- 1994 metās ėsėkūrės Žemaitiu dailės muziejus
(ŽDM) ėš konėgaikščiu Marijės ė Mėkuola Oginskiu
dvara paskotėniu gaspaduoriu - bovosė Plungės statības
teknikoma - parjiemė nedėdėlė Lietovėškuosės
tarībėnės encikluopedėjės, muokīklėniu žuodīnu,
liaudės papruočiū, ėstuorėjės, geografėjės,
kalbuotīras, literatūras kritikas ė gruožėnės
literatūras kningu bėbliuotekėlė. Nu pat pėrmū
dėinū pradiejuom ė pėrktė rimtesnius mena, kultūras,
ėstuorėjės ė archeoluogėjės leidėnius. Bovusi
Plungės kultūras skīriaus vediejė Malakauskienė
Danutė perdavė ėš kolekcininka Kėkėla Jūzapa
nopėrkta senūju spaudėniū rinkėni (aple 250 egz.).
Muziejaus veiklā isėbiegiejos, pradiejuom gautė
vėsuokiū brongiū duovėnū. Par laika sosėkaupė
nemažā vertingu dokamėntu, ronkraštiu, laiškū,
kningu ė kėtū spaudėniū, katrėi gal būtė naudingė
muokslėninkams, ivairiū sritiū specelistams,
stodėntams ė muoksleivems. Tam kraitiou tvarkītė,
sauguotė ė pruopagoutė 2000 m. rogsiejė mienesie ŽDM
tarība iteisėna atskėra muziejaus skīriu - Muokslėnė
bėbliuoteka (MB). Iš pradiū bėbliuoteka veikė
kairiuojie rūmu oficinuo (admėnėstracėnemė pastatė).
Pėrmuoji anuo tvarkītuojė ė vediejė bova Milašienė
Virginėjė. Atlėkos remonta cėntrėniu rūmu tretiuojė
aukšta kairemė fligelie, 2003 m. vasarie bėbliuoteka
bova parkelta tėn.
Kningas tūs rūmūs bova nu sena
brongėnamas. Pats konėgaikštis M. Oginskis toriejė
dėdėlė bėbliuoteka, katra garsiejė nuognē senās
rėtėnėnēs ronkraštēs. Tumet bėbliuoteka veikė
cėntrėniu rūmu ontramė aukštė, tuo patalpuo, ėš
katruos dabar duris ved i balkuona. Pu tuo, ka mėrė
konėgaikštis (1902 m.), pu I pasaulėnė kara, daug tuos
bėbliuotekas kningu pražova, kėtas pateka i Vėlniaus
universiteta, Kauna Vītauta Dėdžiuojė, Kauna
technuoluogėjės universiteta bėbliuotekas ė M. K.
Čiurliuonė galerėjė Kaunė (1925 m. aple tou rašė P.
Galaunė).
ŽDM MB fonda dabar sodara 12 rinkėniū.
Pėrmamė rinkėnie - aple 2450
leidėniū: ėš Statības teknikoma parimtas kningas mena,
kultūras, tautuodailės, arkeoluogėjės, ėstuorėjės,
muziejininkīstės temuoms, vėsuomenės muokslu informacėnē
leidėnē.
Ontramė rinkėnie - ėstuorika
pruofesuoriaus Ivinskė Zenuona prīškarėnis arkīvs (aple 769
vnt.) ė bėbliuoteka (667 spaudėnē). Anėi praejė nuognē
sunki kieli pakol pateka i mūsa bėbliuoteka. Pruofesuoriou Z.
Ivinskiou pasėtraukos i Vakarus, Lietovuo lėkusi archīva ė
bėbliuoteka pradiejė tvarkītė anuo žmuonuos muotina p.
Grinienė. Dali arkīva ana atėdevė Lietovuos valstībėnē
bėbliuotekā, lėkosė dali ėr bėbliuoteka - Z. Ivinskė
seserē Brazdienē Bruonē. Sovietmetio, ka sostėpriejė
saugoma parsekiuojėmā, ana tus spaudėnius pakavuojė
Vėlėjampuolie pas tėn gīvenontius Stasė ėr Bladi Grėgus.
Ka sošlobava anuos sveikata, B. Brazdienė parašė
testamėnta, katramė noruodė, ka bruolė Z. Ivinskė archīva
ė bėbliuoteka perdoud sauguotė sava dokterē Aušrā ė anuos
vīrou Marėjuonou Pivuorems.
Ka Plungės konėgaikštiu M. ėr M. Oginskiu
rūmūs pradiejė kortėis Žemaitiu dailės muziejos, 1993 m.
spalė mienesi, Aušra ė Marėjuons Pivuorē ėlgā sauguota Z.
Ivinskė arkīva ėr bėbliuoteka perdevė sauguotė
plungėškems. Tou laiko tas bova pats vertingiausis muziejaus
rinkėnīs. Pruofesuoriaus bėbliuotekuo ī dėdėlē vertingu
leidėniū. Nakatruos ėstuorėjės, religėjės, mena,
ekanuomikas, geografėjės kningas, kelė žuodīnā ė
gramatikas īr nuognē retė. Tėi leidėnē ėšspausdintė
XVI-XIX omžiou. Če īr kningu, ėšleistū 11 pasaulė kalbū,
ėš katrū tonkiausē pasėtaika lėnku ė vuokiečiū. Mažne
vėsas kningas īr pažėnklintas patėis Z. Ivinskė parašo.
Leidėniūs ī daug vėsuokiū kningas žėnklū: senuovėniu
īrašu, ekslibriu, herbėniu, kėtuokiū ontspaudu, 1
superekslibris, autuografu.
Tretiouji muokslėnės bėbliuotekas rinkėni
sodara fizika, etnuografa, vėsuomenės veikiejė, menininka
pruofesuoriaus Končiaus Ėgna fonds, katramė īr aple 3
tūkstontē ekspuonatu. Anamė daug dokumėntu (aple 670 vnt.).
Vėins ėš seniausiu - Ė. Končiaus senieliu žemės
sklīpa, gauta ėš Šiokštū dvara, paliūdėjėms. Gerā
ėšsėlaikės Končiaus Ontuona Švėntuosės suodības
gīvenamuojė noma Porvātiūs pruojekts. Toram ėr Končiaus
Ėgna 1941 m. sojiemėma ėr kalėnėma bīluos kuopėjė.
Nemažā īr ė pruofesuoriaus artėmūju dokumėntu.
Ronkraštiu natāp daug - 40, bat anėi dėdėlē vertingė. Če
- pruofesuoriaus pajauta ėr ėšmintės, užfiksouta aprašont
paprastū žmuoniū pašmaikštavėmus, patarlės, mīslės,
pasakuojėmus, sodarėniejont fizikas užrašus ė kt.
Par vės daugiausē tamė rinkėnie īr
laiškū - 957. Straipsnē ėš laikraštiu ė žornalu sodara
400 vnt. ekspuonatu. Končios Algėrds (Končiaus Ėgna sūnos)
rinka vėsas straipsniu, katrus Ė. Končios parašė i Lietoviu
enciklopedėjė, kuopėjės. Ons muziejou paduovėnuojė ė tū
kuopėju rinkėni, nemažā vertingu sava patėis daiktū,
dokumėntu.
Ketvėrtamė bėbliuotekas rinkėnie -
pruofesuoriaus Procutas Geniaus (Kanada) mena, kultūras,
ėstuorėjės leidėniū rinkėnīs, katrou sodara aple 280 vnt.
Pėnktamė rinkėnie - menuotīrininka
Liotkaus Vėktuora muziejou duovėnuotu mena žornalu
kolekcėjė.
Šeštamė rinkėnie - Bakanauskė
Alvīda ėš Mendena (Vuokītėjė) parvežtas ėr muziejou
paduovėnuotas kningas mena, kultūras, muziejininkīstės
klausėmās, albumā ėr bruošiūras.
Septintamė rinkėnie, katrou sodara aple
300 spaudėniū, īr kningas religėjės, muoksla, švėitėma,
kultūras temuoms, žornalā, laikraštē ėr kėtė spaudėnē.
Ėš retiesniu če īr seniausis Šv. Rašta
egzempliuorios, ėšleists 1884 m. Mintaujuo. Īr dvė
Valončiaus Muotiejaus kningas: Žemaitiu wiskupiste
(1848) ėr Wisu metu giwenimai
Szwentuju (1859). Induomi ėr poikiuos ėšvaizdas Nabaštininko
Jono Dranto šešios knygos apie tikrą krikščioniškumą
(Tilžė, 1843).
Induomi ėr S. Alponso Ligrijusa Prėsėgatavuojimas
ant smerczio (Vilnius, 1863). Vertingas īr pasaulėnė garsa
muokslėninka Totha Tihamera kningas Jaunuolė būds, Kristus
ėr jaunīms, Omžėnāsis gīvenėms. Rets katros ėš
mūsa baatmėn, kāp mūsa buočē rūpėnuos sava gimtoujė
kalbo, tėkiejėmo, kāp ož anou kuovuojė. Lietovėškas
spauduos draudėma metās bova leidama nemažā kontrafakcėniu
kningieliu (leidėniū, katrūs diel konspiracėjės liuob
būtė neteisingā noruoduomė leidėma metā, autuorios,
išspausdėnėma vėita). ŽDM MB kelė tuokėi leidėnē tēp
pat īr. Svarbiesnis ėš anū - Balsas balandėlės arba
Maszas Szaltinėlis īr kontrafakcėniu leidėniū
rekordininks - ons ėšspausdints daugiau nego 50 kartu ėš
vėsa 300000 egz. tiražo. Ėš retiesniu kningu dar rēktom
pamėnavuotė S. Daukonta Lietovuos ėstuorėjė nu Gedėmina
LDK ligi Liūblina unėjės (1887), pruof. Ė. Končiaus Eksperėmentėnės
fizikas paskaitas (Kauns, 1939), dvė kirilicas (lietovėšks
teksts rusėškuoms raidiems) - Trumps katekizmus ėr Evangelėjės
skaitīmā (abėdvė ėšspausdintas 1865 m.).
Aštontamė muokslėnės bėbliuotekas
rinkėnie - kraštietiu ėr aple Plungės krašta
parašītas kningas. Pati senuoji ėš tuo rinkėnėlė īr
Koliū klėbuona Skruodskė Kazėmiera parašīts katekizmus.
Žemaitiu vīskops M. Valončius klėbuona K. Skruodski laikė
pavīzdio vėsėms Žemaitėjės konėgams. Ėš induomiesniu
tamė rinkėnie īr Lietovuos Naprėklausuomībės Akta
sėgnatara K. Smėlgevīčė Kauna gidruoelektrėnė ėr
P. Mačernė A tėkrā Dievs īr? (īr bovė do tuos
kningelės leidėmā).
Devintamė rinkėnie - tautuodailininkou
Riaubā Stanisluovou duovėnuotas kningas ėr albumā (17) -
vėsė tor dedikacėjės.
Dešimtouji rinkėni sodara pedaguogės
Ravickienės Eleonuoras fonds. 2002 m. groudė mienesie
kraštuotīrininkė ŽDM MB paduovėnuojė vėsa sava gīvenėma
rinkta ėr rašīta kraštuotīrėnė medžega apei Gondinga,
Plungės, Rėitava praeiti, Platelius, Šateikius,
konėgaikštius Oginskius, M. K. Čiurliuoni, vysk. M. Valončio,
Šatrėjės Ragana, knīgnešius, daug kėtuos induomiuos
medžeguos. Ana muziejou paduovėnuojė ėr nemažā kningu.
Vėina ėš svarbiesniu če īr rusėška kninga Bajuorā
Romanuovā ėr cars Michails Fiuoduoruovīčios (1913),
katruo pasakuojema aple Romanuovu dėnastėjė.
Vėinioulėktamė bėbliuotekas rinkėnie kaupamas
ėr sėstemėnamas rašītėniu šaltėniu kuopėjės,
ėškarpas, portėgrapėju aprašīmā, katrėi paded geriau
pažintė žemaitiu pruofesiuonaliouji ėr liaudės mena,
Plungės dvara ėr miesta ėstuorėjė, kultūras ėr
švėitėma raida. Ėš Kauna technuoluogėjės universiteta
retū spaudėniū skīriaus toram atsėšvėitė 23 kningas,
katruos bova ėšvežtas ėš Plungės M. ėr M. Oginskiu dvara
bėbliuotekas.
Dvīlėktamė rinkėnie kaupama žemaitiu
dailininku kūrības paruodū,
pleneru, kėtū rėngėniū, katrėi vīkst mūsa muziejou,
videoteka.
Muokslėnė bėbliuoteka ruoš temėnės ėr
jubiliejėnės paruodas. Kuožnū metu kuova 16 d. pagerbams
knīgnešiū atmėnėms ėr anū atlėkts žīgdarbis. 2002 m.
par Vėsus Švėntus karto so Lietovuos Bėblėjės draugėjė
sorėngiem dėdėlė paruoda ėr semėnara tėkības
muokītuojems - Bėblėjė ėstuorėjuo ėr šėndėin.
2003 m. gegužės 23 d. Muokslėnė bėbliuoteka muziejaus
lonkītuojus sokvėitė i Z. Ivinskė 95 metu sokaktėis
pamėniejėma. Tou pruogo muziejaus vīr. fondu sauguotuojė
Beržonskātė Stasė ėr vīr. ėstuorikė Skordauskienė
Jolanta ėš pruofesuoriaus arkīva paruošė jubiliejėnės
paruoduos ekspuozicėjė. Mon patem prisiejė tīrėnietė ėr
sosistemintė Z. Ivinskė bėbliuotekas kningu žėnklus,
rėngtė ėr pristatītė ekspuozicėjė. Rėngėnie
ėšklausiem Vītauta Dėdžiuojė universiteta Teisės
instituta magistrantės Zaborskienės Sonatas pranešėma,
parėngta pagal anuos bakalaurėni darba Pruofesuoriaus
Ivinskė Zenuona krėkščiuonėškas pažiūras. Ėš Z.
Ivinskė gėmėnaitiu kalbiejė, aple ėstuorika bėbliuotekas
ėšsauguojėma papasakuojė Pivuors Marėjuons.
Žemaitiu dailės
muziejos tor parspektīva ėšaugtė i regėjuona kultūras
cėntra. Tam, ka tuoks cėntros veiktom, muokslėnie
bėbliuotekuo reikietom kauptė patė vertingiausė tuo krašta
informacėjė muoksla, mena, kultūras, ėstuorėjės temuoms.
Vėskam tam rēk nemažū piningū. Tou tarpo liešū vėsa
laika trūkst net muziejaus remonta ėr kėtėms svarbėms
rēkalams - artėmiausie ateitie ėš valdiuos gaunamū piningū
vargē ar pavīks bėnt kėik daugiau skertė muziejaus
muokslėnē bėbliuotekā. Diel tuo šēs laikās, mastont aple
bėbliuotekas perspektīvas, akis krīpst i privatius
kolekcininkus, kultūras žmuonis, verslininkus, katrėi pri tuo
cėntra sokūrėma gal prisėdietė sava sokauptuoms
kolekcėjuoms, piningās.
Torem pėrmūsius Muokslėnės bėbliuotekas
mecenatus. Tarpininkaujint Končiou Algėrdou, ėš Vidūna
fonda bėbliuoteka gava aple 2 tūkst. litu. Už tus piningus,
dar šėik tėik pridiejos ėš muziejaus rezerva, nopėrkuom
bėbliuotekā kompiuteri. Ož parama diekavuojem Vidūna fonda
pirmininkou Mikūnou Vītautou ėr narems.
Būsėmū muziejaus riemieju, vėsū, katrėi iduomaujės
žemaitiu kultūro, dailė, mes laukam muziejou. Skombinkėt
mums telepuono i Plungė: 8 448 57643, mob. 8 616 51722.
