Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS DRAUGIJOS REDAKCIJOS
LEIDINIAI 
(išsamiau)

Periodiniai leidiniai

1. Laikraštis „A mon sakaa?“ (mėnesinis leidinys, ėjęs 1991 m. gegužės-1993 m. liepos mėnesiais);
2. Žurnalas „Žemaičių žemė“ (žurnalas, nuo 1993 metų spalio leidžiamas vieną kartą per ketvirtį. 1993–1995 m. spausdintas Klaipėdoje, Nuo 1995 m. Nr. 3 iki 2011 m. – Vilniuje).
 

Skaitmeninis leidinys „Žemaitija“ 

Didžiausias išbandymas ŽKD redakcijai buvo 1998 metų pradžioje lietuvių ir anglų kalba pradėtas leisti elektroninis leidinys „Žemaitija”, kuris įvestas į INTERNETO tinklą ir nauja informacija, iliustracijomis buvo papildomas visus 1998-2000-uosius metus.
Paskutiniu laiku „Žemaitija” pasipildė nauja ir plačia medžiaga apie Neringą ir Kuršių nerijos nacionalinį parką, Palangos parką, Žemaitijos folklorą (įsijungus šį leidinį, apie senąsias šio krašto dainas jau galima ne tik pasiskaityti, bet pasiklausyti ir jų fragmentų. Dainas pristato Palangos „Mėguvos” folkloro ansamblis.
Praturtėjo skyriai apie Žemaitijos nacionalinį parką, Žemaitijos muziejus, Žemaičių akademinio jaunimo kultūrinius sambūrius XVII-XX amžiais, žymiausius Žemaitijos žmones, Žemaitijos kultūros tyrinėtojus.
Įsijungę „Literatūros” skyrių, rasite daugiau kaip 40-ies žemaitiškai eiliuojančių poetų kūrybos pavyzdžius.
„Kultūros” skyrius praturtėjo išsamiu istoriko Zenono Ivinskio surinktų ir paskutiniaisiais metais Žemaičių dailės muziejui padovanotų spaudinių katalogu.
Puslapyje „Žemaitijos etnokultūros tyrinėtojai” rasite plačią susistemintą paskutiniaisiais metais į ŽKD redakciją patekusį prof. Igno Končiaus rašytinį palikimą (užrašytą tautosaką).
Leidinys papildomas nauja informacija ir iliustracijomis kiekvieną savaitę. Apie tai skaitytojai gali sužinoti skyriuje „Naujienos”. Beje, elektroninių leidinių privalumas tas, kad jį galima ne tik skaityti, gėrėtis jo iliustracijomis, klausytis atskirų tekstų, bet ir visus leidinyje skelbiamus tekstus bei vaizdus įmanoma nusikopijuoti spausdintuvu.
„Žemaitijos” elektroninį leidinį ŽKD redakcijai rengti ir į Interneto tinklą įvesti padeda Lietuvos Matematikos ir informatikos institutas, čia veikiančio Multimedia centro „Parama Humanitarams” darbuotojai. Talkinant jiems, elektroninis leidinys „Žemaitija” įrašytas į kompaktinius diskus ir patektas EuroPrix MultimediaArt98 konkursui, čia buvo gerai įvertintas. Leidinys eksponuotas ir Infobalt 98 parodoje, kuri vyko 1998 m. spalio mėn. Vilniuje.
Beje, „Žemaitijos” elektroninis leidinys – pirmaisis elektroninis leidinys Interneto tinkle, kuriame Interneto vartotojai gali susipažinti su Lietuvos etnografiniu regionu Žemaitija: jo istorija, kultūra, dabartimi.
Leidinį šiemet parėmė Atviros Lietuvos fondas, Lietuvos Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Lietuvos matematikos ir informatikos institutas. „Žemaitija” – taip pat yra ir dalis kultūrinių-edukacinių projektų „Savitumą branginanti, pasauliui įdomi ir atvira Žemaitija”, kurį šiemet įgyvendina ŽKD redakcija.
1998 m. pabaigoje Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras kartu su Lietuvos matematikos ir informatikos instituto UNESCO katedra "Informatika humanitarams" pateikė Internet’e naują elektroninį leidinį "Postilei – 400" metų. Jį galima rasti adresu http://daugenis.mch.mii.lt/postilla/. Naujausia Žemaičių kultūros draugijos Informacinio kultūros centro kuriama Interneto svetainė yra Žemaitijos parkų ir muziejų kelias. Pastarasis projektas dalyvauja Lietuvos kultūros paveldo virtualios parodos nacionalinėje programoje (elito kultūros temoje), o svetainė "Žemaitija" pristatoma minėtos programos liaudies kultūros skyriuje.
 
„Žemaičių žemė“ – apie Platelius, Žemaičių Kalvariją, Žemaitijos nacionalinį parką
Visa tai – antrajame šių metų „Žemaičių žemės” žurnalo numeryje. Skaitytojų dėmesį pirmiausia patraukia aštuonių puslapių spalvotoje įklijoje spausdinamos nuotraukos, pasakojančios apie nepakartojamo grožio Žemaitijos nacionalinio parko apylinkes, Platelius, Beržorą, Žemaičių Kalvariją, poetą Vytautą Mačernį, medžio drožėjus Reginą ir Justiną Jonušus, Stanislovą Riaubą, Žemaitijos nacionaliniame parke garsėjančias Jonines ir Užgavėnes.
Leidinyje skelbiami 1936 m. Marijampolėje išspausdintos J. Totoraičio MIC knygos „Žemaičių Kalvarija” fragmentai. Petras Kalnius skaitytojus informuoja apie mokslininkų, tiriančių žemaičių charakterį, išvadas. Plati medžiaga leidinyje pateikta apie Platelių dvarą, Platelių ir Beržoro bažnyčias. Žemaitiškai spausdinamas interviu su 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atstatymo Akto signataru Sauliumi Razma, kuris yra kilęs iš Platelių. Po vieną puslapį šiame leidinyje skirta šio krašto tyrinėtojams Konstantinui Bružui ir pedagogei Eleonorai Ravickienei. Prisimintas ir didysis šio krašto šviesuolis, muziejininkas ir kraštotyrininkas Juozas Mickevičius – spausdinamas jo rašinys „Platelių vaistinė”. Apie žymiausią šio krašto liaudies meistrą, medžio drožėją, daugelio „miškų elfu” vadinamą Stanislovą Riaubą rašo Stasė Beržonskaitė ir Renata Ščerbavičiūtė. Apie garsiąją tautodailininkų Jonušų sodybą ir čia gyvenančių auksarankių darbus – Dainos Bajerčiūtės publikacija „Jonušų vienkiemyje”.
Šiame leidinyje, be abejo, itin vertingos trumpos žinios apie žymiausius Žemaitijos nacionalinio parko ir Žemaičių Kalvarijos apylinkių žmones. Turtingas „Tautosakos” skyrius. Čia rašoma apie 1995-1997 m. Žemaitijos nacionaliniame parke vykusias ramuviečių ekspedicijas. Jų dalyvė Giedrė Šmitienė pateikia gana išsamų pasakojimą apie senąsias Platelių krašto krikštynų (vardynų) tradicijas. Spausdinami ir ramuviečių ekspedicijose užrašyti tipiškiausi bei iškalbingiausi šio krašto padavimai, spėjimai,reikšmės. Itin savitai ir įdomiai Platelių krašto sakmes šiame leidinyje pateikia pedagogė ir kraštotyrininkė Stanislava Stripinienė. Apie Platelių folkloro ansamblį rašo šio kolektyvo vadovė Regina Miežetienė. Skaitytojas suras ir informaciją apie naujausias žemaičius labiausiai šiemet sudominusias knygas: „Žemaitijos istoriją” ir „Žemaičių šventvietes”. Pateikiama plati informacija ir apie Žemaičių kultūros, akademinio jaunimo ir vaikų paramos fondą, Šatrijos Raganos bendriją bei fotoreportažas iš spalvingų žemaitiškų renginių, vykusių Telšiuose.
 
„Neringa“
Iš pradžių ŽKD redakcijoje kilo mintis išleisti vieną „Žemaičių žemės” žurnalo numerį, skirtą Neringai. Vėliau… Kai atitinkamai padirbėjus į vieną krūvą buvo sudėti visi šiam leidiniai parašyti straipsniai, visos surintos iliustracijos, pasirodė, kad galima išleisti gana storą ir unikalią knygą apie savitą ir mūsų dar taip mažai pažįstamą Kuršių neriją (jos istoriją ir dabartį, kultūros ir gamtos paminklus, čia gyvenusius ir gyvenančius žmones). Deja, tokiam solidžiam leidiniui lėšų neturėta, tad nutarta iš viso to, kas surinkta ŽKD redakcijoje, šį kartą panaudoti tik tai, kas gerokai išlepintam šių dienų skaitytojui trumpai, glaustai ir įtaigiai papasakotų apie Kuršių nerijos istoriją, atskleistų šios žemės lopinėlio trapumą ir grožį bei atvertų duris į tų ženklų ir simbolių, kurie būdingi tik šiam kraštui ir jo žmonėms, pasaulį.
Leidinys parengtas ŽKD redakcijai bendradarbiaujant su Tomo Mano kultūros centru. Leidinio sudarytojos: Danutė Mukienė ir Teresė Vitalija Jonušienė. Pagrindinių publikacijų autoriai – Lietuvoje žymūs mokslininkai Jurgis Bučas, Ramutė Rimantienė, Angelė Vyšniauskaitė, Libertas Klimka, Živilė Lazdauskaitė bei istorikė Nijolė Strakauskaitė, menotyrininkė Ingrida Korsakaitė, žurnalistė ir šio leidinio redaktorė Danutė Mukienė, pedagogė ir muziejininkė Vitalija Teresė Jonušienė, muziejininkė Eleonora Jonušienė, pedagogė Rūta Žeimienė ir kt. Leidinyje, kuriame 104 lapai (13 sąl. spaudos lankų, iš kurių 3 spalvoti), spausdinamos visų lietuviškų tekstų angliškos ir vokiškos santraukos. Leidinį puošia Kazimiero Mizgirio, Juopzo Baltiejaus, Jono Danausko ir keletos kitų autorių nuotraukos. Itin daug čia archyvinių nuotraukų, kitokių iliustracijų fotoreprodukcijų. Tiražas – 5600 egz. „Neringos” išleidimą parėmė Tomo Mano kultūros centras. Tarpininkaujant neringos miesto savivaldybei, „Neringos’ išleidimą parėmė ir Lietuvos Kultūros ministerija. Leidinį galima įsigyti Tomo Mano kultūros centre, Neringos miesto savivaldybėje, ŽKD redakcijoje (A. Jakšto g. 5, Vilnius 2600), Kretingos muziejuje, Palangos gintaro muziejuje, Žemaičių „Alkos” muziejuje telšiuose ir Lietuvos knygynuose. 
 
„Nemirštančios godos”
1998 m. vasarą, vykstant Pasaulio lietuvių dainų šventei, dainininkų, atvykusių iš Čikagos, būryje žvaliai sukiojosi ir 87-uosius metus jau einantis poetas Apolinaras Petras Bagdonas, kilęs iš Užvenčio apylinkių. Žemaičiams šis žmogus pirmiausia žinomas tuo, kad būtent jis, gyvendamas užsienyje (iš Lietuvos pasitraukė baigiantis II-ajam pasauliniam karui), pradėjo leisti žemaitiškos prozos ir poezijos knygas. A. P. Bagdonas yra ir ŽKD redakcijos paskelbto pirmojo žemaitiškos poezijos konkurso laureatas.
Šventės išvakarėse ŽKD redakcija A. P. Bagdonui įteikė ką tik išspausdintą naują jo poezijos rinktinę „Nemirštančios godos”, kurią sudaro geriausi anksčiau išleistose knygose: „Žodžiai į tolį” (1983), „Likimo antspaudas” (1988), „Žvaigždžių pavėsy” (1995), „Vai toli toli” (1996) – paskelbti bendrine lietuvių kalba parašyti eilėraščiai, kurie atitinkamai spausdinami tokiuose skyriuose, kokiose knygose jie paskelbti. Į skyrių „Žemaitėjė švėnta” įtrauktas 31 poeto gimtąja užventiškių tarme parašytas žemaitiškas eilėraštis, o naujausios kūrybos pluoštelis skelbiamas skyriuje „Rudeninės mintys”. Iliustracijų autorė plungiškė dailininkė Aldona Ruibienė. Knygą maketavo dailininkė Deimantė Rybakovienė. Leidinys išspausdintas 700 egz. tiražu. Ją platina ŽKD redakcija, Žemaičių „Alkos” muziejus Telšiuose ir autorius.  
 
„Mano gyvenimo takelis“ Cirriculum vitae
Taip vadinasi žemaičio kunigo Jono Ilskio prisiminimų knyga, kurią Žemaičių vyskupo Antano Vaičiaus iniciatyva išleido ŽKD redakcija. Leidinio pratarmėje Jo Ekscelencija A. Vaičius rašo: „Kunigas Jonas Ilskis, mano pusbrolis buvo devyniolika metų vyresnis už mane. 1934 metais, kai jis buvo įšventintas kunigu, man buvo tik aštuoneri. Artimiau jį pažinau, kai 1943 metų rudenį įstojau į Telšių kunigų seminariją. Tada jis jau buvo Palangos klebonas ir dekanas. Atostogaudamas pas jį, stebėjau jį kaip kunigą. Sekmadieniais po Sumos į kleboniją pietų ateidavo atostogaujantys kunigai profesoriai iš Telšių ir Kauno kunigų seminarijų, geriausi anuomet solistai, kurie giedodavo Mišių metu, kariškiai… Mačiau jį bendraujantį su vyrais ir moterimis, su inteligentais, su pasiturinčiais ir vargšais. Stebėjau ir vis labiau žavėjausi juo kaip kunigu. Dažnai mintyse ištardavau: Dieve, duok ir man panašaus uolumo, pasišventimo ir pasiaukojimo tavajai Bažnyčiai! Kai tuometinis mūsų dėstytojas Telšių kunigų seminarijoje kun. dr. Bronius Barauskas vienos paskaitos metu liepė parašyti apie idealiausią kunigą, kokį yra tekę sutikti, aš nedvejodamas pasirinkau kun. Joną Ilskį, ir ne todėl, kad jis buvo mano pusbrolis. Jis man tada ir vėlesniais metais buvo kunigystės kelią pasirinkusio žmogaus idealas.” (…) ”Kunigas Jonas Ilskis visa, ką matė ir patyrė, mėgo aprašyti. Gyvendamas Viekšniuose, jis parašė Palangos ir Viekšnių parapijų istorijas, kurias iliustravo daugybe nuotraukų. Savo užrašus slėpdavo pas parapijoje gerbiamas senutes. Sugrįžęs iš tremties, kun. J. Ilskis visą laiką buvo persekiojamas ­ juo nuolat domėjosi saugumiečiai. Suinteresuoti valdžios atstovai, norėdami pagąsdinti kunigą, priversti jį tylėti, jam dažnai pasakydavo, kad jo byla gali būti atnaujinta, nes atsiranda naujų liudininkų ir kt. Dėl to kunigas buvo priverstas daug ką slėpti.
Jaučiu pareigą nors mažyte dalele atsidėkoti velioniui savo Pusbroliui kun. Jonui už globą ir tą gerumą,kuriuo jis mane šildė tais sunkiais metais, kai mano tėvų namuose dažnai trūkdavo ir duonos, ir drabužių, kai išvažiuojant man į kunigų seminariją, amžinatilsis tėvelis tam, kad aš nebūčiau basas, nusimovė paskutiniuosius savo batus…
Tegu šis leidinys skaitytojams dar kartą primena tą istorinį laikotarpį, kurį, kad ir sunkiai, bet nesuklupdama pergyveno Lietuva. Garbingai šį gyvenimo egzaminą išlaikė ir Lietuvos Katalikų Bažnyčia, ir eiliniai kunigai. (…)”
Knyga išleista 1500 egz. tiražu. Ji turėtų pasiekti visas Žemaitijos parapijas. Knygos išleidimą finansavo ir jos platinimu rūpinasi pats Telšių vyskupas A. Vaičius. Knygą galima įsigyti ir ŽKD redakcijoje, Žemaičių muziejuje „Alka”.
 
Z. Ivinskio surinktos ir Žemaičių dailės muziejui padovanotos bibliotekos spaudinių katalogas
2000 m. Lietuva pažymi žymaus istoriko žemaičio Zenono Ivinskio 100-ąsias gimimo metines. Ta proga nemažai gražių renginių vyko jo gimtojoje Plungėje. Žemaičių dailės muziejuje surengta mokslinė konnferencija, skirta šiai sukakčiai. Konferencijos metu pristatytas ir naujas ŽKD leidinys – Z. Ivinskio iki 1944 m surinktos, vėliau jo giminaičių globotos ir galiausiai 1994 m. Žemaičių dailės muziejui, kuris yra įsikūręs Plungėje, Oginskio rūmuose, padovanotos vertingos bibliotekos spausdinių katalogą. Leidinio pratarmėje jo sudarytoja Genovaitė Razbadauskienė pažymi:
„(…) 1944 m. profesoriui istorikui Zenonui Ivinskiui pasitraukus iš Lietuvos, čia liko didelė dalis jo bibliotekos knygų, asmeninis archyvas. Didžiąją jo dalį išgelbėjo profesoriaus žmonos motina p. Grinienė, po karo visą šį turtą perdavusi tuometinės LTSR Valstybinės bibliotekos rankraščių skyriui. Na, o knygas ir dalį archyvo ėmėsi globoti Kaune gyvenusi Z. Ivinskio sesuo p. Bronė Ivinskytė-Barzdienė. Tada, kai jai pasidarė pavojinga saugoti šį brolio turtą, B. Ivinskytė jį perdavė patikimiems savo bičiuliams – Stasei ir Vladui Grigams.
Pablogėjus sveikatai, B. Ivinskytė-Barzdienė, rašydama testamentą, prašė kad po jos mirties brolio Zenono Ivinskio biblioteką imtųsi globoti jos dukra Aušra Barzdaitė-Pivorienė. Taip 1973 m. ši turtinga mokslininko biblioteka atsidūrė Aušros ir Marijono Pivorių žinioje. Joje buvusių leidinių vertę šie žmonės žinojo, rūpinosi, kad biblioteka būtų išsaugota.
1994 m. Vilniuje gyvenusi Aušra Pivoriūnienė visus minėtos bibliotekos spaudinius, dalį Z. Ivinkio istorinių darbų, rankraščių ir mašinraščių bei dokumentų perdavė saugoti profesoriaus Z. Ivinskio gimtinėje, Plungėje, besikuriančiam Žemaičių dailės muziejui. Taip knygos, kurios 50 metų buvo prieinamos tik mažam ratui žmonių, tapo prieinamos visai visuomenei – šiandien jomis gali naudotis kiekvienas Žemaičių dailės muziejaus lankytojas. (…)
Žemaičių dailės muziejui padovanotoje profesoriaus surinktoje kolekcijoje yra 630 spausdinių, iš kurių dalis išspausdinta XVI-XIX a. Labiausiai dėmesį patraukia itin reta Vilniaus šv. Jono bažnyčios pamokslininko, pirmojo lietuvių žodynininko, jėzuitų kunigo K. Sirvydo (1546-1631) knyga „Dictonarium trium Lingvarum” – lenkų, lotynų ir lietuvių kalbų žodynas, penktasis leidimas, išspausdintas Vilniaus akademijoje 1713 m.. (…)
Labai vertinga knyga – „Synodus dioecesana Mednicensis…”, kurioje rašoma apie vyskupų susirinkimą Žemaitijoje. Knyga išspausdinta Vilniuje, Jėzuitų akademijos spaustuvėje 1752 m. Joje yra įdomių žinių apie Beržoro bažnyčią – Platelių bažnyčios filialą bei ten apaštalavusį Jozefą Vaitkevičių (Jesephus Woytkiewicz), apie Tverų, Rietavo, Plungės ir kitus dekanus.
Pati seniausia kolekcijoje yra Dziej Philippus knyga „Concionum guadruplicium…” – visų švenčių, kasdieniai pamokslai pagal Evangeliją. Ši knyga išleista lotynų kalba 1588 m. Leidene. (…) Reta Romos valstybės veikėjo, karvedžio, rašytojo Juliaus Cezario (Caesar) knyga „Belė Gallici”. (…) Vertinga ir knyga „Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego…” („Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės statutas”), išspausdintas 1786 m. lenkų kalba Vilniaus akademijoje.
Gražiausia knyga – Biblija, išleista 1846 m. lenkų kalba užsienyje. (…) Gražiausiu ir brangiausiu viršeliu papuošta kunigo maldos knyga „Brevarium…”, išleista 1889 m. užsienyje lotynų kalba. (…)
Šioje kolekcijoje, be knygų, yra ir žemėlapių, žurnalų. Labai įdomus grafinis spaudinys – Livonijos (iki 1562 m.) žemėlapis, kurio kampuose – iliustracijos: to laikmečio architektūros ir gamtos fone – žmonių, kurie laiko ginklus, figūros.
Profesoriaus Z. Ivinskio asmeninės bibliotekos rinkinyje daugiausia spaudinių istorijos tematika – apie Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Prūsiją ir kitas kaimynines šalis. Čia galima rasti daug žinių apie šių valstybių istoriją nuo seniausių laikų iki Pirmojo pasaulinio karo. Yra knygų meno, religijos temomis. Nemažai gramatikų ir žodynų įvairiomis kalbomis. (…)
 
„Žemaitija“ / „Zmudz“
Knygelė, kurią ŽKD redakcija išleido kartu su Akademinio žemaičių jaunimo korporacija, šiemet įgyvendindama kultūrinį-šviečiamąjį projektą „Žemaičių akademinio jaunimo kultūriniai sambūriai XVII-XX a.” ir rengdamasi tarptautiniam seminarui-konferencijai „Kašubai ir žemaičiai vieningoje Europoje”, kuris įvyko 1998 m. spalio 5-9 dienomis Gdanske (Lenkijos Respublika).
Leidinys išspausdintas lenkų kalba. Čia skaitytojas gali rasti plačią medžiagą apie Lietuvoje veikiančius žemaičių kultūrinius judėjimus. Jame taip pat pateikti svarbiausi Žemaitijos istorijos faktai, spausdinama publikacija apie žemaičių kalbą. Leidinį sudarė Danutė Mukienė. Iš lietuvių į lenkų kalbą vertė Halina Vilčevska. 
 
Lankstinukai „Mažeikių muziejus“, „Palangos botanikos parkas“
Leidiniai parengti ŽKD redakcijoje. Tekstų autoriai Danutė Mukienė, Ada Cholodinskienė ir Antanas Sebeckas. Dailininkė Deimantė Rybakovienė. Tai gausiai iliustruoti leidiniai, kuriuose trumpai pasakojama apie minėtų kultūros įstaigų istoriją, jų funkcijas, svarbiausius kultūros paveldo objektus. Leidiniai platinami Palangos botanikos parke ir Mažeikių muziejuje.
Informaciją  parengė Danutė Mukienė

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998–2000.
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija