Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

JURGIS PLIATERIS

Parengė Gintautas Čižiūnas

Pliateriai – didelę įtaką Lietuvos politiniame ir kultūriniame gyvenime turėjusi giminė, kuri save kildino iš Šveicarijos Broel apylinkių (todėl dažnai ir pasirašinėdavo Broel Pliateriais). Žinoma, kad Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. XVI a., kai dalis Livonijos žemių atiteko Žečpospolitai, Pliateriai atsidūrė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tais laikais jie turėjo dvarų Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje. Šios giminės kilmingumą patvirtina jos herbas: per aukso spalvos skydą skersai eina trys raudonos juostos. Tokia juosNežinomas XIX a. tapytojas. Jurgiso Plioterio portretas ta eina ir nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.
Vienas iš šios giminės atstovų – Jurgis Pliateris. Simonas Stanevičius laiške Teodorui Narbutui apie „piliečius, pasižymėjusius Lietuvos istorijos ir lietuvių literatūros pamėgimu”, yra rašęs: „Trečias lietuvių literatūros ir Lietuvos istorijos mėgėjas buvo grafas Jurgis Pliateris, Raseinių apskrities maršalka. Šis vyras ir jaunuolis, tik baigęs vaiko metus, nepaprastai pamėgęs lietuvių kalbą ir lietuvių tautos istoriją, surinko žymų šios srities veikalų skaičių savo bibliotekon, bet gyvenimo trumpumas neleido jam nuveikti, kiek galėjo ir troško.”
Gimė J. Pliateris 1810 m. liepos mėn. prie Švėkšnos, Gedminaičių dvare. Jo motina – kunigaikštytė Karolina Giedraitytė. Jurgis turėjo tris brolius: Steponą, Pranciškų ir Kazimierą. Iš pradžių grafas mokėsi namuose, vėliau kartu su broliu Kazimieru – Kražių gimnazijoje. Lietuviškai kalbėti išmoko dar vaikystėje. Kražiuose antroje klasėje jo korepetitoriumi tapo Simonas Stanevičius, kuris tuo laiku mokėsi priešpaskutinėje Kražių gimnazijos klasėje kartu su J. Pliaterio broliu.. Kražių gimnaziją J. Pliateris baigė 1821 m., o 1825 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti literatūrą ir laisvuosius menus. Čia jis buvo vienas iš aktyviausių bajoriško žemaičių lituanistinio sąjūdžio dalyvių. Kaip nurodo V. Žukas 1989 m. išleistoje knygoje „Lietuvių knygotyros bruožai”, besimokydamas Vilniaus universitete, jau antrame kurse (1826-1827 m.) J. Pliateris ėmėsi rašyti mokslinį darbą apie 1660-1662 m. Londone išspausdintą S. B. Chilinskio į lietuvių kalbą išverstą Bibliją (šis darbas užbaigtas 1831 m.).
Universitetą J. Pliateris baigė 1828 m., turėdamas 18 m. amžiaus. Tuo laiku jis jau buvo garsus senų knygų žinovas, kolekcionierius. Susidomėjimą knygomis jis perėmė iš S. Stanevičiaus, kuris vėliau tapo didžiausiu jo draugu ir J. Pliaterio bibliotekos tvarkytoju.
Iš Vilniaus J. Pliateris išvyko mokytis į Karaliaučių, kur praleido 1830-1831 metus. Čia susipažino su Liudviku Rėza ir jo paskatintas ėmė studijuoti lietuvių kalbą. 1833 m. lankėsi Rygoje, finansavo S. Stanevičiaus dainų melodijų rinkinio „Pažymės žemaitiškos gaidos” išleidimą. Vėliau S. Stanevičius tapo grafo J. Pliaterio sekretoriumi, padėjo jam tvarkyti biblioteką.
Į Lietuvą J. Pliateris sugrįžo 1831 m., pasibaigus sukilimui, ir apsigyveno Gedminaičių dvare. Kartu su juo čia įsikūrė ir S. Stanevičius.
J. Pliateris ne tik rinko knygas, bet ir platino jas, ypač maldaknyges. Yra žinoma, kad J. Pliaterio bibliotekoje buvo per 3000 knygų, trylikos Lietuvos pilių planai, kunigaikščių portretai, Lietuvos monetų rinkinys, daug senienų, net stumbro odos skydų, S. Daukanto veikalo „Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” nuorašas.
J. Pliateris rūpinosi švietimu, steigė mokyklas valstiečiųŠvėkšnos dvaro rūmai. 1998 m. Danutės Mukienės nuotrauka vaikams, rūpinosi, kad jos turėtų lietuviškų mokymo priemonių, platino religinio turinio ir moralės temomis parašytas knygeles.
Apie 1834 m. J. Pliateris buvo išrinktas Raseinių pavieto bajorų maršalka ir su S. Stanevičiumi persikėlė į Raseinius, miestą, kuris anot M. Valančiaus, „visuomet buvo didžiausias kunigaikštystės miestas, nes čia dažniausiai gyveno Žemaičių starosta, čia susirinkdavo visos kunigaikštystės diduomenė ant suėjimų arba seimų”. Į Raseinius J. Pliateris išsivežė ir savo sukauptą biblioteką. Beje, Raseinių pavieto bajorų maršalkos pareigos J. Pliateriui nebuvo mielos.
J. Pliaterio žmona – Natalija Mikševičiūtė, kilusi iš Upytės. Jie turėjo sūnų Teodorą, kuris gimė 1836 m. Tų pačių m. vasario 5 d. (pagal naująjį kalendorių – aut. p.) J. Pliateris mirė, net nesulaukęs 26-erių metų amžiaus. Palaidojo jį Švėkšnos miestelio kapinėse.
Savo garsiąją pirmąją lituanistinę biblioteką J. Pliateris prieš mirtį testamentu paliko S. Stanevičiui. Šis greitai po to persikėlė gyventi pas buvusio savo globėjo J. Pliaterio brolį Kazimierą Pliaterį į Stemplių dvarą. Čia S. Stanevičius J. Pliaterio biblioteka rūpinosi dar 12 m. – iki pat savo mirties. Po to biblioteka buvo perduota J. Pliaterio žmonai ir pervežta į Gedminaičius. Bibliotekos vertės čia daug kas, ypač tarnai, nežinojo, todėl dalis spaudinių ir kitų bibliotekos kultūros vertybių Gedminaičiuose sunaikinta.
1900 m. J. Pliaterio biblioteka pervežta į Švėkšnos dvarą, o 1910 m. didelis knygų mylėtojas ir kolekcionierius Marijonas Pliateris šią biblioteką išsivežė į Veprių dvarą, prie Ukmergės.
Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui, M. Pliateris pasitraukė iš dvaro. Knygos liko be priežiūros. Trumpam grįžęs į Veprius 1915 m., jis susitarė su vietos klebonu, kad šis toliau globos didžiausias jo bibliotekos vertybes. Žinoma, kad tada buvo paslėptos 6 dėžės Pliateriams priklausiusių knygų ir maišas svarbių dokumentų. Likusioji J. Pliaterio bibliotekos dalis vokiečių kaizerinės okupacijos metais stipriai nukentėjo. V. Biržiška yra nurodęs, kad ją vokiečiai jau buvo numatę išgabenti į Vokietiją, tačiau tai padaryti neleido vietos šauliai. 1919 m. išlikusią J. Pliaterio bibliotekos dalį įsigijo Lietuvos centrinis knygynas. Tada šios knygos atsidūrė Kauno universiteto bibliotekoje, o vėliau – Vilniuje veikiančioje M. Mažvydo bibliotekoje.
Po J. Pliaterio mirties jam priklausiusį Gediminaičių dvarą paveldėjo sūnus Teodoras. Jis, būdamas 18 m., nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą, tapo psichiniu ligoniu ir jam iki pat mirties (1899 m.) buvo reikalinga priežiūra.
Yra žinoma, kad Jurgis Pliateris buvo sumanęs surinkti visus iki to laiko išleistus spaudinius apie lietuvių praeitį ir kalbą, o Gedminaičių dvare įkurti Lituanistikos centrą. Žemaičiuose jis norėjo įsteigti spaustuvę, spausdinti lietuviškas (žemaitiškas) knygeles, kitokius spaudinius. Per aštuonerius metus, kuriuos jis dirbo kartu su S. Stanevičiumi, dalis šių užmojų buvo įgyvendinta.
1959 m. M. Mažvydo bibliotekos rankraštyne surasti ir ištyrinėti du J. Pliaterio parašyti darbai: 18-os puslapių rankraštis „Trumpa žinia apie tą išdavimą lietuviškos Biblijos Londone” ir lenkiškai parašytas darbas „Materiały do historii literatury języka litewskiego”.
J. Pliateris buvo pradėjęs lenkų kalba rašyti lietuvių literatūros istoriją, kuri turėjo padėti pagrindus lietuvių literatūros istorijai. Surasti 147 jo ranka prirašyti šio veikalo lapai. J. Pliateris dėjo pagrindus ir lietuvių spaudos istorijos tyrinėjimams: buvo suregistravęs 200 spaudinių lietuvių, lenkų, lotynų, prūsų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbomis, įvertinęs šių leidinių popierių, šriftus, spaudmenis. J. Pliateris pateikė J. Bretkūno, M. Mažvydo, K. Sirvydo ir kai kurių kitų Lietuvos kultūrai ir mokslui daug nusipelniusių žmonių biografijas. Jis buvo pradėjęs rašyti ir lietuvių kalbos gramatiką, tačiau jos neužbaigė. Šio darbo iki šiol nerandama. Iš įvairių rašytinių šaltinių žinoma, kad J. Pliateris buvo parašęs ir daugiau darbų: „Apie lietuvių kalbos akcentą ir muzikalumą”, „Lietuvių kalbos etimologijos lentelės” ir kt., bet jie neišliko. Plačiau apie tai 1996 m. penktame S. Stanevičiaus bendrijos „Aitvarų” numeryje, straipsnyje „Jurgis Pliateris – mūsų kultūros veikėjas”, rašo Petras Čeliauskas.

Iliustracijos iš Žemaičių kultūros draugijos redakcijos archyvo


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija