailės akademijoje, Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. Pagal jo projektus sukurta vertingų interjerų Kaune, Vilniuje ir kitur (deja neišlikę) . 1942 m. laimėjo konkursą Rainių kankinių įamžinimui Telšiuose. Pagal jo sukurtus ir žmonos išsaugotus eskizus 1990 m. buvo parengtas koplyčios projektas (arch. A. Žebrauskas) ir 1991 m. pastatyta koplyčia Rainiuose. 

• Vaclovas Virbickis. Žemaičių vyskupas, 1534 04 13–1555 07 18. Į šias pareigas jį paskyrė Žygimantas I. Lietuvis, gerai mokėjo lotynų kalbą. Žemaitijoje daug pasitarnavo plėsdamas katalikų tikėjimą, statydamas bažnyčias. Jo laikais užbaigta statyti Varnių katedra. Įrengė 5 medžio altorius. Suremontavo visus Varnių miestelio bažnytinius pastatus. Mirė 1555 m. liepos 18 d. Mosėdyje. 

• Viktorinas Virbickis. Žemaičių vyskupas, paskirtas 1565 06 08. Kilęs iš palenkės. Studijavo Paduvoje. Daugiau gyveno Vilniuje, nei Žemaitijoje, nepasižymėjo nei administraciniais gabumais, nei pastoraciniu uolumu. 1567 08 22 perkeltas vyskupu į Lucką. Mirė apie 1586. 

• Pranas Antanas Virmauskas. Prelatas. Gimė 1884 m. spalio 4 d. Luokės valsčiaus Sauslaukio k. 

• Vismantas–Bulevičius. XIII a. pirmos pusės Lietuvos kunigaikštis, 1250 (1251) m. nukautas prie kunigaikščio Vykinto pilies Tverų (Tvirement) . 

• Aldona Visockienė. Dailininkė keramikė. Gimė 1942 m. lapkričio 24 d. Telšių r. Gyvena Šiauliuose. 

• Antanas Vytaras (apie 1837 – 1863 03 17/29) . Kunigas, 1863m. sukilimo dalyvis. Mokėsi Panevėžio bajorų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje. Dirbo vikaru Čekiškėje. Manoma, kad dalyvavo kautynėse ties Čekiške ir žuvo arba, pasinaudojęs svetima pavarde, pabėgo į užsienį. 

• Savaitę prieš kautynes pasakė pamokslą – „Pamokslas kunega Witarta kamndoriaus Czekiszkio bacznices“. 

• Levas Vladimirovas. Kultūros istorikas, bibliotekininkas. Gimė 1912 m. kovo 11 d. Telšiuose. Studijavo Kaune, Vilniuje. Parengė spaudai ir išleido keletą knygų raštijos istorijos temomis, tarp jų ir „Knygos istoriją“ (1979) . Mirė 1999 m. vasario 20 d. 

• Abraomas Voina. Žemaičių vyskupas, 1626 07 20 – 1631 03 24. G. Žemaitijoje, mokėsi Vilniaus akademijoje, Romoje. Mokslo laisnio neturėjo tačiau buvo gerai išsilavinęs, ypač teisėje. Atvykęs į varnius lankė parapijas, išrūpino iš Romos 66 bažnyčioms atlaidus, 1627 visoje vyskupijoje atšventė šventųmų Metų jubiliejų, suteikė Žarėnų bažnyčiai parapijos teses, klebonams įsakė valdyti vieną parapiją, kitų atsisakyti. 1631 m. perkeltas Vilniaus vyskupu. Mirė 1649 04 14 . 

Z

• Albertas Zalatorius. Gimė 1932 m. Literatūrologas. 1956–1960 m. mokytojavo Varniuose. 

• Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.) . Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Seklumos“ (1971) , „Ugnies medis“ (1979) , „Atpildas“ (1983) . 

• Bronius Zdanavičius–Danis. Kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gimė 1907 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Telšių gimnaziją baigė 1928, Telšių kunigų seminariją– 1933. 1949 atvyko į JAV . Aktyviai dalyvavo spaudoje, parašė keletą religinių knygų, vadovėlių. 

• Juozapas Zaleckas. Kunigas, aktyvus visuomenės veikėjas. Nuo 1864 m. dirbo Naujųjų Varnių parapijos klebonu. 

• Leonas Zeleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.) . Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Seklumos“ (1971) , „Ugnies medis“ (1979) , „Atpildas“ (1983) , „Būtoji diena“ (1998) , romaną „Tėvų dvasia“ (1996) , apsakymai „Povandeninės salos“ (2000) . Žemaitės premijos laureatas (1999) . Gyveno Kaune. Mirė 2003 10 26. 

• Adomas Zavadzkis. Varniuose įsteigė pirmąjį knygyną. 

• Jonas Zgierskis. Žemaičių vyskupas,paskirtas 1710 07 21. Į Žemaitiją buvo paskirtas Lietuvai itin neramiu laiku, kai šalį kamavo vidiniai nesutarimai, puldinėjo švedai, rusai. Prieš tai dirbo Smolensko vyskupu, Vilniaus sufraganu. Vyskupaudamas Žemaitijoje kartu buvo ir Vilniaus kapitulos narys, Šv. Kazimiero koplyčios kapelionas. Mirė 1713 12 06 Vilniuje. 

• Adelė Genovaitė Zinkevičiūtė. Menotyrininkė, metalistė. Gimė Biržuose 1933 m. Nuo 1962 m. dirba Telšių taikomosios dailės aukštesniojoje mokykloje (dabar – VDA Telšių skyrius) . Parodose dalyvauja nuo 1964 m. 

Ž

• Aleksandras Žadeikis. Aktorius, režisierius. Gimė 1916 m. vasario 3 d. Telšių r. Kalnėnų k. 1939 m. baigė Kauno universitetą. Filologas. 1944–1949 m. buvo Žemaičių teatro aktorius, 1949–1981 m. – Klaipėdos dramos teatro aktorius. 1952–1977 m. dirbo dar ir režisieriumi, nuo 1953 m. nemažai vaidmenų sukūrė kine. 

• Povilas Žadeikis Diplomatas, Lietuvos pasiuntinys. Gimė Varnių valsčiaus Pareškečio k. G. 1887 03 26. Ėjo įvairias su kariuomene susijusias pareigas, nuo 1923 pab. Dirbo diplomatinį darbą. 1935–1957 Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vašingtone. Veikė VLIKe, ALTe, kitose išsivadavimo organizacijose. Mirė 1957 05 11 Vašingtone, DC. 

• Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas, Povilo Žadeikio brolis. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių vlsč.) , mirė 1933 m. gruodžio 6 d. Skuode. Mokėsi Palangoje, Mintaujoje, Žemaičių kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1893 m. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Įdomūs ir vertingi jo parašyti „I–ojo pasaulinio karo atsiminimai“, „Didžiojo karo užrašai“. Vertė „Iliadą“. išvertė K. Skirmuntaitės knygą „Mindaugas“. Alnpekės kroniką, paskelbė straipsnį „Kasinėjimai Apuolėje“, nemažai kitų vertingų straipsnių. 

• Algirdas Žebrauskas. Architektas, visuomenės veikėjas. Gimė 1955 m. sausio 5 d. Plungės r. 1973 m. baigė Šateikių vidurinę mokyklą, 1981 m. – VISI Architektūros fakultetą. Nuo 1981 m. dirba Telšių rajone. Nuo 1982 m. – Telšių rajono vyr. architektas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m.) . Vienas iš Žemaičių kultūros draugijos įkūrėjų. Vadovavo Rainių koplyčios statybos darbams. 

• Juozapas Želvavičius, Želvys. Poetas, vertėjas. Gimė 1822 m. balandžio 6 d. Malkarstuose (Telšių r.) . Rašė žemaičių tarme. Išleido giesmių knygą „Giesmės arba poezija“ (1858) ir I. Krylovo pasakėčių vertimų rinkinį „Pasakos“ (1863) . Mirė 1866 m. balandžio 7 d. Saratove. 

• Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė–Žymantienė) (1845–1921) . Rašytoja. Gimė 1485 m. birželio 4 d. Plungės vlsč. Bukantės k., mirė 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolėje. 1964–1966 tarnavo Džiuginėnų dvare, prie Telšių, čia susipažino su būsimu vyru L. Žymantu. Savamokslė. Kūrybai paskatino Povilas Višinskis. Pirmąjį apsakymą „Piršlybos“ parašė būdama apie 50–ies metų. Iš viso parašė apie 150 apsakymų ir apysakų. Rašytojos Žemaitės tėvas, seserys Juzefa ir Emilija palaidotos Varnių kapinėse.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2004.08.23 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt