ŽEMAIČIŲ DAILĖS MUZIEJAUS PROFESONALIOJO
MENO RINKINYS
 
Aušra Tamošauskaitė
V. Gaudiešiaus nuotraukose (iš kairės) dailininko Petro Šaulio parodos atidaryme (2003 02 14) ir IV Pasaulio žemaičių dailės parodos fragmentas. V. Nuotraukos iš Žemaičių dailės muziejaus rinkinių
Žemaičių dailės muziejus supažindina lankytojus su krašto meno istorija, parodose ir ekspozicijose pristato menininkų kūrybą.
Vienas iš svarbiausių regiono dailės muziejaus tikslų – kaupti ir eksponuoti po visą pasaulį pasklidusių profesionalių žemaičių dailininkų XX a. antros pusės-XXI a. pradžios meną. Atsižvelgiant į tai, rengiamos ekspedicijos, menininkų kūrybinės stovyklos, parodos, kurių autoriai muziejui beveik visada padovanoja po vieną-kitą savo darbą. Po II ir III Pasaulio žemaičių dailės parodos muziejaus profesionaliosios dailės rinkinys pasipildė beveik tūkstančiu kūrinių, kuriuos padovanojo dailininkai žemaičiai: dvidešimt du išeivijos ir keturiasdešimt keturi Lietuvos menininkai. Muziejaus finansinės galimybės ribotos, tačiau vis dėlto kartais atsiranda lėšų kūriniams ir nupirkti.
Pirmieji profesionaliosios dailės eksponatai į muziejų pateko 1993 m. liepos mėnesį. Tai buvo tada JAV, dabar – Lietuvoje gyvenančio žemaičio dailininko Juozo Bagdono (g.1911 m. gruodžio 11 d.) tapybos darbai – abstrakcijos.
Ekspresionistinis abstraktas žymi tapytojo kūrybos laikotarpį, susiformavusį po Antrojo pasaulinio karo, menininkui emigravus į Vakarus. Pirmąją abstrakčiosios tapybos parodą J. Bagdonas surengė1960 m. Drobių pastoziškumą, kompozicijos atvirumą bei asimetriją, žėrinčią polichromiją, linijų žaismą J. Bagdonas pateisina savo abstrakčios kūrybos motto: „Abstrakčioji dailė, atsigręžusi į paslaptingąjį žmogaus dvasios pasaulį, ieško idėjų, kurias išreiškia bedaiktėmis formomis – bedaiktėmis, kaip bedaiktė yra žmogaus dvasinė prigimtis. Įspūdis, pasąmonė ir emocinė jėga sudaro abstraktaus kūrinio turinį“.
Šiandien muziejuje sukauptoje dailininko J. Bagdono meno kūrinių kolekcijoje jau yra 108 darbai. Jie sudaro muziejaus aukso fondą.
1993 m. iškilios lietuvių kultūros veikėjos Beatričės Vasaris pastangomis muziejui buvo perduoti 69 dailininko Adomo Galdiko (1893-1969) kūriniai, įvairių abstrakcijų variantai.
„Ars“ grupės nario ankstyviesiems kūriniams (daugiausia peizažams) būdingas realistiškumas, o jau vėlesnėje kūryboje stiprėjo modernistinių krypčių ir tautodailės įtaka. Neretai dailininkas kūrybiškai interpretuodavo XX a. dailę ir liaudies meną. Tapyboje ryškus dekoratyvumas, ekspresyvumas, faktūriškas, pastozinis potėpis, teikiąs dinamiškumo.
Muziejaus dailės rinkinyje svari vieta tenka Aldonos ir Antano Minelgų, gyvenančių JAV, sukauptiems ir 1998 m. muziejui padovanotiems dailininkų žemaičių kūriniams (69 vnt.). Tarp jų yra ir nuo 1949 m. Australijoje gyvenusio Vaclovo Rato (1910-1973) 5 litografijos. Dailininko, kūrusio estampus, knygų iliustracijas, meninė-plastinė kalba pasižymi ryškiais formų kontūrais, kuriančiais ekspresyvios ir dekoratyvios grafikos efektą.
A. ir A. Minelgų rūpesčiu į muziejaus profesionaliojo meno rinkinį pateko ir Paryžiuje gyvenusio Prano Gailiaus 5 grafikos bei 2 akvarelės kūriniai.
Muziejaus rinkinyje yra ir Vytauto Igno (g. 1924 m. gegužės mėn. 16 d.) grafikos bei tapybos darbų. Ankstesniais metais, tarpininkaujant Beatričei Vasaris, gauta minėto dailininko lino raižinių iš ciklo „Zodiako ženklai“.
JAV lietuvių tapytojo, grafiko V. Igno, nuo 1941 m. studijavusio Vilniaus dailės akademijoje, kūrybai būdinga optimistiška tautodailės motyvų interpretacija, krikščioniškos kultūros ir šiuolaikinės buities ženklų komponavimas pagoniškų vaizdinių fone.
Muziejuje yra vienas Alfonso Dargio (1909-1996) grafikos kūrinys, Pijaus Brazausko 3 aliejumi tapyti kūriniai bei po vieną kelių kitų užsienyje gyvenusių ar gyvenančių dailininkų darbų. Įsigyta ir viena Vytauto Jonyno akvarelė – „Palanga“.
Muziejuje saugomuose JAV lietuvių dailininkų darbuose vyrauja apibendrintos formos, elementų ritmika, ekspresyvi linija. Tai akivaizdžiai kalba apie lietuvių liaudies raižinių įtaką šiems dailininkams.
Profesionalaus meno rinkinyje nemažai Australijoje gyvenančių Dalios Antanaitienės, Lauros Baltutis, Vidos ir Rimo Kabailų, Evos Kubbos, Fausto Sadausko, Irenos Smilgevičiūtės-Jokubauskienės, Adomo Vingio kūrybos. Šie Australijos žemaičiai menininkai muziejui yra padovanoję 23 kūrinius.
Nuo 1994 m. Žemaičių dailės muziejui nuolat savo meno kūrinių atsiunčia dailininkė Jadvyga Dabkevičiūtė-Paukštienė (JAV). Jos darbų kolekcijoje jau yra apie 200 tapybos, akvarelės kūrinių.
Aldona Valiuvienė muziejui padovanojo 5 Telesforo Valiaus (1914-1977) medžio raižinius iš 1942 m. sukurto darbų ciklo „Tragedija mūsų pajūryje“. Šio Kanados lietuvių dailininko ankstyvieji darbai pasižymi išraiškingumu, ekspresyvia štrichuote, vėlesnieji – abstrakčiomis formomis, ryškiomis spalvomis. Čia yra ir 18 minėto dailininko spalvotų ofortų, sukurtų 1963-1975 metais.
Muziejui savo darbų yra padovanojęs ir Vilniuje gyvenantis dailininkas, nusipelnęs meno veikėjas Vytautas Valius (g.1930 m. rugpjūčio 24 d.). Tris tapybos darbus iš ciklo „De profundis“ autorius padovanojo pasibaigus II Pasaulio žemaičių dailės parodai. Jo darbuose filosofinė idėja užkoduota sąlygiškais asociatyviais įvaizdžiais, vidinį dramatizmą kuriančiu dekoratyvumu, metaforiškai perteiktais liaudies skulptūrų elementais. Dabar muziejuje yra daugiau negu 20 dailininko V. Valiaus kūrinių.
Po II Pasaulio žemaičių dailės parodos kolektyvas Algimantui Švažui dėkojo už muziejui paliktą triptiką „Ten už upių plačių“ (mišri technika). Grafikas savotiškai interpretuoja lietuvių liaudies dailės, folkloro tradicijas. Lyrinę nuotaiką jo darbuose kuria apibendrintos formos, plokštumų, linijų kontrastai, raiški faktūra.
Valerijonas Jonas Jucys muziejui yra padovanojęs ekslibrių, knygų iliustracijų, skirtų V. Misevičiaus knygai „Linksmieji Paužupiai“. Šio dailininko darbuose vyrauja liaudiškos pasaulėjautos pėdsakai, humoras ir groteskas. Tai jo darbuose sukuriama naudojant stambią ekspresyvią štrichuotę.
Saviti ir įdomūs muziejuje saugomi trys Broniaus Grušo kūriniai, atlikti ant drožlių plokštės, stiklo plastikos technika („Baltosios naktys“, „Šiaurės pašvaistė“) Vytauto Moncevičiaus sukurti trys aliejiniai darbai, Antano Krištopaičio 7 akvarelės, Vlado Lisaičio akvarelės triptikas „Mindaugas – valstybės pamatai, Vytautas – valstybės galybė“. Grafikas Andrius Repšys yra padovanojęs pašto ženklų, skirtų Popiežiaus Jono Pauliaus vizitui į Lietuvą.
Dailės parodas muziejuje rengę menininkai, gyvenantys ir kuriantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose, net užsienyje, taip pat dažnai po parodų praturtina muziejaus profesionalaus meno rinkinį. Keramikinę kompoziciją „Pavasaris“ yra padovanojusi keramikė Genovaitė Jacėnaitė, 8 grafikos darbus – Valdas Simutis. Skulptorė Dalia Matulaitė muziejui perdavė 2 pastelės technika atliktus darbus iš ciklo „Parko medžiai“. Muziejus už kūrinius dėkingas ir scenografei Filomenai Linčiūtei-Vaitiekūnienei, tapytojams Vijai Valerijai Tarabildienei, Donatui Valatkai, Adalbertui Nedzelskiui bei kitiems dailininkams.
Savo darbais muziejaus rinkinį papildė ir architektas Leonas Pabedinskas (mišria technika atliktas abstraktus paveikslas „Planetos ir žvaigždės“), Lietuvoje gyvenantys skulptoriai Edmundas Frėjus („Neišpasakytas noras skraidyti“) ir Arūnas Gedminas („Paukštis“). Skulptorius Petras Vaškys muziejui perdavė dvi ekspresyvių formų, grubios faktūros vazas. Ažūriniame dekore vyrauja augalinės ornamentikos motyvai.
Žemaičių dailės muziejaus profesionaliojo meno rinkinys atspindi žemaičių dailininkų paskutiniųjų dešimtmečių kūrybos procesą.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija