ŽEMAITIU DAILĖS MUZIEJAUS MUOKSLĖNĖ BĖBLIUOTEKA
 
Grėguola Povėls

V. Gaudiešiaus portėgrapėjuos – 2003 m. gegužės 23 d. ivīkosemė Z. Ivinskė 95 metu sokaktėis
pamėniejėmė kalb Žemaičiu dailės muziejaus vīr. rinkiniū saugotojė S. Beržonskātė ėr būrielis rėngėnė dalīviu. Portėgrapėjės ėš ŽDM rinkėniū

1994 metās ėsėkūrės Žemaitiu dailės muziejus (ŽDM) ėš konėgaikščiu Marijės ė Mėkuola Oginskiu dvara paskotėniu gaspaduoriu – bovosė Plungės statības teknikoma – parjiemė nedėdėlė Lietovėškuosės tarībėnės encikluopedėjės, muokīklėniu žuodīnu, liaudės papruočiū, ėstuorėjės, geografėjės, kalbuotīras, literatūras kritikas ė gruožėnės literatūras kningu bėbliuotekėlė. Nu pat pėrmū dėinū pradiejuom ė pėrktė rimtesnius mena, kultūras, ėstuorėjės ė archeoluogėjės leidėnius. Bovusi Plungės kultūras skīriaus vediejė Malakauskienė Danutė perdavė ėš kolekcininka Kėkėla Jūzapa nopėrkta senūju spaudėniū rinkėni (aple 250 egz.). Muziejaus veiklā isėbiegiejos, pradiejuom gautė vėsuokiū brongiū duovėnū. Par laika sosėkaupė nemažā vertingu dokamėntu, ronkraštiu, laiškū, kningu ė kėtū spaudėniū, katrėi gal būtė naudingė muokslėninkams, ivairiū sritiū specelistams, stodėntams ė muoksleivems. Tam kraitiou tvarkītė, sauguotė ė pruopagoutė 2000 m. rogsiejė mienesie ŽDM tarība iteisėna atskėra muziejaus skīriu – Muokslėnė bėbliuoteka (MB). Iš pradiū bėbliuoteka veikė kairiuojie rūmu oficinuo (admėnėstracėnemė pastatė). Pėrmuoji anuo tvarkītuojė ė vediejė bova Milašienė Virginėjė. Atlėkos remonta cėntrėniu rūmu tretiuojė aukšta kairemė fligelie, 2003 m. vasarie bėbliuoteka bova parkelta tėn.

Kningas tūs rūmūs bova nu sena brongėnamas. Pats konėgaikštis M. Oginskis toriejė dėdėlė bėbliuoteka, katra garsiejė nuognē senās rėtėnėnēs ronkraštēs. Tumet bėbliuoteka veikė cėntrėniu rūmu ontramė aukštė, tuo patalpuo, ėš katruos dabar duris ved i balkuona. Pu tuo, ka mėrė konėgaikštis (1902 m.), pu I pasaulėnė kara, daug tuos bėbliuotekas kningu pražova, kėtas pateka i Vėlniaus universiteta, Kauna Vītauta Dėdžiuojė, Kauna technuoluogėjės universiteta bėbliuotekas ė M. K. Čiurliuonė galerėjė Kaunė (1925 m. aple tou rašė P. Galaunė).

ŽDM MB fonda dabar sodara 12 rinkėniū.

Pėrmamė rinkėnie – aple 2450 leidėniū: ėš Statības teknikoma parimtas kningas mena, kultūras, tautuodailės, arkeoluogėjės, ėstuorėjės, muziejininkīstės temuoms, vėsuomenės muokslu informacėnē leidėnē.

Ontramė rinkėnie – ėstuorika pruofesuoriaus Ivinskė Zenuona prīškarėnis arkīvs (aple 769 vnt.) ė bėbliuoteka (667 spaudėnē). Anėi praejė nuognē sunki kieli pakol pateka i mūsa bėbliuoteka. Pruofesuoriou Z. Ivinskiou pasėtraukos i Vakarus, Lietovuo lėkusi archīva ė bėbliuoteka pradiejė tvarkītė anuo žmuonuos muotina p. Grinienė. Dali arkīva ana atėdevė Lietovuos valstībėnē bėbliuotekā, lėkosė dali ėr bėbliuoteka – Z. Ivinskė seserē Brazdienē Bruonē. Sovietmetio, ka sostėpriejė saugoma parsekiuojėmā, ana tus spaudėnius pakavuojė Vėlėjampuolie pas tėn gīvenontius Stasė ėr Bladi Grėgus. Ka sošlobava anuos sveikata, B. Brazdienė parašė testamėnta, katramė noruodė, ka bruolė Z. Ivinskė archīva ė bėbliuoteka perdoud sauguotė sava dokterē Aušrā ė anuos vīrou Marėjuonou Pivuorems.

Ka Plungės konėgaikštiu M. ėr M. Oginskiu rūmūs pradiejė kortėis Žemaitiu dailės muziejos, 1993 m. spalė mienesi, Aušra ė Marėjuons Pivuorē ėlgā sauguota Z. Ivinskė arkīva ėr bėbliuoteka perdevė sauguotė plungėškems. Tou laiko tas bova pats vertingiausis muziejaus rinkėnīs. Pruofesuoriaus bėbliuotekuo ī dėdėlē vertingu leidėniū. Nakatruos ėstuorėjės, religėjės, mena, ekanuomikas, geografėjės kningas, kelė žuodīnā ė gramatikas īr nuognē retė. Tėi leidėnē ėšspausdintė XVI-XIX omžiou. Če īr kningu, ėšleistū 11 pasaulė kalbū, ėš katrū tonkiausē pasėtaika lėnku ė vuokiečiū. Mažne vėsas kningas īr pažėnklintas patėis Z. Ivinskė parašo. Leidėniūs ī daug vėsuokiū kningas žėnklū: senuovėniu īrašu, ekslibriu, herbėniu, kėtuokiū ontspaudu, 1 superekslibris, autuografu.

Tretiouji muokslėnės bėbliuotekas rinkėni sodara fizika, etnuografa, vėsuomenės veikiejė, menininka pruofesuoriaus Končiaus Ėgna fonds, katramė īr aple 3 tūkstontē ekspuonatu. Anamė daug dokumėntu (aple 670 vnt.). Vėins ėš seniausiu – Ė. Končiaus senieliu žemės sklīpa, gauta ėš Šiokštū dvara, paliūdėjėms. Gerā ėšsėlaikės Končiaus Ontuona „Švėntuosės suodības“ gīvenamuojė noma Porvātiūs pruojekts. Toram ėr Končiaus Ėgna 1941 m. sojiemėma ėr kalėnėma bīluos kuopėjė. Nemažā īr ė pruofesuoriaus artėmūju dokumėntu. Ronkraštiu natāp daug – 40, bat anėi dėdėlē vertingė. Če – pruofesuoriaus pajauta ėr ėšmintės, užfiksouta aprašont paprastū žmuoniū pašmaikštavėmus, patarlės, mīslės, pasakuojėmus, sodarėniejont fizikas užrašus ė kt.

Par vės daugiausē tamė rinkėnie īr laiškū – 957. Straipsnē ėš laikraštiu ė žornalu sodara 400 vnt. ekspuonatu. Končios Algėrds (Končiaus Ėgna sūnos) rinka vėsas straipsniu, katrus Ė. Končios parašė i Lietoviu enciklopedėjė, kuopėjės. Ons muziejou paduovėnuojė ė tū kuopėju rinkėni, nemažā vertingu sava patėis daiktū, dokumėntu.

Ketvėrtamė bėbliuotekas rinkėnie – pruofesuoriaus Procutas Geniaus (Kanada) mena, kultūras, ėstuorėjės leidėniū rinkėnīs, katrou sodara aple 280 vnt.

Pėnktamė rinkėnie – menuotīrininka Liotkaus Vėktuora muziejou duovėnuotu mena žornalu kolekcėjė.

Šeštamė rinkėnie – Bakanauskė Alvīda ėš Mendena (Vuokītėjė) parvežtas ėr muziejou paduovėnuotas kningas mena, kultūras, muziejininkīstės klausėmās, albumā ėr bruošiūras.

Septintamė rinkėnie, katrou sodara aple 300 spaudėniū, īr kningas religėjės, muoksla, švėitėma, kultūras temuoms, žornalā, laikraštē ėr kėtė spaudėnē.

Ėš retiesniu če īr seniausis Šv. Rašta egzempliuorios, ėšleists 1884 m. Mintaujuo. Īr dvė Valončiaus Muotiejaus kningas: „Žemaitiu wiskupiste“ (1848) ėr „Wisu metu giwenimai Szwentuju“ (1859). Induomi ėr poikiuos ėšvaizdas „Nabaštininko Jono Dranto šešios knygos apie tikrą krikščioniškumą“ (Tilžė, 1843).

Induomi ėr S. Alponso Ligrijusa „Prėsėgatavuojimas ant smerczio“ (Vilnius, 1863). Vertingas īr pasaulėnė garsa muokslėninka Totha Tihamera kningas „Jaunuolė būds“, „Kristus ėr jaunīms“, „Omžėnāsis gīvenėms“. Rets katros ėš mūsa baatmėn, kāp mūsa buočē rūpėnuos sava gimtoujė kalbo, tėkiejėmo, kāp ož anou kuovuojė. Lietovėškas spauduos draudėma metās bova leidama nemažā kontrafakcėniu kningieliu (leidėniū, katrūs diel konspiracėjės liuob būtė neteisingā noruoduomė leidėma metā, autuorios, išspausdėnėma vėita). ŽDM MB kelė tuokėi leidėnē tēp pat īr. Svarbiesnis ėš anū – „Balsas balandėlės arba Maszas Szaltinėlis“ īr kontrafakcėniu leidėniū rekordininks – ons ėšspausdints daugiau nego 50 kartu ėš vėsa 300000 egz. tiražo. Ėš retiesniu kningu dar rēktom pamėnavuotė S. Daukonta „Lietovuos ėstuorėjė nu Gedėmina LDK ligi Liūblina unėjės“ (1887), pruof. Ė. Končiaus „Eksperėmentėnės fizikas paskaitas“ (Kauns, 1939), dvė kirilicas (lietovėšks teksts rusėškuoms raidiems) – „Trumps katekizmus“ ėr „Evangelėjės skaitīmā“ (abėdvė ėšspausdintas 1865 m.).

Aštontamė muokslėnės bėbliuotekas rinkėnie – kraštietiu ėr aple Plungės krašta parašītas kningas. Pati senuoji ėš tuo rinkėnėlė īr Koliū klėbuona Skruodskė Kazėmiera parašīts katekizmus. Žemaitiu vīskops M. Valončius klėbuona K. Skruodski laikė pavīzdio vėsėms Žemaitėjės konėgams. Ėš induomiesniu tamė rinkėnie īr Lietovuos Naprėklausuomībės Akta sėgnatara K. Smėlgevīčė „Kauna gidruoelektrėnė“ ėr P. Mačernė „A tėkrā Dievs īr?“ (īr bovė do tuos kningelės leidėmā).

Devintamė rinkėnie – tautuodailininkou Riaubā Stanisluovou duovėnuotas kningas ėr albumā (17) – vėsė tor dedikacėjės.

Dešimtouji rinkėni sodara pedaguogės Ravickienės Eleonuoras fonds. 2002 m. groudė mienesie kraštuotīrininkė ŽDM MB paduovėnuojė vėsa sava gīvenėma rinkta ėr rašīta kraštuotīrėnė medžega apei Gondinga, Plungės, Rėitava praeiti, Platelius, Šateikius, konėgaikštius Oginskius, M. K. Čiurliuoni, vysk. M. Valončio, Šatrėjės Ragana, knīgnešius, daug kėtuos induomiuos medžeguos. Ana muziejou paduovėnuojė ėr nemažā kningu. Vėina ėš svarbiesniu če īr rusėška kninga „Bajuorā Romanuovā ėr cars Michails Fiuoduoruovīčios“ (1913), katruo pasakuojema aple Romanuovu dėnastėjė.

Vėinioulėktamė bėbliuotekas rinkėnie kaupamas ėr sėstemėnamas rašītėniu šaltėniu kuopėjės, ėškarpas, portėgrapėju aprašīmā, katrėi paded geriau pažintė žemaitiu pruofesiuonaliouji ėr liaudės mena, Plungės dvara ėr miesta ėstuorėjė, kultūras ėr švėitėma raida. Ėš Kauna technuoluogėjės universiteta retū spaudėniū skīriaus toram atsėšvėitė 23 kningas, katruos bova ėšvežtas ėš Plungės M. ėr M. Oginskiu dvara bėbliuotekas.

Dvīlėktamė rinkėnie kaupama žemaitiu dailininku kūrības paruodū, pleneru, kėtū rėngėniū, katrėi vīkst mūsa muziejou, videoteka.

Muokslėnė bėbliuoteka ruoš temėnės ėr jubiliejėnės paruodas. Kuožnū metu kuova 16 d. pagerbams knīgnešiū atmėnėms ėr anū atlėkts žīgdarbis. 2002 m. par Vėsus Švėntus karto so Lietovuos Bėblėjės draugėjė sorėngiem dėdėlė paruoda ėr semėnara tėkības muokītuojems – „Bėblėjė ėstuorėjuo ėr šėndėin“. 2003 m. gegužės 23 d. Muokslėnė bėbliuoteka muziejaus lonkītuojus sokvėitė i Z. Ivinskė 95 metu sokaktėis pamėniejėma. Tou pruogo muziejaus vīr. fondu sauguotuojė Beržonskātė Stasė ėr vīr. ėstuorikė Skordauskienė Jolanta ėš pruofesuoriaus arkīva paruošė jubiliejėnės paruoduos ekspuozicėjė. Mon patem prisiejė tīrėnietė ėr sosistemintė Z. Ivinskė bėbliuotekas kningu žėnklus, rėngtė ėr pristatītė ekspuozicėjė. Rėngėnie ėšklausiem Vītauta Dėdžiuojė universiteta Teisės instituta magistrantės Zaborskienės Sonatas pranešėma, parėngta pagal anuos bakalaurėni darba „Pruofesuoriaus Ivinskė Zenuona krėkščiuonėškas pažiūras“. Ėš Z. Ivinskė gėmėnaitiu kalbiejė, aple ėstuorika bėbliuotekas ėšsauguojėma papasakuojė Pivuors Marėjuons.

Žemaitiu dailės muziejos tor parspektīva ėšaugtė i regėjuona kultūras cėntra. Tam, ka tuoks cėntros veiktom, muokslėnie bėbliuotekuo reikietom kauptė patė vertingiausė tuo krašta informacėjė muoksla, mena, kultūras, ėstuorėjės temuoms. Vėskam tam rēk nemažū piningū. Tou tarpo liešū vėsa laika trūkst net muziejaus remonta ėr kėtėms svarbėms rēkalams – artėmiausie ateitie ėš valdiuos gaunamū piningū vargē ar pavīks bėnt kėik daugiau skertė muziejaus muokslėnē bėbliuotekā. Diel tuo šēs laikās, mastont aple bėbliuotekas perspektīvas, akis krīpst i privatius kolekcininkus, kultūras žmuonis, verslininkus, katrėi pri tuo cėntra sokūrėma gal prisėdietė sava sokauptuoms kolekcėjuoms, piningās.

Torem pėrmūsius Muokslėnės bėbliuotekas mecenatus. Tarpininkaujint Končiou Algėrdou, ėš Vidūna fonda bėbliuoteka gava aple 2 tūkst. litu. Už tus piningus, dar šėik tėik pridiejos ėš muziejaus rezerva, nopėrkuom bėbliuotekā kompiuteri. Ož parama diekavuojem Vidūna fonda pirmininkou Mikūnou Vītautou ėr narems.

Būsėmū muziejaus riemieju, vėsū, katrėi iduomaujės žemaitiu kultūro, dailė, mes laukam muziejou. Skombinkėt mums telepuono i Plungė: 8 448 57643, mob. 8 616 51722.

 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija