PASAULIO ŽEMAIČIŲ DAILĖS PARODOS: 1989-2003
Jurga Palangytė

IV Pasaulio žemaičių dailės parodos atidarymo dalyviai

Žurnalistė, fotomeninkė, viena iš šios
parodos organizatorių Kristina
Paulauskaitė Plungės kunigaikščių
Oginskių dvaro parteryje 2003 m.

 

* I Pasaulio žemaičių dailės paroda surengta – 1989 m. rugsėjo mėnesį Klaipėdos parodų rūmuose, o vėliau perkelta į Vilnių. Parodos iniciatoriai, organizatoriai: Algimantas Švažas, Viktoras Liutkus, Albinas Olbutas, Aloyzas Stasiulevičius, Rimantas Daugintis, Žemaičių kultūros draugija. Šios parodos tikslas buvo padėti sugrąžinti į tėvynę po įvairias užsienio šalis išblaškytą profesionalių žemaičių dailininkų kūrybą, parodyti ir įvertinti išeivijos Lietuvos žemaičių menininkų kūrybinius ieškojimus.
* II Pasaulio žemaičių dailės paroda įvyko Plungėje, kunigaikščių Oginskių rūmuose, 1994 m. Parodos atidarymo dieną – liepos 16-ąją – iškilmingai atidarytas ir ką tik įsteigtas Žemaičių dailės muziejus – pirmasis regioninis dailės muziejus Lietuvoje. Paroda veikė iki 1994 m. rugsėjo 16 d. Ją surengė LR kultūros ministerija, Žemaičių dailės muziejus, Plungės ir Telšių rajonų valdybos. Organizacinio komiteto nariai buvo V. Liutkus, A. Švažas, O. Jablonskis, A. Visockis, M. Petrulis, A. Bumblytė, A. Dargienė, G. Razbadauskienė, G. Lukauskytė.
* III Pasaulio žemaičių dailės parodos pagrindiniai renginiai vyko 1999 m. liepos 16-24 dienomis. Svarbiausias parodos akcentas buvo liepos 17 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje, atidaryta vaizduojamosios dailės paroda. Parodos komisaras – V. Liutkus, kuratoriai: Augustinas Virgilijus Burba, Algimantė Dargienė, Ilzė Daugintytė, Ada Cholodinskienė, Vida Kanapkienė, Aldona Kuprelytė, Genovaitė Lukauskytė, Vytautas Ramanauskas, Aloyzas Remeika, Aloyzas Stasiulevičius, Danutė Šorienė, Donatas Valatka, Antanas Visockas. Parodą organizavo ne tik Žemaičių dailės muziejus, bet ir Kretingos, Mažeikių muziejai, A. Mončio namai-muziejus Palangoje, Telšių parodų salė ir Žemaitijos nacionalinis parkas. Parodą sudarė šie svarbiausi renginiai: vaizduojamosios dailės paroda Žemaičių dailės muziejuje, taikomosios dailės paroda Telšių parodų salėje, Antano Mončio skulptūrų nuolatinės ekspozicijos atidarymas Palangoje – A. Mončio namuose-muziejuje, Rimanto Dauginčio memorialinė kūrybos paroda Kretingos muziejuje, Alfonso Dargio memorialinė kūrybos paroda, Žemaičių fotomenininkų kūrybos paroda (abi Mažeikių rajono Renavo dvare), Liudo Truikio memorialinė kūrybos paroda Plateliuose (Žemaitijos nacionalinio parko parodų salėje), memorialinės lentos atidengimas dailininkui Telesforui Valiui Telšiuose, gatvės meno projektas „Kultūra“ Telšiuose, Lietuvos medalininkų pleneras Telšiuose, dailės mokyklų auklėtinių darbų paroda Telšiuose, vaikų galerijoje „Koridorius“.
* IV Pasaulio žemaičių dailės paroda atidaryta 2003 m. birželio 28 d. Plungėje, Žemaičių dailės muziejuje (eksponuota vaizduojamoji ir taikomoji dailė) bei Plungės kultūros rūmuose (eksponuoti fotomenininkų kūriniai). Parodą organizavo Žemaičių dailės muziejus, Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga. Organizacinio komiteto nariai: Alvidas Bakanauskas, Vaclovas Krutinis, Kristina Paulauskaitė, Aloyzas Stasiulevičius, Vytautas Valius, Algimantas Veselis. Atidarant parodą kalbėjo: muziejaus direktorius A. Bakanauskas, Seimo nariai Audrius Klišonis ir Jurgis Razma, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas Vaclovas Krutinis, Plungės savivaldybės meras Vygantas Danilavičius, „Oginskių dvaro bičiulių“ klubo pirmininkė Dana Baltutienė, dailininkas Vytautas Valius, fotomenininkas Romualdas Rakauskas. Atidarė parodą dailininkas Juozas Bagdonas.
Išleistas parodos katalogas, pirmą kartą spalvotas, toks patrauklus ir malonus jos dalyviams bei lankytojams. Katalogą maketavo šios parodos dalyvė, jauna Žemaičių dailės muziejaus dailininkė Jūratė Petrulytė. Vartant katalogą, dėmėsį patraukia ir dailininkų A. Stasiulevičiaus bei A. Dargienės, daug prisidėjusių prie pasaulio žemaičių parodų organizavimo, tekstai:
Grupė Telšių žemaičių dailininkų ir jų bičiulių IV Pasaulio žemaičių dailės parodoje Plungėjė. D. mukienės nuotrauka
ALOYZAS STASIULEVIČIUS:
„(...) Esame Tavo žemės vaikai ir norime jais išlikti. Vaikystės atsiminimai neišdildo mūsų atminties, jų neužgožė svetimų žemių pažintis, kelionės. Šatrija ir Medvėgalis išliko gražiausi kalnai, o Baltijos jūra giliausia. Čia raudona vakaro saulė atsisveikina su praėjusia diena, čia Žemaičių žemės pakraštys. Savo kūrybai pažinimo, mokėjimo sėmėmės iš pasaulio kultūros aruodų, tačiau mumyse išliko Tavosios žemės kalvų ir klonių ritmai, Tavo upių rami tėkmė. Tavo žmonių orumas, tvirtumas, išliko vaikystės patirtys ir atradimai. Žemaičių žemė teikė stiprybės ir įkvėpimo garsiems dailės klasikams – M. K. Čiurlioniui, L. Truikiui, A. Galdikui, A. Gudaičiui, J. Švažui, dailininkams, kūrusiems emigracijoje – K. Varneliui, V. lgnui, T. Valiui, A. Mončiui, J. Bagdonui, A. EIskui ir po Žemaičių žemę, Lietuvą vaikštantiems kūrėjams – V. Valiui, A. Švažui, V. Galdikui, D. Matulaitei, P. Repšiui, L. Tuleikiui, V. Krutiniui, visų ir nesuminėsi. Grįžtame į savo vaikystės šalį su savąja kūryba, su tuo, kas geriausia mumyse. (...)“
Algimantė DARGIENĖ:
„(...) Tai skambi paraiška, brėžianti žemaitiškos dvasios, savimonės kūrybinę programą – kas mes esame ir kas yra „tai“, kas yra ir bus. Savybė burtis žemaičiams dailininkams sutampa su kultūriniu pakilimu: tai ir 4-ojo dešimtmečio procesai Telšiuose, ir Atgimimo sąjūdis, ir naujos epochos pradžia. Atsitiktinumų nebūna, bet kokie sutapimai! Praėjusio šimtmečio žemaičių dailės parodų magiškasis ciklas, kurio paslaptį išskaitę, galime regėti tolimesnį šio reiškinio vyksmą, įžiūrėti „ritmą, kuriantį ir veikslų“. 2003-aisiais, apžvelgę žemaičių dailės parodų istoriją ir atsisakę galbūt kai kurių tradicijų, pradėsim ciklą šimtmečio misijai – būti ne tik žemaičiais, bet ir europiečiais. Duotas didelis pasirinkimas – likti tarp savų, savoj erdvėj ar atsiverti. Gal bus ne tik Pasaulio žemaičių dailės parodos, bet ir žemaičių dailės parodos pasaulyje? 4-oji paroda koncentruoja vaizduojamąją ir taikomąją dailę, tarpdisciplininius menus vienoje erdvėje. Skirtingų kartų įvairi kūryba, kūrybinė kartų galia niveliuojasi ir jungiasi, ir tos jungties išraiška reziumuoja ateities viziją, įtvirtinančią sąmonėje stabilų šiuolaikinės žemaičių dailės centrą, visuomenės meno informavimo, naujų idėjų, veiklos koordinavimo centrą kunigaikščio M. Oginskio dvaro ansamblyje. Šioje parodoje dalyvauja daugiau kaip 100 dailininkų. Tai žemaičiai menininkai iš Lietuvos, Australijos, JAV. Įsimintini ir nauji vardai, kurie pripažįsta – šaknys Žemaitijoje. (...) Dailininkams svarbu, kad jų kūryba būtų matoma, pastebėta, įvertinama, svarbu turėti viltį, kad dailės kūriniai neišsibarstys, o suras vietą išlikimui, ateities žemaičių dailės istorijai.
Keista, paslaptinga, kartais ir atšiauri žemaičių žemė. Ir nežinai, už ką ją myli, ir kodėl čia „visa tai“. Tik nuolat giliai jauti, kad jai esi skolingas už L. Truikį, I. Budrį, A. Dargį, V. Mačernį, už visus, kurie buvo, yra ir bus, už Platelių ežerą, Beržorą, už šaknis ir pradžią. Tai todėl čia ta trauka, traukos centras. Tad būkim kartu ir dvidešimt pirmame amžiuje po kunigaikščio M. Oginskio ąžuolais ir skambėkim kaip tik Žemaičiai mokėjo savasties plastika ir daina – giesme lyg himnu, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvų sutemų, pradžios ir pabaigos.“
***
IV Pasaulio žemaičių dailės paroda sulaukė išskirtinio Žemaitijos regiono žiniasklaidos dėmesio. Daugiausia apie ją rašė „Žemaičių saulutė“. Viename jos numerių Kristina Paulauskaitė pastebėjo: „IV Pasaulio žemaičių meno parodos įžanga galima laikyti nuo 2003 m. pradžios muziejuje rengiamas dailės ir fotografijos parodas, kurių autoriai – Pasaulio žemaičių dailės parodos dalyviai. Muziejaus salėse buvo eksponuojamos telšiškio dailininko Vytauto Mockaičio bei jo studentų Petro Šaulio, Adelės Zinkevičiūtės, klaipėdiečio Aleksandro Dapkevičiaus, vilniečio Henriko Čerapo kūrybos parodos.“ (...) „Nuo pirmosios ekspozicijos praėjo dešimt metų. Žemaičių dailės muziejus jau turi savo tradicijas, parodų rengimo įdirbį ir jo profilio jokiu būdu negalima keisti. Provincijai reikia profesionalaus meno visuomenės kultūros lygiui kelti, reikia alternatyvos pop menui ir kičui. Juolab, kad profesionalaus meno centrai yra daugelyje Europos periferijos miestų. (...)“
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija