Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

Rietavo ir Plungės kunigaikščių Oginskių dvaro
orkestrų muzikantai

Parengė Danguolė Želvytė


Juozas Gudavičius

Gimė 1872 m. Žemaitijoje, mirė 1939 m. lapkričio 14 d. Panevėžyje. Karo kapelmeisteris. Vaikystėje muzikos mokėsi privačiai, pas vargonininkus. Po to jau ir pats savarankiškai grojo vargonais. 1894 m. pradėjo mokytis Varšuvos konservatorijos kapelmeisterių mokytojų skyriuje. Tuo metu ten mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Čia jie tapo gerais bičiuliais. J. Gudavičius Čiurlionį sudomino žemaitiškomis melodijomis ir jų specifika. Užbaigęs konservatoriją, J. Gudavičius pradėjo dirbti kapelmeisteriu Kaune buvusiame pirmame pėstininkų pulke. Tais metais kompozitorius aktyviai įsijungė į lietuvių visuomenės kultūrinį gyvenimą. 1909 m. sausio 2 d. Kaune jis kartu su savo vadovaujamu vaikų choru suorganizavo lietuviškų dainų konkursą.

Gudavičius buvo aktyvus Dainos draugijos narys.

Po to, kai pasitraukė iš tarnybos kariuomenėje, dirbo vargonininku Nemakščiuose ir čia vadovavo savo paties suburtam 85 dainininkų chorui.

1918 m. buvo mobilizuotas ir paskirtas pirmojo pulko kapelmeisteriu.

Juozas Gudavičius – pirmojo lietuvių karo orkestro įkūrėjas, kapelmeisteris. Šiam orkestrui jis parašė nemažai maršų, valsų, fantazijų, popuri.

1938 m. rugsėjo 8 d. Kaune, Karo muziejaus sodelyje, įvyko J. Gudavičiaus kūrinių koncertas, kuriame dirigavo pats kompozitorius. Vėliau jis dirbo 7-ojo pulko kapelmeisteriu Klaipėdoje. Pasitraukęs iš kariuomenės, metus mokytojavo Tauragės mokytojų seminarijoje ir komercijos mokykloje. 1928 m. su Tauragės choru dalyvavo dainų šventėje Kaune. Nuo 1930 m. iki pat mirties dirbo vargonininku Paįstryje (Panevėžio r.). Čia jis parašė ir paskutiniuosius savo muzikinius kūrinius.

Petras Stankevičius

Gimė 1874 m. gruodžio 4 dieną Vilniuje. Kompozitorius, klarnetistas.

Vaikystėje giedojo Vilniaus katedros chore. Vėliau mokėsi kunigaikščio Oginskio Rietavo orkestro mokykloje. Iš kunigaikščio B. Oginskio gavęs paramą, 1894 m. įstojo į Maskvos konservatoriją ir čia tris metus mokėsi. Pagrindinis jo vadovas Maskvoje buvo A. Padelis. Po to jis sugrįžo į Rietavą ir dirbo Rietavo orkestre. 1901 m. tapo Rygoje stovėjusio pulko orkestro klarnetistu. Tuo laiku jis aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, nemažai kūrė. 1910 m. gruodžio 12 d. kaip kompozitorius dalyvavo pirmajame lietuviškos muzikos konkurse ir jame buvo apdovanotas pagyrimo raštu.

Žinoma, kad P. Stankevičius parašė ir išleido 16 muzikinių kūrinių. Jo maršai mišriam chorui dažniausiai būdavo dedikuoti iškiliems žmonėms: Mykolui Oginskiui, Adomui Mickevičiui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Jis yra sukūręs tris skirtingas Lietuvos himno transkripcijas. Bandė savo kūrybines jėgas taip pat ir kurdamas polonezus, mazurkas, valsus, dainas. Visus pagrindinius jo kūrinius yra išleidęs Rygos J. Deubnerio gaidų knygynas.

Aloyzas Butkevičius

Jis – Rietavo orkestro mokyklos auklėtinis. Baigė Varšuvos muzikos institutą, kurį laiką buvo šio instituto vargonų klasės profesorius, Tombovo muzikos mokyklos fortepijono klasės dėstytojas.

E. Gailevičius

Rietavo muzikos mokyklos auklėtinis. Mokėsi Varšuvos muzikos institute, Maskvos konservatorijoje, dėstytojavo Kauno konservatorijoje, yra grojęs Budapešte.

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.07 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija