Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

APIE KAI KURIUOS ŽEMAITIJOS IR KLAIPĖDOS KRAŠTO MUZIEJUS (trumpai)

Išsamesnė informacija apie Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų muziejus, taip pat ir
kontaktiniai duomenys pateikiama portale „Lietuvos muziejai“
http://www.muziejai.lt 


1863 m. sukilimo muziejus

Paberžės km., Gudžiūnai, Kėdainių raj.

Muziejus atidarytas 1993 m. sukilimą rėmusio dvarininko Stanislovo Šilingo name, pastatytame 1793 m. Ekspozicija pasakoja apie 1863 m. sukilimą, jo eigą, numalšinimą. Įrengta sukilimo vado kunigo Antano Mackevičiaus (1828-1863), kunigavusio Paberžėje 1855-1863 m., memorialinė ekspozicija. Eksponuojami dailės kūriniai, skirti 1863 m. sukilimui.

Raseinių muziejaus pastatasRaseinių krašto istorijos muziejus

Muziejaus g. 3, Raseiniai

Muziejus įkurtas 1975 m., turi numizmatikos kolekciją, krašto istorijos ir etnografijos eksponatų, spaudinių ir fotografijų rinkinius. Ekspozicija pasakoja apie Raseinių krašto praeitį nuo seniausių laikų iki 1940 m., supažindina su krašto etnografija, liaudies menu, atspindi krašto linininkystės istoriją. Parengta pokario rezistencijai skirta ekspozicija. Muziejus – rajono tautodailės centras.

 Maironio kultūrinis ir istorinis draustinis

Bernotų ir Pasandravio km., 4418 Raseinių raj.
Tel. (8-428) 41221
Darbo laikas: (pirmadieniais-sekmadieniais) 9-19 val.

Maironio kultūrinis-istorinis draustinis įkurtas 1992 m. poeto, kunigo, teologijos daktaro Jono Mačiulio-Maironio (1862-1932) memorialinėse vietose. Poeto gimtinėje Maironio kultūriniame-istoriniame draustinyje Pasandravyje išlikę gyvenamojo namo pamatai, svirtinis šulinys ir pakinktinė. Sodyboje pastatytas paminklinis akmuo. Poetas augo Bernotų viensėdyje, į kurį 1864 m. sugrįžo Mačiulių šeima. Sodyboje yra poeto sesers gyvenamasis namas, kuriame įrengta etnografinė ekspozicija. Šis namas, Maironiui padedant, atstatytas tėvų namo, sudegusio per Pirmąjį pasaulinį karą, vietoje. Išlikusi ledainė, šulinys, tvartai, atstatyta klėtis. Pakelyje iš Bernotų į Pasandravį – 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapinaitės, poeto pamėgtas šaltinėlis, kitos paminklinės vietos. 1993 m. pastatyti tiltai per Luknės ir Sandravos upelius, nutiestas ir kryžiais bei koplytėlėmis papuoštas takas, jungiantis Bernotus, Maironio šaltinėlį ir Pasandravį. 1988 m. Betygalos Maironio vidurinėje mokykloje atidarytas Maironio memorialinis kambarys, kuriame eksponuojami Mačiulių šeimos portretai, poeto asmeniniai daiktai ir knygos.

 Jono Kuzminskio muziejus

Betygala, Raseinių raj.

Muziejus įkurtas 1986 m. Jame eksponuojama grafiko Jono Kuzminskio (1906-1985) jaunystės laikų tapyba, grafikos kūriniai lietuvių liaudies dainų temomis, knygų iliustracijos, ekslibrisai. Ekspozicija supažindina ir su Betygalos miestelio istorija, garsiais kraštiečiais.

 Kalvystės muziejus

Šaltkalvių g. 2 a. Klaipėda

Muziejus įkurtas 1979 m. restauruotoje senoje kalvėje. Eksponuojami išlikę kalvės įrengimai, joje iškalti meniniai dirbiniai bei Didžiosios Lietuvos koplytstulpių geležinės viršūnės – saulutės. Mažosios Lietuvos metaliniai kryžiai, metaliniai namų apyvokos daiktai, darbo įrankiai. Kiemelyje eksponuojami kryžiai, uostamiesčiui būdingos vėtrungės. Muziejuje veikia kalvė, kurioje galima susipažinti su kalvystės amatu, metalo liejimo technologija, įsigyti kalvystės dirbinių.

Klaipėdos laikrodžių muziejus

Klaipėdos laikrodžių muziejujeLiepų g. 12, Klaipėda

Muziejus atidarytas 1984 m. restauruotame XIX a. pastate. Ekspozicija supažindina su laiko matavimo prietaisų istorine raida – mazgeliniais ir mediniais kalendoriais, saulės, vandens, ugnies, smėlio, mechaniniais laikrodžiais, tiksliais XX a. laiko matavimo prietaisais. Eksponuojami renesanso, baroko, klasicizmo, moderno laikrodžiai, atspindintys mechaninių laikrodžių formų ir dekoro kaitą. Baldai, paveikslai, graviūros atkuria istorinį foną, kuriame išryškėja reprezentacinis laikrodžių vaidmuo įvairių epochų interjeruose. Parengta Lietuvoje naudotų ir užsienio firmose Lietuvai gamintų mechaninių laikrodžių ekspozicija. Muziejaus kiemelyje įrengtas saulės laikrodis, varpų karilionas, vyksta koncertai.

Jūrų muziejus, akvariumas, delfinariumas

Smiltynės g. 3, A. d. 72, Klaipėda

1979 m. muziejus atidarytas atstatytoje ir muziejui pritaikytoje Kopgalio tvirtovėje – redute ir kazematuose. Sukauptos preparuotų jūrų gyvūnų, vabzdžių, archeologijos, etnografijos, numizmatikos, rašytinių šaltinių ir ikonografinės medžiagos bei laivų ir jų įrangos kolekcijos. Įrengtos preparuotų jūrų gyvūnų, Kuršių nerijos augalų ir gyvūnų, Lietuvos jūreivystės istorijos, pajūrio žvejo etnografinės sodybos, inkarų ekspozicijos. Akvariumuose – Lietuvos gėlavandenės ir Baltijos jūros žuvys bei tropinių jūrų žuvys; baseinuose – jūrų žinduoliai, jūrų paukščiai.

 Nakties serenados Palangos gintaro muziejaus terasojePalangos gintaro muziejus

Vytauto g. 17, Palanga

Muziejus atidarytas 1963 m. Ekspozicijoje – gintaro susidarymo žemės evoliucijos kontekste istorija ir paplitimas pasaulyje, gintaro morfologija, fosilinių sakų, randamų kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiai. Eksponuojamos gintaro unikumų ir natūralių gabalų su inkliuzijomis kolekcijos. Archeologinėje ekspozicijoje – pamario kapinynuose ir gyvenvietėse rasti akmens, žalvario, geležies amžių gintaro, stiklo, žalvario archeologiniai radiniai. Gintaro naudojimo ir meninio apdirbimo tradicijas atspindi XVII-XIX a. gintaro dirbiniai, XIX a. gintaro dirbtuvė, XX a. pradžios ir tarpukario Lietuvos gintaro cechų ir meistrų dirbiniai. Rodomi dabarties dailininkų gintaro kūriniai bei Dailės kombinatų gintaro gaminių pavyzdžiai. Rūmų koplyčioje įrengta Felikso Tiškevičiaus ir jo šeimos fotografijų, jų aplinkos daiktų paroda.

Muziejus įsikūręs grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose, pastatytuose 1897 m. pagal architekto Franco Švechteno projektą. Rūmus supa Eduardo Andrė (1840-1911) suprojektuotas parkas su tvenkiniais, rozariumu, skulptūromis.

 Dr. Jono Šliūpo memorialinis muziejus

Vytauto g. 23, Palanga

1995 m. atidaryta nacionalinio atgimimo veikėjo Jono Šliūpo (1861-1944) memorialinė ir jo laikmetį atspindinti ekspozicija. 

Stepono Dariaus gimtinė
 
Dariaus km., Endriejavas, Klaipėdos raj.

Memorialinė ekspozicija atidaryta Rubiškės vienkiemyje (dabar – Dariaus kaimas), kuriame 1897 m. gimė ir augo Steponas Darius (Steponas Jucevičius). S. Darius baigė Kauno karo mokyklą, tarnavo Lietuvos karo aviacijoje. 1927 m. išvyko į JAV, kartu su Stasiu Girėnu įsigijo lėktuvą, panaudodamas tautiečių paaukotus pinigus, jį pertvarkė ir pavadino „Lituanica”. 1933 m. S. Darius ir S. Girėnas „Lituanica” išskrido iš Niujorko į Kauną, perskrido Atlanto vandenyną ir žuvo, lėktuvui nukritus Soldino miške (prie Mislibožo, Lenkijoje). Pagal to meto skridimo tikslumą lakūnai užėmė pirmą vietą, pagal skridimo tolį – antrą, pagal ore išbūtą laiką – ketvirtą vietą pasaulyje.

 Neringos istorijos muziejus

Naglių g. 4, Nida
Nidoje

Muziejus įkurtas 1966 m. Iki 1988 m. buvo Klaipėdos kraštotyros muziejaus padalinys. Sukaupti Kuršių nerijos buities daiktų, vėtrungių ir krikštų piešinių, atvirukų rinkiniai. Ekspozicijoje – Kuršių nerijos žvejo etnografinė sodyba, jo verslo reikmenys.

 Skuodo muziejus

Šaulių g. 3, Skuodas

Muziejus įsteigtas 1991 m. Įrengtos krašto buities ir amatų, Lietuvos pinigų istorijos iki 1940 m. ekspozicijos ir Skuodo gimnazijos įkūrėjo Prano Žadeikio (1870-1933) memorialinė ekspozicija. Rengiamos šiuolaikinės dailės parodos.

 Unikalių akmenų muziejus

Salantų g. 2, Mosėdis, Skuodo raj.

Muziejų 1979 m. įkūrė gydytojas Vaclovas Intas. Eksponuojama apie 20-ies tūkstančio akmenų kolekcija – Baltijos regiono uolienų rieduliai, paplitę Šiaurės, Rytų, Vidurio ir Vakarų Lietuvoje. Auga apie 1000 rūšių augalų. Kaupiama Lietuvoje augančių medžių skerspjūvių kolekcija.

Orvydų sodybaOrvydų sodyba

Salantų miestelio apylinkės, Kretingos raj.

Orvydų sodyboje įkurtas muziejus, kurį formuojant didžiausią įtaką darė Vilius Orvydas. Šiuo metu sodyboje gyvena Viliaus mama. Muziejuje į vieną visumą apjungtas medis, augalai, akmuo. Daug skulptūrų ir jų kompozicijų yra religinio turinio. 

Rietavo muziejus

Parko g. 10 a, Rietavas

Muziejus atidarytas 1995 m. vieninteliame išlikusiame XIX a. vidurio architektūrinio ansamblio pastate, kuriame 1874-1903 m. veikė kunigaikščio Bogdano Oginskio (1848-1909) muzikos mokykla. Rengiamos Lietuvos dvarų kultūros, didikų Oginskių kultūrinės veiklos ir Rietavo krašto istorijos ekspozicijos.

Žemaitės memorialinis muziejus

Bukantės viensėdis, Šateikiai, Plungės raj.

Grafų Pliaterių palivarke Bukantėje gimė ir augo lietuvių literatūros klasikė Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė, 1845-1921). Jos gimtajame name, vieninteliame išlikusiame dvarelio pastate, 1966 m. atidaryta memorialinė ekspozicija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą ir kūrybą. Muziejus iki 1944 m. buvo Telšių „Alkos” muziejaus padalinys.

 Vytauto Mačernio memorialinis muziejus

Telšių g. 5, Žemaičių Kalvarija, Plungės raj.

1933 m. įkurtoje Vytauto Mačernio (1921-1944) memorialinėje ekspozicijoje – poeto rankraščiai, asmeniniai daiktai, baldai, dokumentai, nuotraukos.

 Kulių kraštotyros muziejus

Vaižganto g. 2, Kuliai, Plungės raj.

Muziejus įkurtas 1959 m. Kulių vidurinės mokyklos mokytojų iniciatyva. 1994 m. jam suteiktas valstybinio Žemaičių dailės muziejaus padalinio statusas. Įrengta Kulių apylinkės istorijos ir etnografijos ekspozicija. Muziejus įsikūręs buvusioje klebonijoje, pastatytoje 1790 m. Vikaraudamas Kuliuose, joje 1898-1901 m. gyveno lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933).

 Mažeikių muziejus Mažeikių muziejus

V. Burbos g. 9, Mažeikiai

Muziejus įkurtas 1928 m. mokytojo, kraštotyrininko Stasio Ličkūno (1894-1944) ir kitų „Senovės pažinimo mėgėjų kuopelės”, veikusios Mažeikiuose, narių iniciatyva. 1955-1960 m. muziejus neveikė, 1968-1988 m. buvo Telšių kraštotyros muziejaus filialas. Turi archeologijos, etnografijos, liaudies meno ir numizmatikos rinkinius. Veikia istorijos ir liaudies meno ekspozicijos.

 Šatrijos Raganos memorialinis muziejus

 
Židikai, Mažeikių raj.

Muziejus įkurtas 1974 m. Rašytoja Šatrijos Ragana- Marija Pečkauskaitė (1877-1930) Židikuose gyveno nuo 1915 m. iki mirties, čia parašė brandžiausius kūrinius. Ekspozicija skirta rašytojos gyvenimui ir kūrybai.

 Juozo Vaičkaus gimtinė-muziejus

Zastaučių kaimas, Mažeikių raj.

Muziejus įkurtas 1975 m. aktoriaus ir režisieriaus Juozo Vaičkaus (1885-1935) gimtinėje. Ekspozicija pasakoja apie lietuvių profesionaliojo teatro kūrėjo gyvenimą ir kūrybą. 

Renavo rūmaiBroniaus Pundziaus gimtinė
 
Pievėnų km., Tirkšliai, Mažeikių raj.

Ekspozicija atidaryta 1971 m. skulptoriaus Broniaus Pundziaus (1907-1959) gimtinėje, atspindi jo gyvenimą ir kūrybą.

 Renavo rūmų ekspozicija   

Renavas, Mažeikių raj.

1990 m. restauruotuose XIX a. dvaro rūmuose atidaryta reprezentacinio interjero ekspozicija,supažindinanti su Lietuvos dvarų kultūra. Rūmus 1880 m. pasistatydino baronai Renė (Roenne), valdę Gaurės kaimą ir dvarą nuo XVII a. pradžios ir pavadinę jį Renavu. Priešais rūmus yra miško parkas su tvenkiniais.  

Parengė Donata Tytuvaitė
Nuotraukos iš ŽKD redakcijos archyvo


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija