Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

Rašytojos kūrybos ir idėjų suvienyti
 
Danguolė Želvytė
 
1997 m. minint rašytojos, pedagogės ir labdarės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos gimimo 120-ąsias metines, grupės entuziastų dėka buvo parengta kultūrinių renginių programa „Šatrijos Raganos kelias”. Įgyvendinant ją, klasikinės muzikos koncertai, susitikimai su rašytojos kūrybos gerbėjais ir tyrinėtojais, jos idealų puoselėtojais vyko daugelyje Lietuvos vietų, ten, kur rašytoja gyveno ir kūrė. Savotišku pirmojo „Šatrijos Raganos kelio“ dienoraščiu tapo rašytojos 120-osioms gimimo metinėms skirtas specialus „Žemaičių žemės” žurnalo numeris (1997 m. Nr. 3). 1998 m. rašytojos gimimo 121-ųjų metinių sukaktis gražiai pažymėta Mažeikiuose ir Židikuose. Tradicija susirinkti į būrį rašytojos gimtadienio ir mirties dieną gyvuoja iki šiol.
 
Jubiliejinių renginių metu suvienyti idėjos toliau puoselėti Šatrijos Raganos idealus ir populiarinti jos kūrybą, kultūros žmonės ryšių nenutraukė. Jie, paraginti kultūros istoriko Vytauto Balčiūno, literatūrologės, Vilniaus universiteto profesorės Viktorijos Daujotytės, 1998 m. balandžio mėnesį LDM Vilniaus paveikslų galerijoje surengė baigiamąjį pirmojo „Šatrijos Raganos kelio“ programos renginį – rašytojos atminimui skirtą kultūros vakarą. Tąsyk buvo įkurta ir Šatrijos Raganos bendrija. Tai visuomeninė organizacija, kurios tikslas – populiarinti rašytojos kūrybą, kviesti žmones kilniems darbams, tiesti kelią į paslaptingą muzikos, literatūros pasaulį, šviesti visuomenę ir populiarinti rašytojos puoselėtas labdaros idėjas. Bendrijos pirmininke 1998–2004 m. dirbo aktyvi „Šatrijos Raganos kelio” dalyvė, dainininkė, Lietuvos muzikos akademijos profesorė žemaitė Regina Maciūtė.
„Šatrijos Raganos kelio“ renginiai paskatino susivienyti ir rašytojos kūrybos gerbėjus, gyvenančius Lietuvos regionuose, ypač Plungėje, Židikuose, Užventyje. Prie Plungės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos besiburiantys šatrijiečiai ėmėsi konkrečių veiksmų, kad būtų sutvarkyta ir įamžinta rašytojos gimtinės sodyba Keturakių kaime (Rietavo savivaldybės teritorija), kur, prieš keletą metų nugriovus paskutinius pastatus, liko tik buvusio dvaro sodybą ženklinantys seni medžiai ir pastatų rūsiai.
Artėjant Šatrijos Raganos 125-osioms gimimo metinėms, bendrijos iniciatyva buvo parengta valstybinė jubiliejinė programa. Įgyvendinant šią programą, atnaujinta Šatrijos Raganos koplyčia (rašytojos amžinojo poilsio vieta) Židikų kapinėse (Mažeikių r.), išleista Brigitos Speičytės ir Mindaugo Kvietkausko sudaryta ir spaudai parengta Šatrijos Raganos šeimos atvirlaiškių, saugomų Mažeikių muziejuje, rinktinė „Tokią gražią kartą man atsiuntei... “ (knyga 2002 m. liepos mėnesį pristatyta Židikuose, o tų pačių metų 2002 m. gruodžio 16 d. – Vilniuje).
Jubiliejaus proga daug gražių kultūros renginių surengta įvairiose Lietuvos vietose. Buvo pratęsta ir „Šatrijos Raganos kelio“ tradicija – koncertai, kultūros vakarai vėl vyko miestuose, miesteliuose ir kaimuose, kur gyveno ir dirbo rašytoja.
Prasmingais darbais rašytojos jubiliejų pažymėjo Užvenčio (Kelmės r.) žmonės. Užvenčio dvare, kuriame gyveno ir „Sename dvare“ gražiai įamžino rašytoja, viena ekspozicijos dalis skirta Šatrijos Raganai (muziejaus vedėjas Vaclovas Rimkus). Jubiliejiniais metais rašytojos vardas suteiktas Užvenčio vidurinei mokyklai, prie jos pastatytas stogastulpis, pavadintas Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos vardu.
Jubiliejiniais metais Židikuose atnaujinta Šatrijos Raganos muziejaus ekspozicija, Lietuvoje išleista keletas nedidelės apimties informacinių leidinių, pradėti spaudai rengti Šatrijos Raganos „Raštai“ (sudarytojas Gediminas Mikelaitis), surengta keletas mokslinių konferencijų, kultūros vakarų, literatūrinių popiečių. Iškilmingas jubiliejinis minėjimas įvyko Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje.
Židikų miestelyje skulptoriaus Osvaldo Neniškio sukurtu paminklu įamžinta buvusios pirmosios miestelio pradžios mokyklos, kurią įkūrė Šatrijos Ragana, vieta netoli bažnyčios.
2004 m. kovo 6 d. Židikuose naujai pašventinta suremontuota Šatrijos Raganos koplyčia (pašventino Telšių vyskupas Jonas Boruta). Tais pačiais metais Mažeikių muziejaus darbuotojai rašytojos atminimui senojoje miestelio klebonijoje (patalpose, kuriose anksčiau gyveno Šatrijos Ragana) įrengė ekspoziciją.
2004 m. vasarą Šatrijos Raganos bendrijai pradėjo vadovauti Vilniaus universiteto dėstytoja, kelių knygų, skirtų Šatrijos Raganos rašytinio palikimo ir gyvenimo tyrinėjimams, autorė ir bendraautorė Brigita Speičytė.
Šatrijos Raganos bendrija 2003 m. inicijavo rašytojos ir kitų jos šeimos narių bibliotekos, saugomos Mažeikių muziejuje (direktorė Adelė Cholodinskienė), tyrimus. Juos atliko Vilniaus universiteto studentė, Šatrijos Raganos bendrijos narė Laima Kryževičiūtė, konsultavo dr. Brigita Speičytė. Projektą rėmė LR kultūros ministerija.
Atlikto tyrimo medžiaga susiteminta, padauginta ir perduota Mažeikių muziejui, saugoma ir Šatrijos Raganos bendrijos archyve. Apie tai, kas buvo surasta minėtoje bibliotekoje, išsamiau – Laimos Kryževičiūtės publikacijoje „Židikų klebonijos biblioteka (Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos ir Kazimiero Bukanto knygų rinkinys ir kultūros centras Židikuose)“.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija