|
|
|
|
||
  
|
|
|
|
|
|
|
||
|
|
KOMPOZITORIAUS MYKOLO KLEOPO OGINSKIO GIMTOSIOS VIETOS IR UOGINTŲ DVARAS
Vietovė 50 kilometrų nuo Varšuvos. Joje šiuo metu gyvena apie 700
žmonių. Kompozitorius M. K. Oginskis gimė iki šiol išlikusiuose Guzovo
rūmuose. Juos 1783 m. pastatė kompozitoriaus tėvas Andžejus Oginskis, kuris
mirė 1787 m.
M. K. Oginskis, išvykęs iš Guzovo, tapo Rietavo, Zaliesės ir Molodečno
valdytojas. Guzovą valdė Lubenskiai. 1829 m. Guzove Henrikas Lubenskis
įsteigė cukraus fabriką, kuris tebeveikia iki šiol.
1894 m. Guzovo rūmai buvo pertvarkyti: iškilo priestatas, koplyčia (naujus
statinius projektavo Vladislovas Hiršelis). Šiais darbais rūpinosi Feliksas
Sabanskis. Po minėtos rekonstrukcijos rūmai tapo dar prabangesni. 1894 m.
Guzove įkurta Šv. Felikso parapija,1895 m. pašventinta didikams priklausiusi
Šv. Felikso koplyčia. Dabar tai gražiai tvarkoma, gana įspūdinga
bažnyčia, kurioje dirba kunigaikščių Oginskių įvairiapusiu kultūriniu
palikimu ir jo populiarinimu besirūpinantis kunigas.
Sovietiniais laikais Guzovo rūmuose veikė cukraus fabriko administracija.
Šiuo metu pastatas beveik tuščias, jį būtina remontuoti.
K. Oginskio proproanūkis Andžejus Zaluskis 1997 m. jau turėjo apie 60
metų amžiaus, dirbo muzikos mokytoju. Jis gerai kalba lenkiškai, angliškai,
vokiškai. A. Zaluskio žmona - šveicarė, gimusi netoli Ciuricho. Dvi jo
dukterys gyvena Šveicarijoje, viena - Anglijoje, sūnus - Danijoje. A. Zaluskis
nemažai dirba Maskvos ir Varšuvos archyvuose, ieškodamas naujų žinių apie
savo giminę.
Netoli Guzovo esančioje Viskitek (Wiskitek) bažnyčioje 1763 m. susituokė
kompozitoriaus tėvas Andžejus Oginskis ir Paulina iš Šembek giminės. Prieš
tai ji jau turėjo du sūnus: iš pirmos santuokos - Feliksą Lubenskį, iš
antros - Protazijų Potockį. 1765 m. gimė Mykolas Kleopas Oginskis, kuris
Viskitek bažnyčioje buvo pakrikštytas net 7 vardais.
Tais pačiais 1763 m. susituokė ir kompozitoriaus M. Kleopo senelis,
Andžejaus Oginskio tėvas Tadeušas Francišekas (Tadas Pranciškus) Oginskis.
Jis vedė Jadvygą iš Zaluskų giminės (Rietavo seniūno Kristoforo
Tiškevičiaus našlę, kuri pasogos gavo Rietavą. Tado Pranciškaus Oginskio
pirmoji žmona buvo lietuvė Izabelė Radvilaitė, žinoma savo labdaringais
darbais. Jiedu susilaukė kompozitoriaus M. K. Oginskio tėvo Andžejaus ir
antrojo sūnaus Francisko Ksavero. Izabelė Radvilaitė-Oginskienė mirė 1761
m.
Lenkijoje esančiame Miednievicų bažnyčios rūsyje, raudonuose 200 metų
senumo sarkofaguose, ilsisi Paulinos ir Andžejaus Oginskių palaikai, kurie iki
šiol yra gana gerai išsilaikę.
1998 m. spalio 17 d. Guzove paminėta Guzovo 600 metų sukaktis, atidengtas
paminklas kompozitoriui Mykolui Kleopui Oginskiui. Paminklo autorius - Andžejus
Rene. Išleistos knygutės Guzovas ir jo apylinkės, Kleopas Mykolas
Oginskis. Jų autorius - kunigas P. Staniakas. Išleista kasetė su 18 Mykolo
Kleopo Oginskio polonezų. Ją įrašė M. K. Oginskio proproanūkis Ivo
Zaluskis Londone.
Smurgainiai (Zaliesė)
Kompozitoriaus M. K. Oginskio laikais Zaliesėje (dabar priklauso Smurgainių
rajonui) buvo labai gražu. Čia stovėjo įspūdingi rūmai, prie jų buvo
gražūs gėlynai, angliškas ir prancūziškas parkai. Rūmus mėgo ir čia
dažnai lankydavosi nemažai to meto iškilių muzikų, rašytojų. Zalesėje,
vietovėje netoli Vilniaus, jau tais laikais vykdavo ir didelės muzikos
šventės, į kurias susirinkdavo aplinkinių kaimų muzikantai ir šokėjai.
Jie šokdavo liaudies šokius ir dainuodavo liaudies dainas. Tuo metu Zaliesė
dažnai būdavo vadinama Šiaurės Atėnais. Čia paminklą savo mokytojui
prancūzui Jean Rolay pastatė pats kompozitorius. Ant paminklo yra užrašas
prancūzų kalba: Savo mokytojui Jean Rolay dėkingas mokinys M. O. Įdomu
tai, kad sovietiniais laikais šis paminklinis akmuo buvo nugriautas -
užverstas žemėmis. Dabar jis atkastas, restauruotas ir naujai atidengtas.
Smurgainiuose įkurtas muziejus, kuriame vienas skyrius skirtas
kunigaikščių Oginskių giminei.
Smurgainiuose paskutinis metais yra įsikūręs klubas Polonez. Jo
nariai renka žinias apie kompozitorių M. K. Oginskį, populiarina jo kūrybą.
Rengiami kompozitoriaus kūrinių koncertai, jaunųjų pianistų konkursai,
susitikimai su kompozitoriaus giminės palikuonimis. Šio klubo svečiai yra
buvę ir kompozitoriaus proproanūkiai Andžejus ir Ivo Zaluskiai. Ivo - garsus
pianistas. Jis taip pat daug dirba populiarindamas M. K. Oginskio kūrinius
pasaulyje. Klubas Polonez yra užmezgęs ryšius ir su kunigaikščių
Oginskių gyvenimo tyrinėtoja Plungės kraštotyrininke Eleonora Ravickiene, M.
K. Oginskio gimtosiose vietose - Guzove - gyvenančiais kompozitoriaus kūrybos
puoselėtojais. Čia itin kūrybingai dirba kunigas klebonas Piotras Staniakas.
Jis rūpinosi ir 1997 m. Guzove įvykusio konferencijos, kurioje buvo
analizuojama kompozitoriaus M. K. Oginskio veikla, organizavimu. Šioje
konferencijoje pranešimą skaitė ir E. Ravickienė. Beje ji susirašinėja su
M. Kleopo Oginskio proanūkiu Hieronimu Vysockiu, gyvenančiu Krokuvoje. Jis
yra kompozitoriaus dukters Emos palikuonis. Zalesėje gražiausias gėlynas buvo
pavadintas jos vardu. Iš pirmos santuokos Ema turėjo du vaikus. Antrasis jos
vyras buvo Antanas Vysockis. Jie išaugino tris vaikus. Viena iš jų - duktė
Amelija - garsi dailininkė, tapusi kelių Paryžiuje ir Lenkijoje vykusių
parodų laureate. Ji yra nutapiusi ir nemažai savo šeimos narių portretų.
Hieronimas Vysockis E. Ravickienei yra atsiuntęs smulkią savo giminės
genealogiją (nuo 1440 metų). Ją 1858 m. Paryžiuje sudarė Mykolo Kleopo
Oginskio asmeninis sekretorius Leonardas Chodzka (1800-1871). Šis sekretorius -
žinomas publicistas, istorijos populiarintojas. Jis rūpinosi M. K. Oginskio
palikimu, memuarų spausdinimu.
Uogintų dvaras
Tai dvaras dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje. Jį Aleksandras
Jogailaitis XV a. pabaigoje padovanojo Oginskių giminės pradininkui Dmitrijui
Hlušonokui iš Kozelsko (Kalugos sritis). Pagal vietovę atitinkamai buvo
pakeista ir Hlušonokų pavardė - jie tapo Oginskiais, kurie vėlesniais metais
itin pasižymėjo per karus, sukilimus, garsėjo kaip iškilūs muzikai ir
muzikų globėjai. Oginskiai statė bažnyčias, rūmus, našlaičių ir
senelių prieglaudas, mokyklas.
Uogintų dvaro sodyba II-ojo pasaulinio karo metais sudegė. Dabar dvaro
vietą žymi tik liepų alėjos dalis.
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija, 1998-2000. |
|
|
|
|
|