Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

IŠKILŪS TELŠIŲ RAJONO ŽMONĖS (II dalis)

Parengė D. MUKIENĖ, J. ŠVĖGŽDAVIČIENĖ, 
talkino kiti Telšių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojai

I   J   K   L   M  

I

  • Ona Idzelevičienė-Pajėdaitė (Skaistutė). Sportinių šokių klubo,,Žuvėdra“ vyriausioji trenerė, profesorė, KU Menų fakulteto sportinių šokių katedros vedėja, Lietuvos sportinių šokių sąjungos narė. Studijavo Klaipėdos medicinos mokykloje, 1976–1980 Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete. Nuo 1971 Klaipėdos ST kultūros rūmų pramoginių šokių kolektyvo (sportinių šokių klubo,,Žuvėdra“) vadovė, vyriausia trenerė. 1990 Lietuvos nusipelniusi artistė. Apdovanota keletu medalių ir ordinų.,,Žuvėdra“ tapo TSRS čempionė, 1988, įvairių pasaulio čempionatų prizininkė,atvirų Prancūzijos (1992) ,Vokietijos (1992–1994), Italijos (1993) čempionatų nugalėtoja. Pasaulio čempionatuose užimta pirma vieta: Vilniuas (2002) , Essenas (Vokietija, 2003) . 

  • Zita Inčirauskienė. Dailininkė tekstilininkė. Gimė 1977 m. rugpjūčio 31 d. Anykščiuose, 1997 m. baigė Telšių taikomosios dailės mokyklą. Dirba ir kuria Telšiuose. Dėsto trikotažo dizainą. 

  • Romualdas Inčirauskas. Dailininkas, metalo plastikos kūrėjas. Gimė 1950 m. rugpjūčio 28 d. Anykščiuose. Gyvena ir kuria Telšiuose. VDA TTDF doc.,LOS, FIDEM narys. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbų yra privačiose kolekcijose Izraelyje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje ir kitur ir įvairiuose muziejuose. 

  • Nikodemas Ivanauskas. Gimė 1843 m., mirė 1931 m. sausio 23 d. Paragiuose. Dailininkas tapytojas, seserų rašytojų, pasirašinėjusių bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, tėvas. 

  • Laurynas Ivinskis. Pirmųjų lietuviškų kalendorių leidėjas, liaudies švietėjas, literatas. Gimė 1810 m. rugpjūčio 15 d. Šilalės apylinkėse, mirė 1881 m. liepos 29 d. Palaidotas Kuršėnuose. Nuo 1841 m. įvairiose Lietuvos mokyklose dirbo mokytoju, 1845 m. prie Varnių knygyno įsteigė skaityklą. 1864–1866 m. Kaune dirbo lietuviškų raštų transkribavimo rusų rašmenimis (graždanka) komisijoje. Jo leisti kalendoriai populiarino mokslo žinias, teikė valstiečiams praktinių patarimų, populiarino grožinę literatūrą ir tautosaką. Jis taip pat rašė eilėraščius, vertė, parengė lenkų–lietuvių ir rusų–lietuvių kalbų žodynus, aprašinėjo Lietuvos augalus, kūrė lietuviškų augalų vardyną, sudarinėjo herbariumus, parengė grybų atlasą, parašė gamtos mokslo veikalą „Prigimtumenė“. nuveikė daug kitų mokslui ir kultūrai sverbių darbų. 

  • Zenonas Ivinskis. Istorikas, filosofas. Gimė 1908 m. gegužės 25 d. Plungės vlsč. Kaušėnų k., mirė 1971 m. gruodžio 24 d. Mokėsi Telšiuose, Kaune, Miunchene, Berlyne. Nuo 1933 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete. Iš pradžių buvo labiau žinomas kaip filosofas. Pirmieji jo kaip istoriko darbai: „Vytauto Didžiojo veikimas iki 1392 m. “, „Saulės–Šiaulių kautynės 1236 m. “, „Lietuvos istorija 1385–1572 m. “. Į Vakarus pasitraukė 1944 m. Gyvendamas Romoje, Vatikane toliau rinko medžiagą Lietuvos istorijai, dirbo „Lietuvių enciklopedijos“ Istorijos skyriaus redaktoriumi. Z. Ivinskis mirė nebaigęs monografijos apie Merkelį Giedraitį, palikęs neišspausdintų daug kitų darbų. 

 J

  • Anupras Jacevičius. Vienas iš 1831 m. sukilimo rengėjų. Gimė 1800 m. Telšių apskrityje, mirė 1836 m. kovo 17 d. Prancūzijoje. Buvo Telšių apskr. bajorijos sekretorius. 1831 m. kovo 28 d. sudarė vietos sukilimo valdžią ir, gavęs generolo majoro laipsnį, dalyvavo Darbėnų, Kretingos, Palangos ir Berkinionių mūšiuose. Sukilimui pralaimėjus, pasitraukė į Prancūziją. 

  • Antanas Klemensas Jackus (1756–1823) . Poetas. Gyveno Getautiškėje, netoli Varnių. Išleido eilėraščių rinkinį „Donis prider…“ 

  • Juozas Jagminas. Dailininkas. Gimė 1886 m. sausio 15 d. Luokės valsčiaus Girviškių k. 

  • Vincentas Jarulaitis. Telšių vyskupijos garbės kanauninkas. Gimė 1839 m. kovo 13 d. Raizgių k. Mirė 1939 m. lapkričio 25 d. Kaune. 

  • Aleksandras Jurašaitis. Fotografas. Gimė 1859 m. gruodžio 24 d. Balskių km. (Telšių r.) . Turėjo Nikolajaus II leidimą fotografuoti Belovežo girią ir stumbrus. 1902 m. atidarė foto atelje Vilniuje, kuri vadinosi „Foto cinkografija“. Buvo aktyviai įsitraukęs į kultūrinį lietuvių gyvenimą. 1915 m. padarė Žemaitės portretą. Jo cinkografijoje buvo gaminamos klišės visiems Vilniuje ėjusiems lietuviškiems laikraščiams. 1914 m. pradėjo „sukti kinematografinius vaizdelius“. Mirė 1915 m. spalio 9 d. Palaidotas Rasose, netoli M. K. Čiurlionio kapo. 

  • Albinas Jasenauskas. Profesionalus muzikas, vargonininkas, chorvedys, dirigentas, kompozitorius. Gimė 1886 m. vasario 28 d. Suvalkuose, mirė 1973 03 21 Telšiuose, palaidotas Telšiuose. 1909 baigė Varšuvos konservatorijos vargonų klasę, vargonavo Kijevo Katedroje ir vadovavo kariuomenės organizuotam sinfoniniam orkestrui. Gyveno ir dirbo Smovkoje, Polonija, Žytomyre. 1933 m. atvyksta į Telšius. Čia išvysto plačią muzikinę veiklą, ne tik vargonauja, vadovauja Katedros chorui. 

  • Aleksandras Jokubauskas. Spaustuvininkas. Gimė 1874 m. Varniuose. 

  • Jokūbas I / Jokūbas (iš Vilniaus, Raudonas) . Žemaičių vyskupas (šias pareigas . ėjo 1436 m. gegužės 18–1439 m. birželio 8 d. . Prieš tampdamas Žemaičių vyskupu buvo Vilniaus katedros kanauninkas (nuo tada Žemaičių vyskupu paprastai tapdavo Vilniaus katedros kapitulas narys) . Žinių apie jo veiklą neišliko. Albertas Kojelavičius mini jog vyskupas buvo vadinamas Raudonu, teigia jog buvęs Lietuvis. 

  • Elena Kabailaitė–Jonaitienė. Rašytoja. Gimė 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną „Žmonės be pastovaus adreso“. Nuo 1949 m. gyvena Australijoje. 

  • Zuzana Jonikaitė. Kalbininkė, žodynininkė. Gimė 1902 m. vasario 14 d. Ylių k., Plungės r. Mokytojavo Telšių vid. m–lose (apie 1923–1949) . 

  • Vincas Jonikas. Poetas. Gimė 1918 m. gegužės 30 d. Mantvyduose (Telšių r.) . 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido keletą poezijos rinkinių. Tarp jų yra ir rinkiniai „Trys margi laiškeliai“ (1947) , „Pakeleiviai“ (1949) , „Sielvarto raudos“ (1951) , „Lydėjau viešnią vėtroje“ (1968) . 

  • Alfredas Algirdas Jonušas. Juvelyras, Telšių apskr. Žemaičių–Japonų draugijos pirmininkas. Gimė 1940 m. birželio 23 d. Telšiuose. Surengė keliolika autorinių gintaro ir metalo dirbinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Gyvena ir kuria Telšiuose. 

  • Antanas Jonušas. Šatrijos apylinkių kraštotyrininkas. Gimė 1911 09 17 Žylakių k.,Telšių r.,mirė 1978 06 12. Rašė apie Šatrijos ir kitų gamtos, istorinių, meno paminklų išsaugojimą. Apdovanotas Lietuvos kultūros Ministerijos Garbės raštu,K. Petriko (JAV) premija. Spausdino rajono ir respublikinėje periodikoje,,,Kraštotyroje“,darbai saugomi Mokslo Akademijos fonduose. 

  • Jonutis Zeferinas. Žurnalistas,Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. G. 1935 08 25 Janapolės k.,Telšių r. 1958 baigė vid. m–klą Palangoje, 1963 VU. Dirbo įvairių laikraščių ir žurnalų redakcijose. Nuo 1993 m.,,Lietuvos ryto“ vyr. red. pavaduotojas.

  • Leonas Jovaiša. Mokslininkas, pedagogas. Gimė 1921 m. sausio 11 d. Lieplaukėje, Telšių r. Habilituotas dr. (socialinio m.) , prof.,VU, KTU, VDU, KU doktorantūros studijų komitetų narys, pirmininkas. 1937–1941 mokėsi telšių gimnazijoje (prieš tai Plungės progimnazijoje) . 1941–1948 – Anykščių ir Kelmės gimnazijų, Tratų ir Telšių mokytojų seminarijų mokytojas,1948–1958 dėstytojamo Klaipėdoje, 1970–1995 – VU doc.,prof.,katedros ved.,1993–1997–KTU Socialinių sistemų vadybos katedros prof. 13 knygų pedagogikos klausimais autorius. Spausdinta apie 300 str. ir brošiūrų. 

  •  Pranciškus Zigmas Jukna. Irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras, olimpinių žaidynių Romoje antrosios ir Meksikos trečiosios vietos laimėtojas, dukart Pasaulio pirmenybių vicečempionas. Gimė 1935 07 13 Palūkštyje,Telšių r. Baigė Varnių vid. mokyklą. 

  • Romualdas Juknevičius. Režisierius, aktorius. Gimė 1906 m. spalio 18 d. Peterburge. Savo kūrybinį kelią pradėjo 1931 m. dirbdamas Valstybės teatre, vėliau kūrė Jaunųjų, Klaipėdos dramos teatre, studijuodamas režisūrą – Maskvos dramos teatruose. Žemaičių teatrui vadovavo 1946–1948 m. Po to persikėlė dirbti į Klaipėdos dramos teatrą, vėliau kūrė Kauno, Lietuvos dramos teatruose, kur dirbo režisieriumi. Jis savo režisūriniuose darbuose siekė ansambliškumo, masinių scenų įvairumo, vidinio monologo, potekstės išryškinimo, subtilių psichologinių būsenų atskleidimo. Mirė 1963 m. balandžio 13 d. Vilniuje. 

  • Justinas Juodaitis. Kanauninkas, profesorius. Gimė 1899 m. lapkričio 2 d. Sintautų vlsč. Baigė Gižų kunigų seminariją. Įsteigus Telšių kiunigų seminariją, ten pradėjo dirbti dėstytoju ir dvasios tėvu. Vėliau, nuo 1931 m., studijavo Romoje. 1933 m. vėl dėstė Telšių kunigų seminarijoje – filosofiją ir mistinę teologiją. Nuo 1941 m. buvo seminarijos inspektorius, nuo 1943 m. – rektorius. Jis buvo ir Telšių vyskupijos blaivybės akcijos direktorius. 

  • Antanas Juozapavičius. Kunigas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis, Lietuvos istorijos tyrinėtojas. Gimė 1872 m. spalio 19 d. Poškėčių km. (Pakruojo r.) . Mokėsi Pakruojyje, Šiauliuose, baigė Kauno dvasinę seminariją. Iš pradžių dirbo Raseinių mokyklos kapelionu ir vikaru. Surinko A. Fromo–Gužučio rankraščius, išgarsino jį kaip rašytoją, surinktus raštus perdavė J. Tumui–Vaižgantui. Vėliau, vikaraudamas Laukuvoje, pagal Raseiniuose surinktą medžiagą parašė veikalą „Žemaičių bajorai“. kurį, profesoriui L. Kšivickiui tarpininkaujant, lietuvių kalba planavo išleisti Krokuvos universitetas. Nuo 1909 m. – Varnių klebonas. Gyvendamas Varniuose, atliko nemažą darbą aiškindamasis, kur palaidoti vyskupo M. Giedraičio palaikas (apie paieškų rezultatus 1910 m. paskelbė „Draugijoje“. Spaudoje – „Vilniaus Žiniose“, „Lietuvos Ūkininke“, „Viltyje“, „Draugijoje“ – bendradarbiavo pasirašinėdamas Poškėčių Antano slapyvardžiu. Lenkų kalba parašė brošiūrą „Vivos voco. –Sprawozdanie wyborcze do IV–ej Dumy, Wilnie“ (1913) . Šiame leidinyje ginamas lietuvių bloką.
    A. Juozapavičius buvo vienas iš „Vilties“ steigėjų., artimas rašytojo J. Lindės–Dobilo draugas, daug kuo prisidėjęs, kad būtų išleistas jo romanas „Blūdas“. 1925 m. Varniuose atgaivino prieš I pasaulinį karą veikusį smulkaus kredito draugijos banką, pirmininkavo Šaulių organizacijos būrio valdybai, buvo Lietuvos kariuomenės kapelionas. Išleido 30 puslapių brošiūrą „Latvių žemdirbių sąjunga“.
    Užrašė nemažai varniškių prisiminimų apie vyskupą M. Valančių. Jis inicijavo paminklo M. Valančiui varniuose statybą. Didžiausias A. Juozapavičiaus rašto darbas – „Žemaičių Medininkai–Varniai“. Mirė 1940 m. spalio mėn. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse. 

  • Jurgis I / Jurgis (iš Vilniaus „de Dworzyszczy„) . Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs nuo 1453 m. gruodžio 19 d. iki savo mirties – 1464 m. vasario 25 d. Gimė Vilniuje. Studijavo Krokuvoje. Prieš tapdamas Žemaičių vyskupu buvo Vilniaus katedros prelatas arkidiakonas. Varniuose pastatė medinę katedrą. 

  • Juozas Jurkus. Kalbininkas. Gimė 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos vlsč. (Mažeikių r.) . Mokėsi Sedoje, Telšiuose, Vilniuje. Dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Pokario metais išvežtas į Sibirą, kur 1954 m. gruodžio 23 d. ir mirė. 

  • Martynas Jurkus. Muzikas. Gimė 1879 m. rugsėjo 10 d. Telšių apskr. Raudonių k. Mirė 1955 m. liepos 25 d. Vašingtone (JAV) .

  • Paulius Jurkus. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1916 m. liepos 29 d. Žemaičių Kalvarijoje. Mokėsi Telšiuose, Vilniaus universitete. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1950 m. pabaigos gyvena JAV. 1949–1950 m. buvo „Aidų“. 1951–1955 m. –„Ateities“ žurnalų redaktorius. Savo kūrybą spausdina nuo 1937 m. Rašo noveles, romanus, poemas, eilėraščius. 

  • Antanas Juška. Tautosakininkas ir žodynininkas. Gimė 1819 m. birželio 16 d. Čekiškės vlsč., mirė 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje. Kilęs iš Žemaitijos bajorų Juškevičių. Mokėsi Kražiuose, Vilniaus dvasinėje seminarijoje. Svarbiausias jo darbas – Lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam buvo surinkęs apie 70 tūkst. žodžių. Kunigavo Pušalote, Alsėdžiuose, Veliuonoje. A. Jušką moraliai rėmė M. Valančius. Kazanėje buvo išleistos trys A. Juškos užrašytų dainų (iš viso 1569 vnt. dainų) knygos, 1883 m. Petrapilyje išleista A. Juškos surinkta, J. Juškos spaudai parengta tūkstančio šimto vestuvinių dainų „Lietuviškos svodbinės dainos“ rinktinė. 

  • Jonas Juška. Kalbininkas. Gimė 1815 m. birželio 8 d. Žarėnuose (Telšių r.) . mirė 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje. Mokėsi Kražiuose, Charkove, vėliau mokytojavo įvairiuose Rusijos miestuose. Vienas iš svarbiausių jo darbų – pirmasis lietuvių kalbos tarmių suskirstymo ir aprašymo veikalas. Pirmasis lietuvių kalbininkas domėjęsis Lietuvių kalbos ir sanskrito santykiais. Nuo 1875 m. gyveno Kazanėje. 

  • Antanas Juzumas (1822 11 21–1871 03) . Kunigas, istorikas, religinis rašytojas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Baigė Petrapilio dvasinę akademiją. Nuo 1852 m. – Varnių kunigų seminarijos moralinės teologijos ir homiletikos profesorius Parengė spaudai ir išleido brolio Tado Juzumo katekizmą. Apkaltinus, kad rėmė 1863 m. sukilimą, ištremtas prie Uralo. Paliko Bažnyčios istorijos Žemaičiuose ir homiletikos darbų rankraščius, kurie yra dingę. 

  • Juozapas Juzumas. Vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Gimė 1825 m. spalio 26 d. Sedos valsčiaus Rubikių k., nužudytas 1877 m. lapkričio 12 d. Varšuvoje. Mokėsi Kėdainiuose, Vilniuje, Petrapilyje. Medikas. Dirbo Varšuvos medicinos akademijos ir Varšuvos universiteto profesoriumi. Sukilimo m. Varšuvoje vadovavo sukilėlių sveikatos priežiūrai ir sužeistųjų globai. Juozapas Juzumas savo brolio Vincento Juzumo vardu išleido Žemaičių vyskupijos žemėlapį. 

  • Tadas Juzumas (1810 07 14–1851 06 14) . Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas. Mokėsi Sedos parapijinėje ir Žemaičių Kalvarijos domininkonų mokyklose. Baigė Varnių kunigų seminariją, Vilniaus dvasinę akademiją. Vikaravo Varnių katedroje. Nuo 1843 m. dirbo Varnių kunigų seminarijos lotynų kalbos dėstytoju. Nuo 1844 m. buvo šios seminarijos prokuratorius ir lotynų kalbos profesorius, 1845 m. – seminarijos inspektorius ir moralinės teologijos profesorius. Kartu su kunigu J. Račkausku paarengė maldyną „Senas aukso altorius, arba Surinkimas įvairių maldų ir giesmių, dievobaimingam katalikui visokiuose atsidėjimuose reikalingų“. parašė katekizmą su elementorine mokymo skaityti įžanga – „Didesis elementorius ir katekizmas, arba trumpas mokslas vieros krikščioniškos“. Šio katekizmo kalba artima vakarų aukštaičiams, joje gausu morfologinių ir fonetinių žemaitybių. Paliko nespausdintus moralinės teologijos užrašus, kuriais pasinaudojęs brolis Vincentas išleido kelias lietuviškas knygeles. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse. 

  • Vincentas Juzumas (1819 02 26–1901 06 14) . Kunigas, religinis rašytojas, istorikas, švietėjas. Baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo įvairiose parapijose, ilgiausiai – Varniuose, kur buvo dvasininkų pataisos namų prižiūrėtojas, Šv. Aleksandro parapijos klebonas. 1884 m. pakeltas garbės kanauninku. Buvo uolus vyskupo M. Valančiaus skatintos šviečiamosios ir literatūrinės kunigų veiklos dalyvis. Išvertė ir išleido lenkų teologo W. Wieloglowskio hagiografinį pasakojimą „Šventas Izidorius Artojas“. verstas katekezės bei religinės didaktikos knygas: „Paskutinė valanda gyvenimo žmogaus“, „Kelias į dangų per įvairius šio svieto kryželius“, „Aplankymas parakvijos per jos kleboną“, „Gyvenimas žmogaus krikščionies“. Rankraštyje paliko dalies Žemaičių vyskupijos parapijų (Alsėdžiai–Meškuičiai) aprašymą. Rašė žemaitiškai, pavartodamas kartais fonetinių ir morfologinių aukštaitybių. Išleido brolio Juozapo sudarytą Žemaičių diecezijos žemėlapį „Mappa Dyecezyi Žmudzkiey czyli Telszewskiey“. Palaidotas senosiose Varnių kapinėse

K

  • Klemensas Kairys (1835–1864 05 16/28) . Kunigas, poetas. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją, savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas toliau mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją, kurią baigė teologijos magistro laipsniu. Dirbo Rokiškio vikaru, Kauno gimnazijos kapelionu. Pasisakė prieš carinės rusų valdžią, todėl kaip pavojingas valstybei asmuo vbuvo ištremtas prie Uralo. Išliko Varniuose pradėtas kurti K. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys „Zbiorek rymow i poezyj“ ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: „Geražodis A. B. denoj Warduwiu“ (A. Baranauskui) ir „Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej“ (P. Viksvai) . Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms –„Tawo szindiena gražiausia diena“. 

  • Edvinas Kalėda (tikr. pavardė – Giedrius Rekašius) . Prozininkas romanistas. Gimė 1965 m. lapkričio 27 d. Telšiuose. Gyvena ir kuria Kaune. 

  • Pranciškus Karevičius. Žemaičių vyskupas. Gimė 1825 m. Mosėdžio valsčiaus Giršinų vienkiemyje, mirė 1907 m. ten pat. Mokėsi Liepojoje, Petrapilyje. Valdė Žemaitiją po vyskupo M. Cirtauto mirties. 1914 02 27 paskirtas Žemaičių vyskupu. Jo darbo metais Žemaičių bažnyčiose lietuvių kalba buvo pradėta vartoti oficialiai. Rėmė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą, lietuvybės išlaikymą, dalyvavo Steigiamojo Seimo atidaryme. Rūpinosi Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimu. 1926 m. vasario 22 d. savo noru atsisakė užimamų pareigų, užleisdamas jas jaunesniems. Įstojo į Marijono vienuoliją ir apsistojo Marijampolėje. Bendradarbiavo spaudoje. Yra vienas stipriausių lietuvių teologų. Mirė 1945 m. gegužės 30 d. Palaidotas Kauno katedroje. 

  • Juozapas Mykolas Karpis. Žemaičių vyskupas. Gimė 1679 m. Šiaulių apskr. Rekyvos dvare. J. M. Karpis mokėsi Vilniaus akademijoje, dirbo LDK sekretoriumi. Kunigu įšventintas 1719 m. Žemaitijos vyskupo pareigas ėjo tik apie trejus metus, tačiau suspėjo pagarsėti kaip rūpestingas vyskupas. Jam susitarus su Vilniaus vyskupu, buvo nustatytos Žemaitijos vyskupystės ribos. 1737 m. išleido lotynišką laišką kunigams, kuriame yra išdėstyta daug svarbių duomenų iš Žemaičių kultūros, papročių istorijos. Mirė 1739 m. gruodžio 10 d. Trakuose. Palaidotas Varnių katedros rūsyje.

  • Stasys Kasparavičius. Pilotas–instruktorius, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas. Gimė 1947 m. lapkričio 12 d. Telšių rajone. 1967 m. baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1972 m. – Maskvos pilotų–instruktorių mokyklą. 1972–1993 m. dirbo Telšių aviacijos sporto klube. Žemaičių kultūros draugijai vadovauja nuo 1987 m. 

  • Ambraziejus Pranciškus Kašarauskas (Kosaževskis) . Kunigas, gamtininkas, kraštotyrininkas, archeologas. Gimė 1821 m. Telšių r., prie Pavandenės, mirė 1882 m. gruodžio 14 d. Tomske. Dirbo Baisogaloje, Pajūryje, Telšiuose. Buvo Vilniaus archeologų komisijos bendradarbis, dalyvavo geologinėje ekspedicijoje, kuri tyrė Dubysos slėnį, aprašė retesniuosius Žemaitijos augalus. Surinko daug tautosakos, paskelbė nemažai straipsnių apie lietuvių kalbą ir kitomis temomis. 1865 m. ištremtas į Sibirą, tačiau ir ten tęsė mokslinę veiklą. 

  • Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m. spalio 10 d. Birikų k. (Telšių r.) . Baigė Vilniaus universitetą. Dirbo „Genio“, „Pergalės“ žurnalų redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungoje. Apsakymus pradėjo spausdinti nuo 1953 m. Išleidoi apsakymų rinkinius „Senojo miesto amžius“ (1966) , „Suaugusiųjų žmonių žaidimai“ (1969) , „Motociklininkai“ (1973) , „Mažos mūsų nuodėmės“ (1975) , „Mano motinos akys“ (1979) , „Žaliuojančios kalvos“ (1982) , „Vakaris vėjas“ (1989) , „Visi žemės vaikai“ (1995) ir kt. Yra parašęs keletą knygų ir vaikams. 

  • Stasys Kašauskas. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1943 m. rugpjūčio 10 d. Birikų k. (Telšių r.) . Baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Tiesos“, „Gimtojo krašto“, „Literatūros ir meno“, „Moksleivio“ redakcijose. Yra parašęs ir išleidęs nemažai publicistinių ir grožinės literatūros kūrinių, ese knygų: „Negrįžtantis bumerangas“ (1980) , „Gyvenimo paveikslai“ (1982) , „Mes, Adomo vaikai“ (1984) , „Nekasdieniniai pamąstymai“ (1985) , „Meilė ir kiti žaidimai“ (1987) , „Tiesos sakymas“ (1988) , „Leisk, Viešpatie, numirti“ (1990) ir kt. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signataras. Leidžia Lietuvą reprezentuojantį žurnalą „Lithuania in the World“, knygas, kitus periodinius ir neperiodinius leidinius. 

  • Jonas Katelė (1831–1908) . Poeto Antano Strazdo biografas, švietėjas. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

  • Vladas Kaveckas. Teisininkas. Gimė apie 1890 m. Nužudytas 1941 m. naktį iš birželio 24 į 25 d. 

  • Algirdas Kazragis. Prozininkas, poetas, žurnalistas. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Darbėnuose (Kretingos r.) . Paskelbė apsakymų ir vaizdelių rinkinius „Žemaitijos kalneliai“, „Ką slepia gelmė“. Mirė Telšiuose 1969 m. balandžio 24 d. 

  • Izidorius Každailevičius. M. Valančiaus vyskupavimo metais dirbo Varnių klebonu. 

  • Artūras Kelpša. Gitaristas virtuozas. Gimė Telšiuose. Koncertuoja užsienio šalyse, Lietuvoje. 

  • Petras Kimbrys. Publicistas, vertėjas, tekstologas. Gimė 1948 m. kovo 20 d. Telšiuose. Vertė O. Milašiaus kūrybą. Išleido 2 savo kūrybos knygas (1994, 1996). 

  • Stanislovas Kiška. Žemaičių vyskupas,paskirtas 1618 11 26. G. 1584. Iš pradžių išpažino kalvinų tikėjimą, o mokydamasis pas jėzuitus Vilniuje perėjo į katalikų tikėjimą. Žinomas kaip rūpestingas vyskupas. Per 8 jo vyskupavimo metus pastatyta 10 bažnyčių: Lieplaukės, Gardų, Pamūšio, Pavandenės, Girkalnio, Laukuvos, Klovainių, Kuršėnų, Radviliškio, N. Žagarės, keletas bažnyčių atgauta iš kalvinų. Mirė 1626 m. vasario 13 d. Palaidotas Vilniuje. 

  • Klementas Antanas, Jackaus. Poetas. g. apie 1756 Laumėse, Skuodo r., Mirė 1823 06 16 Telšiuose. Mokėsi Baltarusijoje. 1771 grįžęs į Žemaitiją advokatavo Raseiniuose, Telšiuose, 1802–1808 Telšių teismo teisėjas. Rašė lenkų ir lietuvių k., kūrybos nespausdino. Rankraščiais paliko daugiau kaip 61 tūkst. Eilučių, tarp jų arti 140 kūrinių lietuviškų. Vienas pirmųjų Žemaičių sąjūdžio poetų. Eiliavo odes, elegijas, himnus, epigramas, laiškus ir kt. Ryškios socialinės satyros iš caro valdininkų, kunigų, valstiečių gyvenimo. Unijinės valstybės šalininkas, bet vertino ir gynė lietuvių kalbą. (eiliuotame laiške J. A. Giedraičiui) . Ankstyvojo laikotarpio savo idilių išvertė iš lenkų į lietuvių k., sudarė jų ciklą,,Sodžių darbai“. Sueiliavo Šventojo Rašto atskiras dalis, kūrė maldas ir raudas. Kūryba pasižymėjo pasakojimo laisvumu, pasaulietinių temų įvairove,jausmingumu, stiliaus lengvumu. 1972 m. išleistas jo kūrybos rinkinys,,Žemaitiška giesmelė“

  • Vanda Klikūnienė. Valstybės ir visuomenės veikėja. Gimė 1937 m. gruodžio 31 d. Paliepių k. (Telšių r.) . 

  • Antanas Kmieliauskas. Dailininkas tapytojas, monumentalistas, skulptorius, grafikas. Gimė 1932 m. kovo 8 d. Mokėsi Kauno vidurinėje dailės mokykloje, 1957 m. baigė Vilniaus dailės institutą. Nuo 1979 m. – šio instituto profesorius. Yra sukūręs per 50 granitinių skulptūrų, tapo freskas. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m.) . Sukūrė freskas Rainių koplyčiai. 

  • Jonas Kobeckis. Poetas. Gimė apie 1765 m., greičiausiai Kalbėnuose, netoli Telšių. Mirė po 1823 m. Žemaitijoje. 

  • Liudvikas Kobeckis. Filosofas. Gimė 1784 m. Rainių k. (Telšių r.) . Mirė 1857 m. birželio 4 d. Paryžiuje. 

  • Juozas Kojelis. Žurnalistas, visuomenininkas, rezistentas, knygų autorius. Gimė 1916 m. gruodžio 2 d. Viekšneliuose (Telšių r.) . Parašė publicistikos knygas „Iš nakties į rytą“ (1996) , „Tarp rūpesčių ir vilties“ (2001) . 

  • Ignas Končius. Profesorius, etnografas, fizikas, muziejų kūrėjas. Gimė 1886 m. liepos 31 d. Žarėnų vlsč. Purvaičių k., mirė 1975 m. vasario 19 d. JAV. Mokėsi Palangoje, Liepojoje, Petrapilyje. Fizikas, tačiau visą gyvenimą domėjosi Žemaičių krašto etnografija, kultūros praeitimi. Profesoriaus vardas suteiktas 1932 m. Žemaitijos kryžius ir koplytėles pradėjo surašinėti ir fotografuoti dar būdamas studentas. Šį darbą tęsė 30 metų ir iš viso surašė 3234 kryžius ir koplytėles. Jo iniciatyva įkurtas Kauno „Tėviškės“ muziejus. Padėjo rinkti etnografinę medžiagą Šiaulių „Aušros“, Telšių „Alkos“ muziejams. 1941 m. areštuotas ir išvežtas sušaudyti į Červenę, bet per stebuklą liko gyvas. Karo metais rūpinosi pagalba nuo karo nukentėjusiems žmonėms. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išleido knygas „Žemaičio šnekos“, „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“, paskelbė nemažai mokslo darbų. Keletas jo knygų išleista po mirties JAV ir Lietuvoje. Paskutinė knyga – „Mano eitasis kelias“ išspausdinta 2001 m. Vilniuje. 

  • Česlovas Kontrimas. Dailininkas tapytojas, akvarelistas. Gimė 1902 m. gegužės 23 d. Dapšių k. (Mažeikių r.) . Studijavo Kaune. Nuo 1923 m. dėstė piešimą Kauno, Pasvalio, Mažeikių, Telšių mokyklose. Dirbo Kauno „Dailės“ kombinate. Parodose dalyvauti pradėjo 1930 m. Yra sukūręs per 2000 akvarelių, apipavidalinęs keletą Telšių teatro spektaklių, parašęs ir paskelbęs daug straipsnių dailės klausimais. Jo kūrybai būdinga lyrinė nuotaika, gamtos poetizavimas, ryškios ir skaidrios spalvos, dekoratyvūs jų deriniai. Mirė 1989 m. gegužės 27 d. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. 

  • Ambraziejus Kosaževskis. Kunigas, Varnių invalidų namų prižiūrėtojas. Nukentėjo po 1863 m. sukilimo. 

  • Albertas Krajinskas. Dailininkas tapytojas. Gimė 1956 m. balandžio 6 d. Varniuose. Gyvena Vilniuje. 

  • Antanas Krausas. Pedagogas, vegetarizmo propaguotojas. G. 1905 05 10 Sedoje, Mažeikių r. 1925 baigė Telšių gimnaziją. Gimnazistu būdamas įsteigė Sielos kultūros ratelį ir leido neperiodinį laikraštį,,Šaltinis“ (1923–1925) , priklausė dr. V. Kudirkos literatūros būreliui bei Vegetarų dr–jai (nuo 1920) . Leideido vegetaro laikraštį,,Širdies liepsna“ (1923–1925) . Savo tėviškėje (Sedoje) 1923 įsteigė viešą biblioteką. Emigravo į užsienį. Mirė 1970 m. Australijoje. Buvo Lietuvių enciklopedijos generalinis atstovas Australijoje. Bendradarbiavo išeivių spaudoje. 

  • Jonas Jeronimas Krišpinas–Krišenšteinas. Žemaičių vyskupas. (paskirtas 1694 08 30) . Gimė apie 1654 metus Žemaitijoje, mirė 1708 m. liepos 14 d. Kilęs iš vokiečių kilmės bajorų. Augusto Saksoniečio šalininkas. Žemaičiuose daug nuveikė rūpindamasis nuo švedų nukentėjusio krašto atstatymu, parama vargstantiems žmonėms. Pastatė bažnyčias Eržvilke, Šateikiuose, Ylakiuose. Jis pasirūpino, kad būtų leista rengti muges Papilėje, Kaltinėnuose, Surviliškyje, Alsėdžiuose, Mosėdyje. Paskutiniuosius savo gyvenimo metus daugiausia praleido tėvo dvare (netoli Jurbarko) . Palaidotas Varnių katedros Vyskupų kriptoje. 

  • Žydrūnė Kriūkaitė. Dailininkė tekstilininkė. Gimė 1971 m. liepos 16 d. Telšiuose. Gyvena ten pat. 

  • Teklė Kryževičiūtė. Poetė. Gimė 1927 m. sausio 30 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.) , mirė 1991 m. kovo 18 d. Telšiuose. 1962 Telšiuose baigė vidurinę mokyklą, 1945–1978 dirbo,,Masčio“ fabrike. Periodikoje poeziją skelbė nuo 1945, Išleido poezijos rinkinį „Prieš namų ugnį“ (1991) , kuriame vyrauja tradicinės formos gamtiniai, etnografiniai,religiniai, patriotiniai eilėraščiai. Kompozitoriams sukūrus muziką, kai kurie jų yra virtę dainomis ir giesmėmis, patekę į katalikų maldyną. Dalyvavo 1945 m. Maskvoje vykusioje literatūros ir meno dekadoje, 1977 priimta į Klaipėdos zonos Jaunųjų rašytojų sekciją, nuo 1990 Žemaitijos rašytojų bendrijos narė. 

  • Česlovas Kudaba. Geografas, kelių knygų apie Žemaitiją autorius. Gimė 1934 m. liepos 24 d. Ignalinos rajone, mirė 1993 m. Knygą „Kalvotoji Žemaitija“ išleido 1972 m. Paskutinis jo didesnis darbas – knyga „Septyni keliai iš Varnių“. 

  • Algirdas Kumža. Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akso signataras, teisininkas. G. 1956 11 29 Palūksčio k.,Telšių r. 1975 m. baigė Varnių vid. m–klą, VU Teisės fak. Dirbo VU dėstytoju. Buvo LLKJS CK sekret., LKP CK Ideologijos sk. ved. pav.,Kultūros sektoriaus ved.,1992–1994–LR AT–Atkuriamojo Seimo deputatas,1992–1994 privačios jurid. kontoros savininkas, 1994–1997 dienraščio,,Lietuvos rytas“ vyriaus. red. pavad. 

L

  • Simonas Laniauskas. Ekonomistas, pedagogas, priklausė Simono Daukanto draugijai. Gimė 1908 m. spalio 27 d. Nevarėnuose. 

  • Marija Ivanauskaitė–Lastauskienė. Rašytoja. Gimė 1872 m. birželio 1 d. Šiauliuose, mirė 1957 m. liepos 19 d. Kaune. Mokėsi namuose pas tėvą. Eilėraščius pradėjo rašyti lenkiškai būdama 17 m. Lietuvių spaudai pradėjo rašyti sesers ir Povilo Višinskio paskatinta. Rašė lenkiškai, o į lietuvių kalbą jos raštus vertė Sofija. Šie darbai buvo skelbiami bendru abiejų seserų slapyvardžiu – Lazdynų Pelėda. Po sesers Sofijos mirties Marija rašė lietuviškai. 

  • Samuelis Leskis. Jėzuitas. Gimė 1611 m. Lietuvoje, mirė 1678 m. vasario 10 d. Pašiaušyje. 1647–1649 m. buvo Varnių jėzuitų misijos viršininkas. Misininku dirbo taip pat ir Kražiuose, keliose kitose Lietuvos vietose.

  • Janina Liustikaitė–Saurazas. Operos dainininkė. Gimė 1924 m. rugpjūčio 9 d. Telšių pskr. . Tryškių k. Mokėsi Papilėje, Viekšniuose, Kaune, Anglijoje, Romoje. Į Vakarus pasitraukė 1944 m. Nuo 1947 m. daug koncertavo įvairiose užsienio šalyse. 

  • Julijonas Lindė–Dobilas. (1872–1934) . Rašytojas. 1911–1913 m. gyveno ir kūrė Varniuose, čia rašė romaną „Blūdas“. 

  • Jonas Domininkas Lopacinskis. Žemaičių vyskupas, (paskirtas 1762 02 03–1762 04 19) teisių mokslų daktaras. Gimė 1708 m. gegužės 9 d. Mstislaulio vaivadijos Lopacinės dvare. Mokėsi Vilniuje, Varšuvoje. Kunigu įšventintas 1732 m. Didelis jo nuopelnas, kad, norėdamas geriau pažinti savo vyskupiją, buvo nurodęs visiems klebonams kuo tiksliau aprašyti savo parapijas ir ši medžiaga buvo pristatyta į Alsėdžius, kur gyveno vyskupas. Platų vyskupijos aprašymą J. D. Lopacinskis nusiuntė į Romą. Labai mėgo Viržuvėnus, kuriuos pavadino Janapole, ir čia pastatė gražius rūmus. Vertė knygas iš prancūzų į lenkų kalbą. Jo nurodymu išleistos dvi religinio turinio lietuviškos knygos. Parašė 2 išsamias reliacijas Šventam Sostui. Mirė 1778 m. sausio 11 d. Janapolėje. Palaidotas Varniuose. (Varnių katedros Vyskupų kriptoje) . 

  • Donatas Lukoševičius. Skulptorius. Gimė 1935 m. Varniuose. Tarp kitų darbų yra sukūręs ir M. Valančiaus skulptūrą. 

  • Algimantas Lukošiūnas. Bibliografas, bibliotekininkas. Gimė 1930 m. sausio 13 d. Tryškiuose. 

  • Martynas Lukošius. Skulptorius. Gimė 1978 m. balandžio 14 d. Telšiuose. Gyvena Vilniuje. 

M

  • Antanas Mackevičius (1828–1863) . Vienas iš 1863 m. sukilimo vadų. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

  • Juozas Mačernis. Pedagogas, žurnalistas, esperantininkas. Gimė 1891 m. sausio 22 d. Žemaičių Kalvarijos valsčiaus Šarnelės k. Mokėsi Palangoje, Liepojoje, Vokietijoje, Ženevoje, Vilniuje. 1925–1926 m. mokytojavo Telšiuose, įsteigė M. Valančiaus liaudies universitetą, kurį laiką redagavo „Žemaičių prietelių“. Esperanto laikraštį „Litova Stelo“. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, po to – į Argentiną. Daugiausia publikacijų yra paskelbęs esperanto klausimais. 

  • Juozas Maniukas. Gimė 1909 m. spalio 10 d. Telšiuose. Mokslininkas zoologas, ichtiologas. 

  • Martynas iš Luokės. XV a. Žemaičių vyskupas. Pasižymėjo itin didele dora, atsidavimu savo darbui, geru bažnytinių reikalų tvarkymu. Žemaičių vyskupystę valdė itin trumpą laiką – apie pusę metų.

  • Martynas I (iš Žemaitijos) . Žemaičių vyskupas nuo 1483 m. vasario 21 d. (po Baltramiejaus mirties) ir šias pareigas ėjo iki savo mirties – 1492 m. pradžios.

  • Yra žinių, kad buvo kilęs iš Žemaitijos. (buvo Šiaulių klebonas, pagal Ivinskį) . Daug jėgų atidavė katalikų bažnyčios stiprinimui Žemaitijoje. Rūpinosi Papilės, Šaukėnų bažnyčių statyba, Kražių altarijos įkūrimu. Mirė 1492 m. 

  • Martynas II / Martynas (III) Lintfaras. Žemaičių vyskupas, paskirtas 1492 10 08 . Kilęs iš Vilniaus. Ilgą laiką gyveno Italijoje, kur baigė ir mokslus. Teisės specialistas. Dirbo Poznanėje, Liuvene, Vilniuje, o po to jam buvo patikėta Žemaičių vyskupija. Žinoma, kad jo valdymo metais Žemaitijoje pastatytos 7 bažnyčios. Aktyvus politikas, rūpinosi lietuvybės išlaikymu. Mirė 1515 m. Visą savo turtą užrašė Varnių Katedrai ir kanauninkams.

  • Petras Maželis. Telšių vyskupas. Gimė 1894 m. rugsėjo 21 d. Rokiškio apskr. Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, Kauno universiteto teologijos–filosofijos fakultete. Po to buvo paskirtas Telšių kunigų seminarijos profesoriumi. 1935 m. išrinktas sinodiniu teisėju, tais pačiais metais pakeltas kanauninku. Garsus pamokslininkas. Nuo 1928 m. redagavo „Žemaičių prietelių“, buvo žinomas publicistas ir beletristas. Išleido novelių ir apysakų knygas „Žmogus“, „Kraujo lašai“, „Tarp audrų ir ramybės“ (1929, 1930, 1932) . Telšių vyskupijai likus be vyskupo, nuo 1947 m. iki 1950 m. ėjo vyskupijos kanclerio pareigas. Nuo 1950 m. iki 1955 m. buvo vyskupijos valdytojas. Nuo 1955 m. – Telšių vyskupas, nuo 1964 m. – Telšių vyskupas ordinaras. Mirė 1966 m. gegužės 21 d. Telšiuose.

  • Vladas Mažonas. Kunigas marijonas, žurnalistas, pedagogas. Gimė 1881 m. birželio 24 d. Telšiuose. Mirė 1945 m. sausio mėn. Sibire. 

  • Elmantas Meilus. Istorikas, kelių knygų apie Žemaitijos istoriją autorius ir bendraautorius, aktyvus Žemaičių akademijos narys. Gyvena ir dirba Vilniuje. 

  • Juozas Mickevičius. Istorikas, tautosakininkas. Gimė apie 1907 m. Platelių vlsč. Mačiukų k. (Skuodo r.) . Baigęs Telšių gimnaziją, studijavo Lietuvos universitete Humanitarinių mokslų fakultete. Talkino Šiaulių „Aušros“, Telšių „Alkos“ muziejams. Paliko surinkęs neįkainojamos vertės kraštotyros darbų archyvą. Žymiausi jo darbai: „Žemaičių vestuvės“, „Žemaičių krikštynos“, „Senovės linų ūkis Žemaičių krašte“, „Senovės pieno ūkis Žemaičių krašte“, „Plateliai“, „Putvės pilis“, „1863 m. sukilimo atgarsiai Platelių apylinkėje“ ir kt. Mirė 1984 m. lapkričio 10 d. Palaidotas Beržoro (Plungės r.) kapinėse. 

  • Alma Julija S. Mieliauskienė. Poetė. Gimė 1959 m. Telšiuose. Išleido eilėraščių rinkinį „Susitaikymas“ (1997) . Gyvena Kaune. 

  • Mykolas Miežinis (1827–1888) . Kalbininkas, „Aušros“ bendradarbis. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

  • Mikalojus Radvilas (Trąby herbo) . Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529–1530. Popiežius paskyrė Mikalojų Radvilą vyskupijos valdytoju, kol sukaks 27 metai. Paskyrimo bulėje sakoma, kad jis žemesniųjų šventimų klierikas, dar studijuojąs Italijoje ir Prancūzijoje, bet mokslo laipsnio neįgijo. Valančius užsimena apie šio vyskupo statytą Varniuose Katedrą (1519) .

  • Mikalojus I (Trakiškis) . Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1423 m. rugpjūčio 6 d. – apie 1434 m. kovo mėn. Tačiau tik 1427 06 10 leido jį konsekruoti vyskupu. Beveik 5 metus vyskupiją valdė be vyskupo įšventinimų. Buvo pagal to meto tradiciją politiškai aktyvus. Rezidavo Medininkuose ir Lieplaukėje turėjo savo dvarą.

  • Mikalojus Vizgaila. Žemaičių vyskupas nuo 1531 m. vasario 15 d. iki mirties – prieš 1533 m. sausio 19 d. (sausio 13) . Kilęs iš Trakų vaivadijos bajorų. Nuo 1524 ėjo Žygimanto Senojo sekretoriaus pareigas. 1526 koncekruotas Kijevo vyskupu. Pasak M. Valančiaus jis buvo veiklus ir protingas vyras. Daugiausia gyveno Vilniuje. Dalyvavo politiniame gyvenime.

  • Evaldas Mikalauskas. Dailininkas grafikas. Gimė 1959 m. balandžio 17 d. Telšiuose. Gyvena Raseinių rajone. 

  • Bonaventūra Miknevičius (1767–1849) . Žemaitiško katekizmo ir daugelio giesmių autorius. Baigė Varnių kunigų seminariją. 

  • Jonas Mikulskis. Gydytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1885 m. balandžio 3 d. Telšiuose, mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje. Mokėsi Palangoje, Šiauliuose, Vienoje, Ciuriche, kur 1909 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Grįžęs į Lietuvą, dirbo Kuliuose, Šateikiuose, Plungėje, Varniuose ir Telšiuose. Dalyvavo Tautų Sąjungos gydytojų veikloje. Nuo 1918 m. Telšių apskr. gydytojas . 1922 m. išrinktas Telšių apskrities Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos valdybos pirmininku, daug prisidėjo steigiant Žemaičių muziejų „Alka“, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Į Vakarus pasitraukė 1944 m. Prancūzijoje gyveno nuo 1946 m. vasario mėnesio, mirė 1959 Prancdūzijoje. Žymus filatelistas įkūrė Telšiuose filatelistų dr–ją tarpukario metais. Jo iniciatyva 1940 05 05,,Alkos“ muziejuje atidaryta pirmoji pašto ženklų paroda. 1940 redagavo filatelijos laikraštį,,Mercurius“. 1920 m. pritrūkus pašto ženkų jo iniciatyva buvo parengtas ir išleistas apyvarton Telšių pašto ženklas. 1941 06 26 Telšių spaustuvėje atspausdino 9 pašto ženklus su užrašu,,Laisvi Telšiai“. Feliksas Milevičius. Mėgėjų teatro aktorius, režisierius. Gimė 1883 m. gegužės 23 d. Telšiuose. Mirė 19654 m. kovo 3 d. ten pat. 

  • Juozas Milvydas. Iškilus inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1914 m. gegužės 11 d. Telšiuose. Mirė 1941 m. Kaune. 

  • Joana Misiūnienė. Pedagogė, kraštotyrininkė, ilgametė Luokės (Telšių r.) kultūros namų folkloro kolektyvo „Šatrija“ vadovė. 

  • Nijolė Misiūnienė. Mokslininkė, gydytoja kardiologė. Gimė 1933 m. sausio 28 d. Telšiuose. 

  • Kazys Misius. Inžinierius, kraštotyrininkas, kultūros istorikas. Gimė 1942 m. gruodžio 5 d. Kvėdarnos vlsč. Paimiežio k. 

  • Vytautas Mockaitis. Dailininkas, metalo plastikos dirbinių kūrėjas. Gimė 1958 m. lapkričio 18 d. Klaipėdoje. Gyvena ir kuria Telšiuose. 

  • Kazys Mockus. Pedagogas, spaudos darbuotojas. Gimė 1910 m. liepos 4 d. Kelmės valsčiaus Rikantų k. Mokėsi Raseiniuose, Vytauto Didžiojo universitete, vėliau dirbo pedagoginį darbą Pagėgiuose, 1939–1944 m. Telšių vyskupystės M. Valančiaus gimnazijoje. 1942 m. įkūrė suaugusiųjų gimnaziją Telšiuose ir buvo jos direktorius iki vokiečiams ją uždarant 1943 m. 1929 m. pradėjo bendradarbiauti periodinėje spaudoje. 1934–1935 m. redagavo „Darbininko“ laikraštį. 1941 m. Telšiuose įsteigė savaitraštį „Žemaičių žemę“ ir jį iki 1944 m. redagavo. 1942–1944 m. kartu su Pr. Geniu redagavo ir leido „Žemaičių kalendorių“. 1943 m. išspausdino knygelę „Žemaičių kankiniai“, kurią 1955 m. Lietuvos išlaisvinimo komitetas buvo išleidęs ir prancūziškai. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Gyvendamas Vokietijoje taip pat dirbo pedagoginį darbą, aktyviai dalyvavo užsienio lietuvių kultūriniame ir politiniame gyvenime, bendradarbiavo spaudoje, buvo „Lietuvių enciklopedijos“ bendradarbis. 

  • Domininkas Mogėnas (1745–apie1825) . Varnių kunigų seminarijos provizorius, vyskupijos konsistorijos asesorius. 1805 m. išleido Lietuviškas evangelijas. 

  • Joakimas Juozas Monkus. Telšių klebonas, švietėjas. Rašė lietuviškai. Gimė 1808 m. prie Ariogalos. 

  • Motiejus I (Vilnietis) . Pirmasis Žemaičių vyskupas nuo 1417 m. spalio 23 d. iki 1422 m. gegužės 4 d. Mirė 1453 m. liepos 29 d. Uoliai rūpinosi tikėjimo platinimu Žemaitijoje. Literatūroje jis vadinamas Motiejumi Trakiškiu (Konsekruotas Trakuose, gimė ir augo Vilniuje) . Studijavo Prahoje, kur įgijo laisvųjų menų magistro laipsnį. Nuo 1397–Vilniaus kapitulos kanauninkas. 1422 tapo Vilniaus vyskupu. 1453 perkeltas į Lucko vyskupus. Vytauto politikos šalininkas, aktyviai veikė jo karūnacijos byloje. Apie jo veiklą Žemaičiuose mažą išlikę žinių. 

  • Motiejus II (Topolietis; iš Topolio) . Žemaičių vyskupas nuo 1464 m. rugpjūčio 8 d. iki savo mirties – 1470 m. balandžio 24 d. Lenkas,buvo Vilniaus katedros prelatas arkidiakonas akvykęs į Žemaitiją savo rezidenciją įrengė Alsėdžiuose, Varniuose 1469 įsteigė mokyklą kurioje mokėsi kunigų šventimams rengiami jaunuoliai. Tai buvo Žemaičių kunigų seminarijos užuomazga. 1467 pastatė Alsėdžiuose medinę bažnyčią. Nupirko Medininkuose kanauninkams namus.

  • Danielius Mušinskas. Rašytojas prozininkas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Gimė 1951 m. lapkričio 4 d. Telšiuose. 1969 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus universiteto filologijos fakultetą. Vėliau dirbo Tryškių vidurinėje mokykloje mokytoju, 1976–1988 m. – „Jaunimo gretų“ žurnalo skyriaus vedėju, 1988–1989 m. – Rašytojų sąjungos konsultantu. Nuo 1990 m. – „Pergalės“ žurnalo redakt., nuo 1993 m. „Metų“ vyr. redaktorius. Žurnalistų etikos inspektorius, 1996–2001 . Išleido novelių rinkinius „Kol išaušta rytas“ (1979) , „Mėlynų dilgėlynų naktis“ (1982) , „Šviesa virš Tausalo“ (1987) , „Gyvenimas kaip alibi“ (1991) ir keletą kitų knygų. Žemaitės literatūrinės premijos laureatas (1988) .  

  • Saulius Mušinskas. Dailininkas tapytojas, metalo plastikas. Gimė 1956 m. birželio 26 d. Telšiuose. Surengė keletą personalinių kūrybos parodų Lietuvoje. Aktyvus medalininkų stovyklų Telšiuose dalyvis. 

  • Motiejus II (Topolietis; iš Topolio) . Žemaičių vyskupas nuo 1464 m. rugpjūčio 8 d. Mirė 1470 m. balandžio 24 d.

A  B  Č  D  G  J  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

I dalis   III dalis

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija