PIRMIEJI PALANGOS FOTOGRAFAI
 
Stanislovas Žvirgždas

Paulinos Mongirdaitės nuotraukoje – grafienė
Sofija Tiškevičienė su savo anūkais. Nuotrauka iš
Stanislovo Žvirgždo

Paulinos Mongirdaitės nuotraukoje Kretingos
turgavietė apie 1911 m. Atvirukas. Kretingos
muziejaus rinkinys, inv. Nr. 3148

Paulinos Mongirdaitės nuotraukoje Kretingos
turgavietė apie 1911 m. Atvirukas. Kretingos
muziejaus rinkinys, inv. Nr. 3146

Paulinos Mongirdaitės nuotraukoje Kretingos
turgavietė apie 1911 m. Atvirukas. Kretingos
muziejaus rinkinys, inv. Nr. 3147

XIX a. pabaigoje-XX a. pirmojoje pusėje Palangoje dirbo du plačiai pagarsėję miestelio fotografai: viena pirmųjų moterų fotografių Paulina Mongirdaitė, o po Pirmojo pasaulinio karo – Ignas Stropus.

Pirmoji Palangos kurorto fotografė Paulina Mongirdaitė gimė 1865 m. Raseinių apskrityje, bajorų Mongirdų (herbas Wadwicz – Žuvys) šeimoje. Į Palangą, kur jos tėvai buvo nusipirkę du namus, atsikėlė apie 1885 m. P. Mongirdaitė mokėjo keletą užsienio kalbų, buvo šiek tiek pasimokiusi piešimo, svečiuodamasi pas seserį Varšuvoje, išmokusi fotografuoti. Iš ten atsivežė ir fotoaparatūrą. 1890 m. prie savo namų pasistatė pirmąjį Palangoje dienos šviesos paviljoną (jis buvo šalia vaistinės, dabartinėje Vytauto gatvėje) ir ėmė fotografuoti. Tuo metu nuotraukas užklijuodavo ant fotografijų kortelių, kuriose būdavo pavaizduota alegorinė sparnuota moteris debesų fone, dešinėje rankoje laikanti teptuką, o kairėje – paletę su teptukais. Nuotraukos apačioje būdavo įspaudžiamas spaudas. Jame ant stilizuoto kaspino matėsi užrašas Wadwicz Mongird Polangen. Jau XX a. pradžioje P. Mongirdaitė naudojo kitą foto kortelę, kurioje pavaizduota spinduliuojančios saulės su penkiakampe žvaigžde fone stovinti alegorinė sparnuota moteris. Ji dešinėje rankoje laiko teptuką ir kažką piešia popieriaus lakšte, žemiau – fotoaparatas ant trikojo, o po juo praskleistas albumas ir paletė su teptukais. Kaire ranka moteris prilaiko amūro iškeltą fotografijų albumą. Ties viduriu įrašas: Pauline Mongird, o žemiau, po lauro šakele – POLONGA Guv. Kurland. Averse, po priklijuota nuotrauka – dar vienas įrašas: Pauline Mongird a Polonga. 1907-1915 m. kai kurių nuotraukų nugarėlėse aptinkame įrašą: Zakład artystyczno – fotograficzny Pauliny Mongird w Połądze (Kurlandja). To paties laikotarpio nuotraukų averse pasitaiko ir įrašas: P . Mongird Połaga.

Grafai Tiškevičiai jai buvo užsakę nufotografuoti Palangos bei Kretingos parkus ir pagaminti fotografijų albumus. Tai, matyt, paskatino P. Mongirdaitę fotografuoti ir Palangos vaizdus, gamtą, pajūrį. 1890 m. P. Mongirdaitė parengė albumą „Kretynga“. Penkiose dešimtyse nuotraukų užfiksuoti Kretingos dvaro pastatai, parkas, Palangos ir Kretingos miestelių vaizdai, bažnyčios. 1910-1915 m. ji išleido atvirukų su Kretingos turgaus aikšte, Bajorų pasienio ir kitais vaizdais.

P. Mongirdaitė buvo guvi, judri moteris, tačiau silpnos sveikatos. Mirė 1916 (gal 1924) metais, palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.

Bene žymiausias pajūrio fotografas – Ignas Stropus. Gimė jis 1884 m. Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Pakutuvėnų kaime. Mokėsi Palangos progimnazijoje. 1909 m. fotografijos mokėsi Plungėje pas M. Berkovičių, o 1910 m. – Kretingoje pas Antaną Survilą. Iš pradžių keletą metų I. Stropus fotografavo Kretingos apskrities miesteliuose, vėliau dirbo Kretingoje, Sodo gatvėje veikusioje fotoateljė „Birutė“. Yra išlikusi Kretingos laikotarpio fotografijų kortelė, kurioje rusų ir lietuvių kalbomis rašoma: „Ļåā¹’ ėčņīāńŸ¹’ õóäīźåńņāåķķ¹’ ōīņīę¹ōč’ „Įčóņ¹“ Č. Ńņīļóń¹ åņčķęåķ īāåķńŸ. ęóį. Ń¹äīā¹’ óė. Pirma lietuvika dailos fotografija „Birutė“ I. Stropaus Kretinga Kauno guber. Sodno ulice“. Be to, kai kuriose fotokortelėse po nuotrauka aptinkame stilizuotą įspaustą įrašą: „Č. Č. Ńņīļóń åņčķęåķ“.

1921 m. Palangą grąžinus Lietuvai, I. Stropus apsigyveno šiame pajūrio miestelyje. Čia jis iš klebono Ambrazaičio išsinuomojo vieną namo galą. Pirmajame aukšte įsirengė fotopaviljoną, o antrajame gyveno su šeima. 1930 m. jis fotoateljė atidarė Plungėje, šalia parko, buvusiame Daumanto name. Plungėje dirbo trejetą metų, o Palangoje tuo laikotarpiu jo darbą tęsė žmona. 1933 m. jis grįžo į Palangą, kur dirbo iki 1945 m. Po karo gyveno Pakutuvėnuose, o nuo 1950 m. – Kaune, pas sūnų. Mirė 1959 m.

I. Stropus daugiausia fotografavo peizažus, portretus, architektūrą, įvairius miestelio įvykius, negausias įmones ir kt. Fotografuodamas paviljone, jis su šviesa, vadinamuoju „rembrantiškuoju“ apšvietimu, siekė išgauti efektingus šešėlius, faktūras, veido modeliavimą. Todėl portretinėms nuotraukoms naudojo ir visiškai juodą foną. Be to, ateljė buvo turtinga dekoracija, kurios šonuose ir apačioje buvo nupiešti grotelių, apkaustų bei kitų iš geležies nukaltų dirbinių raštą imituojantys ornamentai, papildyti groteskiniais augaliniais bei figūriniais motyvais. Dešiniajame šone buvo tokiu pačiu ornamentu dekoruotas kvadratinis stulpas, į kurį galėjo pasiremti pozuotojas. Ant grindų buvo patiestas pilkos medžiagos gabalas. Būta ir keleto kėdžių raižytomis kojelėmis ir atramomis. Palangoje darytų nuotraukų apatiniame dešiniajame kampe būdavo įspaudžiamas reljefinis neapibrėžtas įspaudas, kurio dešinės pusės viršuje buvo nurodyta vietovė – PALANGA, istrižai iš viršutinio kairiojo kampo į dešinį ėjo užrašas Meno – FOTOGR., o kairėje pusėje apačioje fotografo pavardė – STROPUS.

Labiausiai I. Stropus mėgo dirbti lauke. Fotografuodamas gamtoje, jis nesitenkindavo atsitiktiniu kadru, o kartais ištisą dieną ieškodavo įdomaus motyvo, kantriai laukdavo reikiamos šviesos, nevengdavo fotografuoti prieš šviesą, naudodavo įvairiausius filtrus, dažnai keliskart fotografuodavo tą patį motyvą, kol išgaudavo norimą lyrišką, romantišką ar kitokią nuotaiką, nesitenkino sausu dokumentalumu. Jo nuotraukose užfiksuota nemažai kultūros ir meno veikėjų – Butkų Juzė, Jonas Basanavičius, Vincas Krėvė, Jonas Jablonskis ir kt.

1933 m. net su keturių dešimčių peizažinių fotografijų kolekcija I. Stropus dalyvavo „Putpelės“ draugijos surengtoje parodoje Šiauliuose. Jo kolekcija buvo vientisiausia ir kruopščiai atrinkta.

1934 m. Kretingoje buvo surengta fotografijų paroda, kurioje, regis, turėjo dalyvauti ir I. Stropus (šioje parodoje pagyrimo raštą gavo Kretingos fotografas A. Survila, kuris buvo I. Stropaus fotografijos mokytojas.)

1933 m. I. Stropus išleido pluoštą atvirukų, kurie buvo pardavinėjami miestelio knygyne ir spaudos kioske. 1936 m. pasirodė ir jo fotografijų albumas „Palanga“ (Palanga. Vaizdų albumas. Foto Stropaus. Lietuvos Šaulių sąjungos Palangos būrio leidinys. 1936 m. kovo 18 d.).

I. Stropus fotografavo ir du didelius gaisrus – 1931 m. kovo 31 d. Plungėje ir 1938 m. gegužės 10 d. Palangoje. Per gaisrą Palangoje I. Stropus, palikęs savo liepsnojančią fotoateljė, visą dieną fotografavo degantį miestą.

I. Stropaus nuotraukos buvo spausdinamos to meto periodinėje spaudoje. Dvisavaitiniame žurnale „Mūsų dienos“, leidžiamame Kaune, 1928 m. rugpjūčio 5 d. Nr. 11 išspausdintos penkios nuotraukos iš Palangos, o 1934 m. Marijampolėje ėjusiame dvisavaitiniame žurnale „Šaltinėlis“ aptinkame dar penketą nuotraukų („Aukščiausia Nidos kopa“, „Smiltimis apnešta žvejo troba“, „Turgaus diena“, „Limonado gamintojai“, „Ekskursija prie Švedų kapo kalno“). Nuotrauka „Smiltimis apnešta žvejo troba“ publikuojama ir Franco Efos knygoje „Dünenbau“, kuri išleista 1904 m. Kyla klausimas, ar nebus I. Stropus šią nuotrauką reprodukavęs iš minėto leidinio ir panaudojęs kaip savo? I. Stropaus nuotraukos publikuotos ir albumuose „Pamatykime Lietuvą“ (1930 m.), „Į Lietuvą Vytauto Didžiojo metais“ (1930 m.), „D. L. K. Vytauto jubiliejinių 1930 m. albomas“ (1931 m.), „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas“ (1933 m.) ir kituose.

Po 1933 m. Palangoje vis daugėjo fotografų – sezoninių uždarbiautojų, dirbusių vadinamuoju penkių minučių būdu, tačiau jie nesugebėjo prilygti nei P. Mongirdaitei, nei I. Stropui – žymiausiems Lietuvos pajūrio fotografams.

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija