PARKO SKULPTŪROS, KITOS LANKYTINOS VIETOS
 
Parengė Ramunė Lenkimaitė, Antanas Sebeckas

Danutės Mukienės nuotraukoje – Jaunimo
kalnelis 2003 m. birželio mėnuo

Danutės Mukienės nuotraukoje – Palangos lurdo
fragmentas. 2003 m. birželio mėnuo

Palangos botanikos parkas įkurtas Šventojo Birutės miško teritorijoje ir ilgą laiką vadintas Birutės parku. Jis yra pietinėje senosios Palangos dalyje. Rytuose parkas ribojasi su Klaipėdos plentu (Vytauto g.), pietuose – su Nemirsetos mišku, vakaruose – su Baltijos jūra, pliažo kopomis. Jūros pakrante parkas tęsiasi 1,5 km.
 
GINTARO MUZIEJUS
Muziejus įkurtas reprezentaciniuose grafų Tiškevičių rūmuose, kurie pastatyti 1897 m. Juos projektavo Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Francas Švechtenas. Šie rūmai turi renesanso, baroko, klasicizmo bruožų bei kompozicijos elementų. Pastatas yra taisyklingos konfigūracijos, lenkto fasado su puslankio pavidalo terasa. Į ją pakylama laiptais, kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto skulptūra ir vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje – kolonų portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės patenkama į rozariumą. Prie vakarinės rūmų fasado pusės yra prijungta aštuonkampė koplyčia. Rūmų fasadai yra dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti orderiniais elementais.
Karo ir pokario metais pastatas buvo gerokai apgadintas. Rūmai restauruoti 1957 m. pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. Iš pradžių čia veikė Lietuvos dailininkų sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose ne tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir poilsiaudavo.1963 m. rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmuose atidarytas Lietuvos dailės muziejaus filialas – Gintaro muziejus, kuris veikia iki šiol. Dabar jame 15 ekspozicijų salių, kurios užima apie 750 m². Muziejaus gintaro rinkinyje yra apie 29 tūkst. eksponatų. Centrinis rūmų pastatas sujungtas su koplyčia, kurioje nuolat organizuojamos trumpalaikės parodos.
 
BIRUTĖS KALNO KOPLYČIA
Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Pagonybės laikais ant šio kalno būta paleoastronominės observatorijos, žvejų ir žemdirbių šventyklos.
Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje – lurdas, Konstancijos Petrikaitės-Tulienės skulptūra „Birutė“, Tautos vado ąžuolas, kavinė „Vaidilutė“. Netoli Birutės kalno – kurorto paplūdimys.
 
KURORTO PAPLŪDIMYS
Palangos botanikos parkui priklauso 1,5 km ruožu į abi puses nuo Birutės kalno nusidriekęs kurorto paplūdimys. 2002 m. Palangos miesto savivaldybė, įsijungusi į tarptautinę Mėlynosios vėliavos programą, pradėjo rūpintis, kad parkui priklausančiame pliažo ruože būtų leista išsikelti Mėlynąją vėliavą.
Darbai jau pradėti. Jei šis paplūdimys atitiks visu programos keliamus reikalavimus (jų yra 27), Palangos botanikos parko teritorijai priklausantis pajūrio ruožas bus įtrauktas į tarptautinius turizmo katalogus, kaip atitinkantis tarptautinius reikalavimus, keliamus Mėlynosios vėliavos poilsio zonoms. Tai turėtų būti gera reklama, siekiant į kurortą pritraukti užsienio turistus. Mėlynoji vėliava – visame pasaulyje gerai žinomas ir plačiai pripažintas kokybės ženklas.
 
„BIRUTĖS“ SKULPTŪRA
Autorė – skulptorė Konstancija Petrikaitė-Tulienė. Ši kukli skulptūrėlė pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje – Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas „Tau, Birute“. Kūrinys 1,5 m aukščio. 1992 m. vasario 11 d. ir 1998 m. ją buvo mėginama pavogti ir sunaikinti. Abu įvykiai baigėsi laimingai – skulptūrėlė buvo surasta ir grąžinta į ankstesnę vietą.
 
DIDYSIS (PRIEKINIS) PARKO
PARTERIS
Jis suformuotas prieš centrinį įėjimą į rūmus, turi elipsės formos aikštę, viduryje – fontaną. Nuo rūmų baliustradinės terasos į parterį patenkama laiptais. Iš priekio šis parteris akcentuotas „Laiminančio Kristaus“ skulptūra.
 
ROZARIUMAS
Jis įrengtas prie pat rūmų, pietinėje parterio dalyje. Į rozariumą nusileidžiama galiniais laiptais, einančiais nuo rūmų terasos. Kaip ir pirmaisiais parko gyvavimo metais, čia lankytojai ir dabar vasarą gali grožėtis įvairiaspalvėmis rožėmis, kurias puoselėja Palangos botanikos parko darbuotojai. Rozariume stovi Huberto Louis-Noelio „Rebekos“ skulptūra.
 
„REBEKA“
Prancūzų skulptoriaus Huberto Louis-Noelio skulptūra „Rebeka“ („Vandens nešėja“) į Palangos botanikos parko rozariumą po restauravimo perkelta 1983 m. iš Vilkėnų dvaro parko (Šilutės rajonas). „Rebeka“ restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre.
 
ROTONDA
Rotonda (pučiamųjų instrumentų orkestro estrada) pastatyta 1927 m. Grafo Felikso Tiškevičiaus laikais čia beveik kasdien grodavo palangiškių ar į svečius atvykusių muzikantų orkestras. Po Antrojo pasaulinio karo šią tradiciją ne kartą buvo bandoma atgaivinti, tačiau ji sunyko neatgavusi ankstesnio populiarumo. Palaipsniui sunyko ir pati rotonda. Ji buvo atstatyta 1997 m. Dabar čia kiekvieną vasarą vyksta koncertai, kurie sutraukia nemažai poilsiautojų, kurorto gyventojų.
 
MAŽASIS PARKO PARTERIS
Šis parteris yra prie parko administracinių pastatų, vakarinėje pusėje. Anksčiau čia buvo grafų Tiškevičių daržas. Žinoma, kad jis nuolat keitė savo išvaizdą. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje sumūryta siena. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentų likučių. Matosi ir buvusio fontano vieta. Mažojo parterio senųjų nuotraukų nėra išlikusių. Parterį planuojama rekonstruoti.
 
SKULPTŪRA, SKIRTA M. K. ČIURLIONIO „ZODIAKO ŽENKLŲ“ TRIPTIKUI „ŠAULYS“
Skulptūros autorius – Steponas Šarapovas, architektas Algis Knyva. Ji yra šiaurinėje parko dalyje, į dešinę nuo centrinio įėjimo į parką, prie Dariaus ir Girėno gatvės, ant Jaunimo kalnelio. Tai ne koks pramogų objektas, o baltų senkapis, kuriame vėliau buvo laidojami žydų tautybės žmonės.
SKULPTŪRA „EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ“
Vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai Lietuvoje žinomų skulptūrų. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis), architektas – Alfredas Paulauskas. „Eglė žalčių karalienė“ pastatyta 1960 m. prie pagrindinio parko tako, vedančio į rūmus.
 
PAMINKLAS, SKIRTAS KARO METAIS NUKANKINTŲ ŽYDŲ ATMINIMUI ĮAMŽINTI
Jis yra naujosios parko dalies pietvakarinėje pusėje, netoli tako, palei kopas einančio Klaipėdos pusėn. Tai didžiulis rausvos spalvos granitinis akmuo, kuriame žydų ir lietuvių kalbomis parašyta: „Šio miško pietinės dalies kopose nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 m. žiauriai nužudė 105 žydus. Tebūna šventas šių nekaltų aukų atminimas“. Paminklas pastatytas simbolinėje masinių žudynių vietoje 1989-aisiais metais.
 
LURDAS
Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus, – 1901-uosius metus (kai kuriuose leidiniuose nurodoma 1898 m. data). Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Ji neišliko. Vėliau ją pakeitė kita, kuri po Antrojo pasaulinio karo, sužinojus, kad gali būti sunaikinta, buvo perkelta į Palangos bažnyčią. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Švč. Mergelės Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Kurį laiką nišoje stovėjo ši skulptūra. Paskutiniais metais ji pakeista tradicine Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kuri sukurta pagal originalą – anksčiau Palangos lurdo nišoje stovėjusią, dabar Palangos bažnyčioje saugomą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.
 
SARGO NAMELIS
Pastate, kuris grafo F. Tiškevičiaus laikais buvo pastatytas pietvakarinėje parko dalyje, prie centrinio įėjimo į parką (iš viso specialiai padarytų įėjimų į Palangos botanikos parką yra 12), veikia parko Informacijos centras, suvenyrų bei Palangos botanikos parke išaugintų gėlių parduotuvė.
 
„LAIMINANČIO KRISTAUS“
SKULPTŪRA
1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus, palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E. Antano Vaičiaus pašventinta „Laiminančio Kristaus“ skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pirmoji „Laiminančio Kristaus“ skulptūra (autorius nežinomas – spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus) parteryje pastatyta jau užbaigus kurti parką (XIX-XX amžių sandūroje). Sovietinės valdžios nurodymu ji buvo sunaikinta pokario metais.
 
SKULPTŪRA „MIŠKO DVASIA“
Palangiškio skulptoriaus Juliaus Vertulio sukurta medžio skulptūra, 1974 m. pastatyta šalia Meilės alėjos, netoli „Vaidilutės“ kavinės ir Birutės kalno.
 
TAUTOS VADO (LR PREZIDENTO
ANTANO SMETONOS) ĄŽUOLAS
1934 m. Tautininkų sąjungos Palangos skyriaus nariai Birutės kalno papėdėje, pagerbdami Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną, pasodino ąžuoliuką ir pavadino jį Tautos vado ąžuolu. Pavadinimas prigijo, ąžuoliukas taip pat. Dabar tai jau didžiulis medis. Anksčiau apie ąžuolą sutvarkytame trikampiame žemės plote smėlio fone puikuodavosi užrašas „Sveikiname tautos vadą“.
 
PARKO ADMINISTRACINIS PASTATAS, ORANŽERIJA, ŠILTNAMIAI
Administracinio pastato antrajame aukšte – 300 kv. m ploto oranžerija. Joje rengiamos gėlių ir meno dirbinių (dažniausiai keramikos) parodos. Visa tai – parko ūkinėje zonoje, kuri įrengta parko pietrytinėje dalyje, prie mažojo parterio. Didelę dalį ūkinėje zonoje užima stacionarūs ir plėvele traukti šiltnamiai. Čia yra dirbtuvėlės, tvartas paukščiams, sandėliai. Paskutiniais metais administracinio kiemo teritorijoje įrengti ekspoziciniai gėlynai (dekoratyvinių augalų kiemelis). Jie aplinkai teikia grožio, čia lankytojai gali susipažinti ir su parko gėlynuose auginamais bei parko parduodamais augalais.
 
SKAUTŲ STOVYKLAVIETĖS PAMINKLINIS AKMUO
Akmuo stovi apie 500 metrai į pietus nuo Birutės kalno esančiame Skautų slėnyje. 1933 m. rugpjūčio 15 d. šioje vietoje vykstant skautų renginiams lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona ir pasaulio skautų judėjimo vadas lordas Robertas Baden Pawell’is. Įamžinant minėtą įvykį, akmenyje buvo iškalti Antano Smetonos, Roberto Baden Pawell’io ir jo žmonos inicialai. Po Antrojo pasaulinio karo palangiškiai, saugodami nuo sunaikinimo, šį akmenį buvo paslėpę. 1989 m. pabaigoje paminklas atstatytas senojoje vietoje.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija