Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS NACIONALINIS PARKAS
Svetainė internete http://www.zemaitijosnp.lt; el. paštas znp@zemaitijosnp.lt


SVARBIAUSIA INFORMACIJA APIE ŽEMAITIJOS NACIONALINĮ PARKĄ

 

KAIP ATVYKTI Į ŽEMAITIJOS NACIONALINĮ PARKĄ
Plateliai (Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos centras) yra Plungės rajone, apie 22 km į šiaurę nuo Plungės (kelias Plungė-Mažeikiai).
 
Platelių ežeras. R. Požerskio ir V. Širvinsko nuotr. INFORMACIJA
Informacijos apie Žemaitijos nacionalinį parką rasite informacijos (lankytojų) centre Plateliuose, kaimo turizmo sodybose, kavinėse, poilsio namuose, taip pat informacijos stenduose.
 
ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO DIREKCIJOS
PLATELIŲ INFORMACIJOS (LANKYTOJŲ) CENTRAS
(veikia ištisus metus)
Adresas: Didžioji g. 8, Plateliai,
tel.: (8 448) 49231, faks.: (8 448) 49337,
Svetainė internete http://www.zemaitijosnp.lt;
l. paštas znp@zemaitijosnp.lt
 
Darbo laikas
ne sezono metu (rugėjo-balandžio mėn.):
Pirmadienį-ketvirtadienį 8.00–17.00 (pietūs: 12.00–12.45)
Penktadienį 8.00–16.00 (pietūs: 12.00–12.45)
Poilsio dienos: šeštadienis, sekmadienis
 
Informacijos centro teikiamos paslaugos:
ekskursijos po Žemaitijos nacionalinį parką ir aplinkines vietoves;
informacija apie nakvynę “Dvaro svetainėje” ir Plokštinės ekologinio ugdymo centre, poilsio namuose, kaimo turizmo sodybose;
lankstukai ir kiti leidiniai apie Žemaitijos nacionalinį parką;
leidimai mėgėjiškai žvejybai;
išsami informacija apie muziejus ir kitas įdomias vietas, nakvynę ir maitinimą, turistinio inventoriaus nuomą ir kitas paslaugas Žemaitijos nacionaliniame parke, renginius Platelių miestelyje;
Taip pat galima aplankyti čia įrengtą Gamtos ekspoziciją bei parodas Platelių dvaro svirne.
 
LANKOMOS VIETOS
 
MUZIEJAI, EKSPOZICIJOS
Militarizmo ekspozicija veikia Plokštinės miške, buvusioje sovietinės armijos požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje, įrengtoje 1962 m. Lankytojai gali apžiūrėti 27 m gylio šachtą, kitas patalpas , susipažinti su sovietinės armijos atributika.
Dėl militarizmo ekspozicijos lankymo ne sezono metu (rugsėjo-balandžio mėn.) prašome kreiptis į ŽNPD Platelių IC (Didžioji g. 8, Plateliai, tel.: (8 448) 49231).
Kaina: suaugusiam – 4 Lt, moksleiviui, pensininkui, I-II gr. invalidui – 2 Lt. Lankant Ekspoziciją ne sezono metu (rugsėjo-balandžio mėn.) su ŽNPD gidu grupei iki 5 žmonių – 20 Lt, didesnei – minėti bilietai.
Vaikų iki 11 m. grupės neįleidžiamos.
 
Rašytojos Žemaitės memorialinis muziejus Bukantėje. Tai lietuvių rašytojos klasikės Žemaitės (Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės) gimtoji sodyba su išlikusia troba, rašytojos asmeniniais daiktais.
Darbo laikas: sezono metu: III-VII 1100-1800, ne sezono metu: III-VII 1000-1700.
Tel.: (8 687) 52836
Kaina: suaugusiems – 1 Lt, vaikams – 0,50 Lt.
 
Poeto Vytauto Mačernio muziejus – Žemaičių Kalvarijoje. Ekspozicija pasakoja apie tragiško likimo lietuvių poeto Vytauto Mačernio gyvenimą ir kūrybą.
Darbo laikas: I-V 900-1700
Tel.: (8 448) 43142.
 
Privatus Reginos ir Justino Jonušų tautodailės ir etnografijos muziejus – Godelių kaime. Čia galima susipažinti su tautodailininkų tapybos, medžio darbais. Senojoje klėtelėje yra įrengtas nedidelis etnografijos muziejus.
Tel.: (8 448) 48719. Yra aukų dėžutė.
 
Privati Leonardo Černiausko meno galerija-kūrybinė dirbtuvė – Babrungėnų kaime. Buvusiame Babrungėnų vandens malūne, pastatytame 1816 m. iš akmenų, eksponuojami paties šeimininko tapybos ir medžio darbai bei surinkti senoviniai daiktai.
Tel.: (8 448) 50658, (8 610) 29431.
Kaina: vaikui – 1 Lt, suaugusiam – 2 Lt.
 
Privati Kazio Striaupos klėtelė Dovainių kaime. Tautodailininko statytoje ir nendrėmis dengtoje privačioje klėtelėje galima susipažinti su medžio drožiniais.
Tel.: (8-448) 49432. Yra aukų dėžutė.
 
Žemaičių Kalvarija. V. Bezaro nuotr. "Žalioji trobelė", privati Konstantino Bružo ekspozicija apie Žemaičių Kalvariją (Barstyčių g. 8, Žemaičių Kalvarija).
Tel.: (8 448) 43257.
 
Platelių dvaro svirnas (Didžioji g. 22, Plateliai). Jame galima pamatyti Užgavėnių kaukių ekspoziciją, archeologinių radinių iš Šventorkalnio, Pilies salos, senovinių įrankių bei namų apyvokos daiktų ir pan. Ekspozicijų salėje nuolat veikia parodos.
Norint aplankyti kreiptis į ŽNPD Platelių informacijos (lankytojų) centrą (Didžioji g. 8, Plateliai, tel.: (8 448) 49231).
 
LANKOMI OBJEKTAI
 
Plateliai
Plateliai įsikūrę vakarinėje Platelių ežero pusėje. Miestelyje gyvena apie 1100 gyventojų.
Plateliuose yra Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir informacijos (lankytojų) centras, jachtklubas, seniūnijos administracija, ambulatorija, vaistinė, girininkija, paštas, biblioteka, degalinė, parduotuvių, kaimo turizmo sodybų, poilsio namai, autobusų stotelė. Čia yra įrengta Platelių ežero apžvalgos aikštelė.
 
Žemaičių Kalvarija
Čia yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, Konstantino Bružo “žalioji trobelė”, seniūnijos administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė.
Šarnelės kaime, esančiame netoli Žemaičių Kalvarijos, gimė, kūrė ir palaidotas poetas Vytautas Mačernis.
Žemaičių Kalvarijoje gyvena apie 800 gyventojų.
 
Beržoras
Beržoro bažnyčia. Nuotrauka R. UrbonoBeržore yra šv. Stanislovo vyskupo medinė bažnyčia ir varpinė, pastatytos 1746 m., senosios Platelių parapijos kapinės, 14 koplytėlių – kalvarijų stočių, kaimo turizmo sodybų, parduotuvė.
 
Apžvalgos aikštelė prie Platelių ežero
Iš aikštelės atsiveria Platelių ežero panorama: matyti 3 iš 7 ežere esančių salų: Pilies, Veršių, Pliksalė bei Šventorkalnio pusiasalis, kuriame iki XVII a. pab. buvo įsikūręs Platelių miestelis. Jį su Platelių ežero Pilies sala ir joje stovėjusiomis pilimis jungė medinis tiltas, kurio poliai yra išlikę.
 
Raganos uosis Platelių dvaro parke
Gamtos paminklas, storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis -7,2 m, aukštis – 32 m.
Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius, ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Kiti dar tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.
 
Mikytų alkakalnis
Ant alkakalnio yra pastatytas apžvalgos bokštelis, šiauriniame alkos kalno šlaite yra akmuo su velnio pėda, o rytinėje pusėje – Maldų (aukų) šulinys.
Vietos gyventojus stebina, kad iš šiaurės šlaito prieš oro atmainas kyla garai. Žmonės pasakoja, kad seniau vaidenosi. Yra daug padavimų.
Vieni pasakoja, kad ant kalno buvo dievų "maldykla", kurią prarijo žemė. Kiti porina, kad naktį pro kalną žmonės vengdavo važiuoti, bijodami susitikti velnią. Tačiau vienas išgėręs žmogus, iš Platelių į Kruopius važiuodamas, nutarė vykti pro kalną. Čia išgirdo ožio bliovimą, po to pamatė patį ožį, kuris taikėsi įšokti į vežimą. Žmogus išsigandęs ėmė ožį žegnoti, tas kurį laiką dar lakstė aplink vežimą, bet neįšoko. Išsiblaivęs žmogus prisiekė pro kalną naktį daugiau nevažinėti.
 
Šarnelės piliakalnis
Apie jį pasakojama padavimas, esą ant piliakalnio viršaus yra duobė. Seniau ten buvęs šulinys, arba praėjimas į požemius. Į tą skylę įleisdavę ant pavadžio pririštą akmenį. Jis ilgai skambėdavęs, lyg į akmenį, lyg į cementą atsimušdamas.
Šalia piliakalnio yra buvusi akmens amžiaus gyvenvietė. Radinių gausi Šarnelės senoji gyvenvietė yra datuojama III tūkstantmečio pr. Kr. trečiuoju ketvirčiu.
 
Užpelkių piliakalnis
Yra Užpelkių kaime, prie kryžkelės Plateliai-Žemaičių Kalvarija ir Dovainiai-Gintališkė.
Čia rasdavo nebaigtų daryti akmeninių kirvukų. Žmonės pasakoja, kad ant pilaliakalnio vaidenasi.
 
EKSKURSIJOS, TURISTINIAI MARŠRUTAI
 
EKSKURSIJOS
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių informacijos centras organizuoja pažintines ekskursijas, aplankant gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kitus įdomius objektus. Ekskursijos yra įvairių maršrutų, pobūžio (gamtinės, kultūrinės, gamtinės-kultūrinės), ilgio (nuo 3 iki 66 km), trukmės (nuo 1 iki 8 val.). Galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, bemotorėmis vandens priemonėmis, automobiliais, autobusais mažomis (iki 15 žmonių), didesnėmis (15-25 žmonių) ir didelėmis (virš 25 žmonių) grupėmis. Ekskursijos užsakomos iš anksto.
Gido paslauga: 1 val. – 20 Lt; ilgiau 4 val. – 30% nuolaida.
Kreiptis į ŽNPD Platelių informacijos (lankytojų) centrą,
tel.: (8-448) 49231
 
Ekskursijų maršrutai:
TURISTINIAI MARŠRUTAI
 
Žemaičių Kalvarijos tvenkinys. V. Bezaro nuotr. Aplink Platelių ežerą (pėsčiomis, dviračiais, automobiliais)
Tai žiedinis maršrutas aplink Platelių ežerą (ilgis apie 30 km). Keliaujant šiuo maršrutu galima susipažinti su Platelių miesteliu ir Beržoro kaimu, aplankyti Militarizmo ekspoziciją buvusioje sovietų armijos požeminių termobranduolinių raketų paleidimo bazėje ar privačią L. Černiausko meno galeriją-kūrybines dirbtuves buvusiame Babrungėnų vandens malūne, Užpelkių piliakalnį, pamatyti Pakastuvos telmologinį, Laumalenkų hidrografinį, Paplatelės botaninį zoologinį, Juodupio botaninį draustinius, Plokštinės gamtos rezervatą (tik primename, kad pastarajame lankytis draudžiama be Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos leidimo). Šiuo maršrutu keliauti galima savarankiškai arba su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gidu. Išsamesnę informaciją galite gauti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių informacijos (lankytojų) centre.
 
Šeirės gamtos takas (pėsčiomis)
Platelių miestelio pakraštyje yra įrengtas pėsčiųjų takas, vadinamas Šeirės gamtos taku (4,1 km ilgio). Keliaujant taku galima susipažinti su būdingu šiam kraštui reljefu, Šeirės mišku, Gaudupio (Šeirės) pelke, įprastomis ir retomis augalų, grybų bei gyvūnų rūšimis, biotechninėmis priemonėmis, naudojamomis augalijai bei gyvūnijai išsaugoti ir gausinti. Taku galima pasivaikščioti savarankiškai (yra išleistas lankstukas "Šeirės gamtos takas") arba su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos gidu. Išsamesnę informaciją galite gauti Žemaitijos nacionalinio parko Platelių informacijos (lankytojų) centre.
 
Plateliai-Šeirė-Plateliai (dviračiais)
Tiems, kurie mėgsta keliauti dviračiais ir nori geriau pažinti Žemaitijos gamtą, kultūros vertybes, atsigauti ūksmingų miškų pavėsyje, siūlome keliauti turistiniu maršrutu Plateliai- Šeirė – Plateliai. Sugrįžus siūlome aplankyti įdomesnes Platelių miestelio vietas.
Keliaudami Šeirės gamtos taku, pamatysite būdingą šiam kraštui reljefą, Šeirės mišką, Gaudupio (Šeirės) pelkę, būdingas ir retas augalų, grybų bei gyvūnų rūšis. Patirsite malonių, nepakartojamų įspūdžių, o gal pakliūsite net į paslaptingojo Piktežerio kipšiuko pinkles.
Išsamesnę informaciją galite gauti Žemaitijos nacionalinio parko Platelių informacijos (lankytojų) centre.
 
Pėsčiųjų takas “Giliuko ir Kaštoniuko kelionė Platelių dvaro parke”
Takas skirtas pradinių klasių mokiniams. Jame supažindinama su parko medžiais (šermukšniu, klevu, kaštonu, skroblu, liepa, blinde, ąžuolu, maumedžiu, uosiu, ieva, beržu, svyruokliniu gluosniu), kerpėmis, natūralia pieva, drėgnu mišku, apsamanojusiais akmenimis, primenama, kaip reikia elgtis miške.
Išsamesnę informaciją galite gauti Žemaitijos nacionalinio parko Platelių informacijos (lankytojų) centre.
 
Apgyvendinimas
 
NAKVYNĖ
 
"Dvaro svetainė" (Didžioji g. 19, Plateliai) įsikūrusi viename iš Platelių dvaro ūkinių pastatų. Šalia jos – Platelių dvaro parkas. Viešbutėlyje yra 36 vietos. Kaina: 10-17 Lt/ 1 žmogui/ parai. Grupėms virš 20 žmonių taikoma nuolaida: nakvynė be baltos patalynės 1 žmogui 1 parai – 10 Lt, su balta patalyne – 15 Lt. Yra virtuvėlė, kurioje galima gamintis maistą, bei dvi dušo kabinos.
“Dvaro svetainė” veikia tik sezono metu. Dėl informacijos galite skambinti tel.: (8 686) 09874.
Plokštinės ekologinio ugdymo centras (Plokštinė, Plungės r.) yra įsikūręs viename iš buvusio karinio miestelio pastatų. Jame yra 60 vietų. Sąlygos minimalios: yra šaltas ir šiltas vanduo. Kaina: su balta patalyne – 15 Lt, be baltos patalynės – 10 Lt.
Administraciniame pastate – 8 vietos. Kaina: su balta patalyne – 15 Lt, be baltos patalynės – 10 Lt.
Pageidaujant galima išsinuomoti buvusios valgyklos patalpas.
Buvusio karinio miestelio teritorijoje yra įrengta laužavietė, šašlykinėje galima išsikepti šašlykų.
Norintys išsimaudyti švariame Platelių ežere gali keliauti iki už 1,8 km esančios “Plokštinės” stovyklavietės.
Plokštinės ekologinio ugdymo centras veikia tik sezono metu. Dėl informacijos galite skambinti tel.: (8 687) 98537.
 
POILSIO NAMAI ŽEMAITIJOS NACIONALINIAME PARKE
 
AB "KLAIPĖDOS JŪRŲ KROVINIŲ KOMPANIJA" (KLASCO)
Paežerės Rūdaičių k., Plungės r., tel.: (8 448) 49323
 
"LINELIS"
Paplatelės k., Plungės r.,
tel.: (8 448) 49422, (8 687) 35058
(www.linelis.lt)
 
"PLATELIAI"
Paplatelės k., Plungės r.,
tel.: (8 448) 49460, (8 611) 40669
 
“BERŽORAS”
Beržoro k., Plungės r.,
tel.: (8 448) 49386, (8 448) 49044
 
"ŠALTINĖLIS"
Ežero g. 44, Plateliai, Plungės r.,
tel.: (8 448) 49315, (8 611) 36981
 
PLATELIŲ JACHTKLUBAS
Ežero g. 40, Plateliai, Plungės r., tel.: (8 682) 42062
 
KAIMO TURIZMO SODYBOS ŽEMAITIJOS NACIONALINIAME PARKE
Žiūrėkite interneto svetainę adresu: www.atostogoskaime.lt (Plungės r.).
 
STOVYKLAVIETĖS, POILSIAVIETĖS
Žemaitijos nacionaliniame parke (ŽNP) stovyklauti galima tik pažymėtose ir įrengtose stovyklavietėse. ŽNP yra šios stovyklavietės:
Prie Platelių ežero:
“Šeirė”,
“Ąžuolų sala”,
“Šiaurinė”,
“Beržynėlis”,
“Plokštinė”,
“Paežerė”,
“Jorė”.
prie Skyplaičių ežero:
"Skyplaičiai".
Prie Luokos ežero yra poilsiavietė “Luoka”.
 
MAITINIMO ĮSTAIGOS
Restoranas “Linelis”
Paplatelės k., Plungės r.,
tel.: (8 687) 35058
(www.linelis.lt)
 
Užeiga "Senas ąžuolas"
Ežero g.3, Plateliai,
tel.: (8 448) 49177, (8 682) 51506
 
Kavinė "Snaigė"
Žemaitės g.2, Plateliai,
tel.: (8 448) 49349
 
Kavinė "Burės"
Ežero g.40, Plateliai,
tel.: (8 682) 42062
 
Šašlykinė (sezono metu)
Ežero g.42, Plateliai,
tel.: (8 448) 49327, (8 698) 39773
 
Kavinė – baras “Banga”
Paplatelės k., Plungės r.,
tel.: (8 448) 49460
 
Kavinė
Gardų a. 9, Žemaičių Kalvarija,
tel.: (8 448) 43142
 
PASLAUGOS
 
Nuoma
Valčių, vandens dviračių nuoma -
Platelių jachtklubas (Ežero g.40, Plateliai, tel.: (8 682) 42062);
poilsio namai “Plateliai” (Paplatelės k., tel.: (8 448) 49460, (8 611) 40669);
poilsio namai “Linelis” (Paplatelės k., tel.: (8 687) 35058; žiūr. interneto svetainę: www.linelis.lt);
kaimo turizmo sodybos (žiūr. interneto svetainę: www.atostogoskaime.lt)
 
Platelių dvaro svirno konferencijų salės nuoma -
100 Lt/ 1 parai (naudojant šildymą papildomas mokestis
pagal skaitiklio parodymus).
Kreiptis į ŽNP direkciją, tel.: (8 448) 49337.
LAISVALAIKIS
 
Renginiai:
Užgavėnės – vasario, kovo mėn.
Europos Parkų diena – gegužės pabaigoje
Rasos (Joninės) – birželio 23 d.
Didieji atlaidai Žemaičių Kalvarijoje – liepos I-ąjį dešimtadienį
Plaukimo maratonas Platelių ežere – liepos paskutinį sekmadienį
Platelių regata – rugpjūčio pabaigoje
Turizmo diena – rugsėjo pabaigoje
Vakaronė su Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos folkloro ansambliu “Platelee” (žemaičių dainos, šokiai)
Koncertas-vakaronė – 200-400 Lt.
Kreiptis tel.: (8 448) 49289, (8 448) 49231.
Veronikos ir Rolando sodyba Paplatelės kaime (“Jorės” stovyklavietė)
Supažindinama su pagonybės šventėmis,
ritualais, palydint dainomis, giesmėmis
(paskaitos trukmė – apie 1 val.).
Kreiptis tel.: (8 618) 10297, (8 618) 10326.
 
Nardymas Platelių ežere
(nardymo centras “Oktopusas”, Platelių jachtklubas, tel.: (8 698) 71108, (8 698) 71108; žiūr. interneto svetainę: www.godive.lt).
Žvejyba
Žemaitijos nacionaliniame parke leidžiama tik mėgėjiška žvejyba su LR Aplinkos ministerijos leidimais. Leidimus galima įsigyti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių informacijos (lankytojų) centre (Didžioji g. 8, Plateliai, tel.: (8-448) 49231).
Žuvingiausi yra Platelių, Beržoro, Žiedelio, Ilgio ežerai, Rotinėnų tvenkinys. Vyraujančios žuvų rūšys: raudė, kuoja, lydeka, ešerys, seliava. Atlikus ichtiologinius ežerų tyrimus Platelių ežere konstatuota 14 žuvų rūšių: lydeka, vėgėlė, karšis, kuoja, lynas, plakis, paprastoji aukšlė, ešerys, raudė, ungurys, seliava, Platelių sykas, paprastasis karosas ir pūgžlys, Ilgio ežere – 11 žuvų rūšių: lydeka, karšis, kuoja, lynas, plakis, paprastoji aukšlė, ešerys, raudė, ungurys, karpis ir pūgžlys. Beržoro ežere dominuoja ešerys, gausu kuojų, karšių, lydekų, raudžių, plakių, aukšlių. Rotinėnų tvenkinyje gyvena paprastosios aukšlės, lynai, plakiai ir kitos žuvų rūšys.
Neišnuomotinuose vandens telkiniuose (Platelių, Skyplaičių, Žiedelio ežeruose) invalidai, senatvės pensininkai, vaikai iki 16 m. amžiaus, asmenys bei jų šeimos nariai, kurių žemė arba miškas, priklausantys nuosavybės teise, ribojasi su vandens telkiniu arba jo pakrantės apsaugos juosta, vietiniai kaimų gyventojai, gyvenantys ne toliau kaip 1 km nuo vandens telkinio, bei neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai gali žvejoti įsigiję ŽNPD išduotus lengvatinius leidimus žvejoti mėgėjiškos žvejybos įrankiais.
 
Mokamų leidimų mėgėjiškai žvejybai įkainiai:
Metinis (galioja 12 mėnesių) – 11 Lt,
Mėnesinis (galioja 1 mėnesį) – 3 Lt,
Vienkartinis (galioja 24val.) – 1 Lt.
ŽNP teritorijoje žvejoti draudžiama Endriuškaičių, Iešnalio ežeruose, Aklaežeryje (rezervato zona), Burgio, Burgalio ežeruose (rezervato apsauginė zona), Pakastuvos tvenkinyje (telmologinis draustinis).
Primename, kad draudžiama žvejoti Platelių sykus – jie saugomi kaip retos endeminės reliktinės žuvys.
 
ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO (ŽNP) LANKYMO TAISYKLĖS
 
*Ekskursijos, turistiniai žygiai, sporto varžybos, sąskrydžiai, festivaliai, kiti masiniai renginiai ŽNP teritorijoje leidžiami tik suderinus su Nacionalinio parko direkcija.
*Keliauti Parko teritorijoje leidžiama laikantis specialių bei bendrų ženklų nuorodų.
*Stovyklauti leidžiama tik tam tikslui skirtose vietose.
*ŽNP upėse, ežeruose, tvenkiniuose leidžiama plaukioti tik bemotorėmis vandens priemonėmis.
*Žvejoti Parko teritorijoje leidžiama laikantis Mėgėjiškos žūklės taisyklių.
*Draudžiama lankytis gamtiniuose rezervatuose.
*Draudžiama būti ŽNP teritorijoje su palaidais šunimis, taip pat su brakonieriavimo įrankiais: kilpomis, spąstais, žeberklais, tinklais ir kt.
*Draudžiama naikinti ir žaloti augaliją, grybiją, ardyti miško paklotę ir dirvožemį, gaudyti gyvūnus.
*Draudžiama triukšmauti, šiukšlinti, teršti vandens telkinius.
*Draudžiama naikinti ir gadinti kultūros vertybes, rekreacijos įrenginius, informacinius ženklus, užrašus.
Norėdami sužinoti daugiau apie Žemaitijos nacionalinį parką ir lankymąsi jame, įdomesnes turistines vietas, galite kreiptis į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Platelių informacijos (lankytojų) centrą.
 
GAMTA
 
Kraštovaizdis
ŽNP kalvotą reljefą maždaug prieš 10-12 tūkst. metų suformavo atsitraukdamas ledynas. Reljefui būdingos apvalios keiminės kalvos, moreniniai kalvagūbriai, juosiantys Platelių ežero duburį, galybė gilesnių ir seklesnių ežerų, pelkių, vingiuotų upelių. Geomorfologiniu požiūriu ypač vertingi yra Gardų ozas, Medsėdžių ir Liepijos limnokeimai, Pūčkorių bei Mikytų moreniniai kalvynai. Aukščiausia vieta – 191,8 m virš jūros lygio, o žemiausia – 103 m virš jūros lygio.
 
Ežerai
Parke yra 26 natūralios kilmės didesni ir mažesni ežerai. Visų jų bendras plotas – 1484,2 ha. Apie 90 procentų bendro ežerų ploto tenka trims didžiausiems ežerams – Platelių, Ilgio, Beržoro. Šių ežerų dugno reljefas sudėtingas, visuose yra salų (Platelių ežere -7, Ilgyje – 2, Beržore -1). Vaizdingiausias, švariausias, giliausias Žemaitijoje ir Parke – Platelių ežeras. Jo plotas -1205 ha, vidutinis gylis -10,5 m., giliausia vieta – 47 m., vidutinis vandens lygis -146,5 m virš jūros lygio. Kranto linijos ilgis – apie 31 kilometrą. Platelių ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje 1440 -1447 metais, antrą kartą -1447-1451 metais (Mickevičius, 1940).
Parko teritorijoje vyrauja maži ežerėliai, 22 ežerėliai neviršija 5 ha; iš jų 10 ežerėlių – mažesni nei 1 ha.
Burgio ir Luokos ežeruose dažnos maurabragių bendrijos. Burgio, Burgalio ir Skyplaičių ežeruose gausu menturdumblių. Visi minėti ežerai pagal ES Buveinių direktyvą gali būti priskirti 3140 buveinių tipui: – ežerai su menturdumblių bendrijomis. Vaivadės (Petreikio), Burgio, Endriuškaičių ežerai, ypač jų durpingos įlankos beveik ištisai apaugusios alijošiniais aštriais, plūdėmis. Šie ežerai natūraliai turtingi maisto medžiagų. Jie priskiriami buveinių tipui 3150 – natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba alijošinių aštrių bendrijomis. Parke yra pelkių supamų ežerėlių, kurie priskiriami buveinių tipui 3160 – natūralūs distrofiniai ežerai. Juose beveik nėra augalų, vanduo dėl durpių ir humusinių rūgščių rudas. Tai durpingi pelkėjantys Lesčio, Piktežerio, Aklaežerio ežerėliai.
 
Upės
Didžiausia Parko upė Babrungas išteka iš Platelių ežero, jos ilgis 47,3 km, 10 km teka Parke. Ilgiausia upė – Uošna, jos ilgis 16,6 km, Parke -13,3, iš jų 3 km numelioruota. Jos aukštupys yra gerokai aukščiau Burgio ežero. Be minėtų upių, Parke suskaičiuojami 32 upeliai, iš jų 17 teka tik Parko teritorijoje. Šių upelių bendras ilgis – 103,5 km., apie trisdešimties upelių pradžia yra Parke.Didesnė dalis parko upelių ir upių (51%) yra vienaip ar kitaip melioruotos, tiesintos (visas Ventos, Varduvos aukštupys, Šarnelės, Pagardenio upės ir kitos). Parke teka įdomus Blindupis, trys Juodupiai, keli Šaltupiai, Šilinė, Salupis, Sartupis, Margupis, Dvarupis, Dirnupis, Ringupis, Beržuoja, Beržora, Ilgė, Pietvė, Rasodnikas, Lonkupis ir daugybė kitų mažų, bevardžių upelių. O kiek čia šaltinių, akių, akivarų – legendomis apipintų, gydomųjų, paslaptingų. Lankytojams lengvai prieinamas Šv.Jono, Pilelio šaltiniai, Stirbaičiuose gyvybingi Godelių, Vengalio, Plokštinės rezervate slepiasi Mėtų, Plokščių, Juodupio bei kiti įdomūs, sakralinę reikšmę turintys šaltiniai.
 
Pelkės
Pelkės – viena svarbiausių saugomų ir saugotinų ekosistemų. Kalvoto, duburiuoto bei miškingo Žemaitijos nacionalinio parko reljefo dėka čia išliko daug įvairaus dydžio pelkių bei pelkučių.
Grynų, tipiškų vakarinei Žemaitijai aukštapelkių atspindys – Šarnelės pelkė Paparčių telmologiniame draustinyje. Tarpinio tipo bei šarminių žemapelkių Parke daugiausia. Siberijos, Šeirės, Stirbaičių, Lieptų, Velėnijų, Sidabrinė, Paburgio, Juodupio, Briedinė ir kitos pelkės įdomios tuo, kad iš vešlių viksvynų užmirkusiose vietose jos pereina į žemažoles augalų bendrijas bei kimininius plynraisčius. Parko pelkėse botanikai pirmą kartą Lietuvoje rado žvilgantįjį kiminą, gyvybingas gegužraibinių – dvilapio purvuolio, pelkinės laksvos, nariuotosios ilgalūpės, širdinės dviguonės, dėmėtosios gegūnės bei labai retos šalyje eraičininės nendrūnės – populiacijas.
Pelkės labai svarbios paukščių bei kitų gyvūnų, grybų biologinei įvairovei. Jose peri daug retų ir nykstančių paukščių rūšių: gervės, didžiosios kuolingos, perkūno oželiai, geltonosios kielės ir kiti. Svarbios bebrų naujai suformuotos pelkės, tvenkinukai, kur pirmuosius 5-8 metus biologinės įvairovės sudėtis būna labai turtinga.
Parko pelkės saugomos kaip ES svarbios buveinės: 7140 – tarpinės pelkės ir liūnai, 7210 – žemapelkės su šakotąja ratainyte, 7230 – šarmingos žemapelkės.
 
Miškai
Miškai – viena svarbiausių Nacionalinio parko ekosistemų, pasižyminti turtingiausia augalijos, gyvūnijos ir grybijos rūšine įvairove. Miškų išsidėstymas ir būklė didžia dalimi lemia oro, vandenų ir kraštovaizdžio kokybę.
Miškai užimabeveik 45% Nacionalinio parko teritorijos. Pagal miško grupes jie pasiskirsto taip: I grupės (rezervatiniai) – 9%, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) – 31%, III grupės (apsauginių zonų) – 36%, IV grupės (ūkiniai) – 24%. Vyrauja eglynai (47%), yra pušynų (26%), beržynų (13%), baltalksnynų (4,4%), ažuolynų (4,1%). Dalis Žemaitijos nacionalinio parko miškų atitinka Europos saugomų miško buveinių reikalavimus. Pateikiame Nacionaliniame parke esančių didžiausių europinės svarbos miško buveinių aprašymus.
 
Vakarų taiga
Tai natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, dažniausiai augantys maisto medžiagų neturtinguose sausuose ir vidutinio drėgnumo jauriniuose smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose. Vakarų taigos medynuose vyrauja eglės, pušys, įsiterpia karpuotųjų beržų ir drebulių, rečiau – kitų rūšių lapuočių medžių. Šie medynai išsiskiria rūšių neturtinga puskrūmių ir žoline augalija (šilinis viržis, mėlynė, bruknė, vaistinis pataisas, paprastasis kiškiakopūstis, miškinė septynikė) bei gausia samanų danga.
Šio tipo didesnius masyvus sudarančios buveinės aptinkamos Beržoro girininkijos Plokštinės miške (61-63, 69-71 kvartalai).
 
Plačialapių ir mišrūs miškai
Plačialapių ir mišrūs miškai auga derlingose vidutinio ar laikinai perteklingo drėkinimo, bet neužmirkusiose augimvietėse. Pagal vyraujančius medžius tai dažniausiai ąžuolynai ar liepynai, tačiau su didele paprastosios eglės, paprastojo klevo, paprastojo uosio, kalninės guobos, kartais juodalksnio priemaiša. Regeneracijos stadijų medynuose auga ir karpotasis beržas, plaukuotasis beržas, drebulė. Krūmų aukštas menkai ar vidutiniškai išsivystęs, trake gausus paprastasis lazdynas. Žolynui būdinga miškinė našlaitė, miškinė plautė, baltažiedė ir geltonžiedė plukės.
Šios buveinės gausiau susitelkusios Stirbaičių girininkijos Liepijų miške (37, 38 kvartalai).
 
Žolių turtingi eglynai
 
Mišrių miškų medynuose vyrauja eglės, dažnai su gausia plačialapių medžių, ypaš ąžuolo, priemaiša. Jie susiformavo reljefo pažemėjimuose, griovose ir šlaituose su lengvos mechaninės sudėties, vidutinio drėgnumo ir apydrėgniais velėniniais jauriniais dirvožemiais, praturtintais humuso. Šioms buveinėms būdingi ryškūs rūšių turtingi krūmų bei žolių ardai. Čia įsikuria daug plačialapių miškams būdingų augalų (europinė pipirlapė, paprastasis blužniapapartis, miškinis lendrūnas, paprastasis lazdynas, skėstalapis papartis, geltonoji žiognagė, paprastoji sprigė, paupinis jonpapartis, nusvirusioji striepsnė, keturlapė vilkauogė, rivino našlaitė, varpotoji juodžolė), taip pat šioms buveinėms būdingi ir spygliuočių miškų elementai.
Šio tipo buveinių gausiau Stirbaičių girininkijos Liepijų miško pakraščiuose.
 
Pelkiniai miškai
 
Tai spygliuočių bei mišrūs miškai, augantys drėgnuose ir šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis nuolat aukštas. Vanduo visuomet labai neturtingas maisto medžiagų. Medžių ardus sudaro paprastoji eglė, paprastoji pušis, kai kur gana gausu plaukuotųjų beržų, kur ne kur pasitaiko juodalksnių. Žolių ir krūmokšnių arde vyrauja Vaccinium genties augalai (mėlynė, bruknė, vaivoras), pelkiniuose pušynuose bei mišriuose pušų ir beržų miškuose gausu pelkinių gailių, aptinkamas aukštapelkėms būdingų augalų kompleksas. Pelkiniai miškai pasižymi ištisine samanų danga, kurios pagrindiniai komponentai eglynuose yra Girgensono ir pelkinis kiminai, pušynuose ir mišriuose miškuose – Magelano, siauralapis ir smailialapis kiminai. Pelkiniams miškams būdingi aplink medžių kamienus susidarantys neaukšti kauburiai.
Pelkinio eglyno didžiausia buveinė yra Beržoro girininkijos 53 kvartale, o pelkinių pušynų didesnės buveinės išsidėsčiusios Alsėdžių girininkijos Rukundžių ir Dišlių miškuose (18, 20, 24-27 kvartaluose).
 
Pievos
 
Lietuva priklauso taiginių miškų zonai, todėl natūraliai pievos čia gali egzistuoti tik ten, kur gamtos veiksniai (upių potvyniai užliejamose pievose) ar žmonių veikla (šienavimas, ganymas) neleidžia jose užaugti krūmams ir medžiams.
Mūsų Parke nėra salpinių pievų. Nedideli lopinėliai žemyninių pievų įsiterpę tarpumiškėse, pasislėpę tarpukalvių, duburių nedirbamose atšlaitėlėse, prisišlieję prie pelkių, ežerų ar šaltinių. Tai didžiulė Parko vertybė! Tik natūraliose pievose pamatysi nuo ankstyvo pavasario iki rudens besikeičiantį spalvų ir atspalvių mozaikiškumą. Viename kvadratiniame metre gali aptikti iki kelių dešimčių augalų rūšių. O kiek čia įvairiaspalvių drugių, bičių, kamanių, vabalų, žiogų bei kitokios gyvasties! Čiulba kiauliukė, drėgnesniame įlomyje džeržgia saugoma paukštė griežlė. Birželio pradžioje paupių atšlaičių pievutėse plazdena tik Žemaitijoje sutinkamas skaidriasparnis drugys – juodasis apolonas. Deja, neganomos, nešienaujamos pievos užauga, šlapios – virsta menkaverčiais vingiorykštynais, builynais, kurie išstumia įvairiaspalvius pievų žolynus. Norint išsaugoti šienaujamas pievas būtina išlaikyti tradicinį ūkininkavimą. Pagal ES Buveinių direktyvą šienaujamos pievos skirstomos į tokius tipus: 6230 – rūšių turtingi briedgaurynai (tai rūgščių dirvožemių, sausų, skurdžių pievų lopinėliai šlaitų papėdėse, papelkėse. Tokių buveinių mūsų Parke ypač gausu), 6410 – melvenynų pievos (formuojasi drėgnuose, rūgščiuose arba karbonatų turinčiuose dirvožemiuose, gruntinis vanduo jose slūgso negiliai), 6430 – eutrofiniai aukštieji žolynai (tai daugiausia natūralios pamiškių bendrijos, susiformavusios azoto turtingose, drėgno ir puraus dirvožemio augimvietėse, čia augantys augalai lengvai ištveria pavėsį), 6510- šienaujamos mezofitų pievos (šiam pievų tipui priskiriamos natūralios, rūšių turtingos, sausesnės ar drėgnesnės, derlingos šienaujamos pievos), 6530 – miškapievės (tai natūralios pievos ir ganyklos, įsiterpusios į mišką ar net išlikusios jų viduryje su turtinga žoline augalija, augančiais krūmų ar medžių guotais).
 
Augalija
Parke užregistruotos 668 savaiminės kilmės, 138 svetimžemės augalų rūšys bei 214 samanų rūšys. Iš čia rastų augalų rūšių 61 yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Čia auga ir visoje Europoje saugomos rūšys: mažasis varpenis, dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė. Parke rasta ir ledynmečio augalų reliktų: šakotoji ratainytė, kupstinė kūlingė, raistinė viksva, daugiametė blizgė, laplandinis karklas, raktažolė pelenėlė.
Augmenijos žinovus stebina žalsvažiedės blandies, paprastosios tuklės, dėmėtosios, gelsvosios ir baltijinės gegūnių, dvilapio purvuolio, širdinės dviguonės labai gausios populiacijos. Čia aptikta kol kas vienintelė reali mažojo varpenio augimvietė. Kai kurių rūšių augalams Parko teritorija yra paplitimo riba; šiaurinė – miškinei mėtai, šiaurės vakarinė – paprastajam sinavadui, rytinė – kupstinei kūlingei.
 
Grybija
Parke grybų bei kerpių tyrimai dar tik įpusėję. Šiuo metu žinoma virš 300 grybų bei apie 200 kerpių rūšių. Iš jau rastų grybų 29 rūšys (didysis kukurdvelkis, geltonasis kiškiaausis, juodasis, geltonasis piengrybiai, kūginis briedžiukas ir kt.) bei 7 kerpių rūšys (vyninė arfonija, plačioji platužė, raudonvidurė žiauberė ir kt.) yra Lietuvos Raudonojoje knygoje.
Parke šiuo metu rastos 2 Lietuvoje naujos grybų ir 13 kerpių rūšių.
Gyvūnija
Parke užregistruotos 189 paukščių rūšys, iš jų 48 – Lietuvos Raudonosios knygos rūšys (juodieji gandrai, vapsvaėdžiai, rudakakliai kragai, griežlės ir kt.) Aptiktos 49 žinduolių rūšys, kurių 12 yra įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą (lūšis, ūdra, šermuonėlis, baltasis kiškis ir kt.). Žinoma net 10 šikšnosparnių rūšių iš 14, randamų Lietuvoje. Parko upeliuose ir ežeruose aptiktos 26 žuvų rūšys. Platelių ežere, be daugybės įprastų žuvų, veisiasi ir lašišinių šeimos žuvys – seliava ir ežerinis sykas, užsilikę iš poledynmečio laikų. Daugelyje ežerų ir upelių gyvena plačiažnypliai vėžiai. Užregistruotos ir kai kurios retos drugių, vabalų bei moliuskų rūšys.
 
Rezervatai
Parke yra išskirti 2 gamtiniai rezervatai – Plokštinės ir Rukundžių. Rezervatuose nevykdoma miškų, žemės ūkio ir kita ūkinė veikla. Draudžiamas miško gėrybių rinkimas, medžioklė, pažintinis turizmas. Lankytis galima tik mokslo tiriamaisiais tikslais, turint ŽNPD leidimą.
Plokštinės rezervato tikslas – išsaugoti etaloninį Žemaitijai Plokštinės miškų ir pelkių kompleksą su šiam regionui būdingomis biocenozėmis, išlikusiomis retosiomis augalų, grybų ir gyvūnų rūšimis, natūraliais Juodupio bei Uošnos upeliais ir unikalia geomorfologine struktūra išsiskiriančiu Plokščių termokarstiniu duburiu.
Rukundžių rezervatas saugo unikalų pelkėtų miškų bei Aklaežerio ir Pietvės upelio gamtos kompleksą.
 
ŽNP GAMTOS PAMINKLAI:
 
Botaniniai :
Raganos uosis -Plungės raj., Plateliai, Platelių dvaro parkas; paminklo plotas 80 m2.
Šis medis – storiausias Lietuvos uosis. Jo kamieno apimtis -7,2 m, aukštis – 32 m.
Apie šį unikalų medį yra keletas padavimų. Vieni pasakoja, kad velnias suglaudęs keturis uosius ir jie suaugę į vieną kamieną. Kiti tvirtina, kad moteris skarele aprišusi tris užburtus medžius, ant kurių nenutūpdavę paukščiai. Tie medžiai suaugo, išliko ir skarelės mazgo žymė. Treti aiškina, kad uosio liemenyje esąs įstrigęs duonos kepalas, kai ragana, jį atėmusi iš mergaitės, įpuolusi į uosį, gaidžiui užgiedojus. Dar kiti tvirtina, esą raganos šį uosį mėgstančios ir čionai gūdžią naktį susirenkančios pasitarti.
Stirbaičių ąžuolas -Plungės raj., Platelių seniūnija, Stirbaičių km.; plotas 80 m2.
Stirbaičių ąžuolo kamieno apimtis – 4,42 m, lajos projekcijos plotas 14x14 m, aukštis – 21 m. Tai antras pagal storumą ŽNP ąžuolas. Auga Stirbaičių girininkijoje, 5 kv.16 sklp. Manoma, kad ąžuolui daugiau kaip 200 metų. Pagal šalia gyvenusių žmonių pavardę, šis gamtos paminklas dar vadinamas Jerumbavičiaus ąžuolu (ąžuolai gali gyventi iki 500-1000 metų amžiaus).
Platelių liepa – Plungės raj., Plateliai, Platelių dvaro parkas; plotas 80 m2.
Ši liepa auga dvaro parko pietinėje alėjoje. Jos apimtis krūtinės aukštyje – 5.40 m. Manoma, kad liepai yra apie 180 metų, nes parkas sodintas 19 a. pradžioje. Medis įdomus šakotu, storu kamienu. Mažalapė liepa yra atspari mūsų žiemos šalčiams, jos beveik nepuola kenkėjai. Šiam medžiui daugiausia kenkia kietoji ir minkštoji pintys, kurios sukelia šerdies puvinį.
Platelių vinkšna – Plungės raj., Plateliai, Platelių dvaro sodas; plotas 80 m2.
Manoma, kad medžiui – apie 180 metų, nes dvaro sodas ir Platelių parkas sodintas 19 a. pradžioje. Gamtos paminklo Platelių vinkšnos kamieno apimtis krūtinės aukštyje 4,8 m., aukštis – apie 26 m. Vinkšnos sparčiai auga iki 60 metų, vėliau jų augimas sulėtėja. Išgyvena iki 300 metų. Atspari šalčiams, vėjovartai, nes giliai šaknijasi. Nukenčia nuo guobų maro.
Geomorfologiniai:
Pūkštės kalnas – Platelių g-ja 86, 87, 89, 90 kv.; plotas 9,8 ha.
Pūkštės kalnas – tai didelis kalvagūbris, kurio viršutinė dalis – apie 250 m ilgio ir apie 90 m pločio. Jis yra Skuodo rajone, Barstyčių apylinkėje, Kruopių kaime. Seni žmonės pasakoja, kad Kosciuškos sukilimo metu, 1794 m., jame buvusi įrengta lietuvių-lenkų kareivių mokykla. Kalno viršūnėje buvęs aukštas bokštas, iš kurio sukilėliai dieną ir naktį sekę rusų judėjimą. Rusai negalėję bokšto pastebėti, nes greta stovėjusi jį gerai dengianti pušis. Naktį ant to kalno atlekiančios įvairios šmėklos, kurios gainioja, gąsdina atėjusiuosius pinigų ieškoti. Vieną naktį išgirsta lyg atlekiant milžinišką paukštį, kitą – medžių viršūnėmis, lyg vilkai staugdami , bėga žvėrys.
Kitas padavimas liudija čia buvus pilį, kurią valdęs Pokštas. Kartą tą pilį užpuolę priešai, kurie išžudę Pilies gynėjus ir jų vadą Pokštą. Šalia piliakalnio, ariant žemę, seniau būdavo randama akmeninių kirvukų, kūjelių.
Pūkšto arba Bokšto kalną vėlesniais laikais visi žinojo, nes ant jo stovėjo tranguliacijos bokštas.
Hidrografiniai:
Kreiviškių pusiasalis – Plungės rajonas, Platelių ežeras; plotas 20,1 ha.
Kreiviškių pavadinimas kilęs nuo žodžio "kreivas". Kreiviškes sudaro apie kilometrą į ežerą išsikišęs pusiasalis. Kranto linijos ilgis – apie 3 km. Pusiasalyje yra Varnos ragas. Pusiasalis apaugęs mišku. Labai įspūdingas čia augantis brandus apie 9,7 ha ploto ąžuolynas. Ąžuolynas priskiriamas sėkliniams medynams. Pusiasalyje esantys medynai priklauso Beržoro girininkijai. Pietinis ežero galas su Kreiviškių, Auksalės, Didžiosios bei Mažiosios salos pusiasaliais, Avino bei Ruibiškės ragais, Babrungo ištakomis įteisintas kaip Laumalenkos hidrografinis draustinis.
Auksalės pusiasalis – Plungės rajonas, Platelių ežeras; plotas 43,6 ha.
Auksalės pusiasalį sudaro Auksalė, Didžioji, Mažoji salos ir Piktežeris. Auksalės pavadinimas, manoma, kilo nuo to, kad Platelių grafas iškirto čia augusį brandų mišką ir gavo už jį nemažai aukso. Auksalė dar vadinama Aukų salos vardu arba Aukštsale. Jei eitume pusiasalio pakrante, tektų įveikti apie 4 km.atstumą. Hidrografinio paminklo teritorijoje esantis Piktežeris yra apie 2,4 ha ploto iš visų pusių užpelkėjęs ežerėlis. Pietinė Platelių ežero dalis su Kreiviškių, Auksalės pusiasaliais, Babrungo ištakomis paskelbti Laumalenkos hidrografiniu draustiniu.
Briedsalė – Plungės rajonas, Platelių ežeras; plotas 6,1 ha.
Briedsalė yra didžiausia Platelių ežero sala. Sala gana lėkštais krantais. Didžiąją salos dalį užima pelkė. Joje įsikūrę bebrai plečia savo valdas. Medynų pagrindą sudaro liepos ir ąžuolai. Salos pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavę užklysti briedžiai. Saloje peri reti paukščiai: didieji dančiasnapiai, švygždos, žaliosios meletos, pelėdos. Šie paukščiai mėgsta ramybę, todėl netrikdykime jų.
Veršių sala – Plungės rajonas, Platelių ežeras; plotas 2,3 ha.
Veršių sala – trečia pagal dydį Platelių ežero sala. Visa sala apaugusi savaiminės kilmės mišku. Mažąją pusę medyno sudaro eglės, kitą pusę – ąžuolai bei kiti lapuočiai medžiai. Jų amžiaus vidurkis apie 100 metų. Saloje auga į Raudonąją knygą įrašyti tuščiaviduriai rūteniai, gyvena uoksiniai paukščiai.
Pilies sala – Plungės rajonas Platelių ežeras; plotas 5,5 ha.
Pilies sala – garsiausia Platelių ežero sala, antra pagal dydį iš septynių ežero salų. Lietuvos didikams priklausiusi pilis čia stovėjo jau XV a. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė tiltas, kurio poliai išlikę. Saloje augantis miškas yra savaiminės kilmės. Iš medžių vyrauja apie 120 metų liepos, apie 160 metų ąžuolai. Saloje auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai, t. y. tuščiaviduriai rūteniai bei reti jonpaparčiai. Gyvena 36 rūšys paukščių, iš kurių įdomūs uoksiniai paukščiai: pelėdos, didieji dančiasnapiai, lipučiai, įvairios zylės.
Hidrogeologiniai:
Plokščių šaltinis – ŽNP Plokštinės rezervatas; plotas 3,2 ha.
Iš sufozinio cirko šlaitų srūvantys maži šaltiniukai susilieja į srauniu upeliu ištekantį šaltinį, kuris už maždaug 0,5 km įsilieja į Uošną.
Šaltinis – upeliukas labai įspūdingas. Jis teka tai labai meandruodamas, tai visai dingsta po žeme, medžių šaknimis ir išsiveržia sraunia tėkme netikėčiausiose vietose. Šaltinis žiemą neužšąla, vasarą neišdžiūsta. Pasak vietos gyventojų, turi gydomųjų savybių, nes srūva į rytus. Kaip ir kiti natūralūs šaltiniai, Plokščių šaltinio vanduo turi kalcio (58 mg/ltr), magnio (12 mg/ltr), natrio (6 mg/ltr), sulfatų (21 mg/ltr), hidrokarbonatų, geležies ir priskiriamas labai geros kokybės vandens klasei. Norint jį aplankyti reikalingas ŽNP direkcijos leidimas.
Pilelio šaltinis -Plungės rajonas, Žem. Kalvarijos seniūnija, Paplatelės k.; plotas 2,4 ha.
Upeliu atvingiavęs šaltinėlis įsilieja į gana didelį nuo miško keliuko matomą šaltinį. Iš jo išvingiuoja jau nemažas skaidrus upeliukas, kuris įteka į Šilinę. Šaltinis yra Platelių girininkijos Paplatelės miško 45, 46 kv. Pavadinimas kilęs nuo šalia šaltinio ilgai gyvenusio Pilelio pavardės. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą. Aplinkinių kaimų žmonės iš jo nuolat apsirūpina geriamu vandeniu. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus. Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų duomenimis, vandens kokybė gera, vanduo gėlas.

Žemaitijos nacionalinis parkas Internete (anglų kalba) >>> 

Lietuvių kalba: http://www.zemaitijosnp.lt >>>


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija