Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

MAŽEIKIŲ MUZIEJUS

Mažeikių muziejus – vienas jauniausių ir gražiais kultūriniais renginiais
garsėjantis muziejus Žemaitijoje

Parengė Adelė Cholodinskienė
Paveikslas iš kraštiečio Alfonso Dargio kolekcijos
Paveikslas iš kraštiečio Alfonso Dargio kolekcijos
Paveikslas iš kraštiečio Alfonso Dargio kolekcijos
Paveikslas iš kraštiečio Alfonso Dargio kolekcijos
Alfonso Dargio kūriniai iš muziejaus rinkinių
Oficialiai Mažeikių muziejus įkurtas 1928 m., nors dėl šios datos nemažai diskutuojama.
Iki pirmosios sovietinės okupacijos, muziejui pritaikytų patalpų nebuvo, tačiau ilgamečio muziejaus direktoriaus Stasio Ličkūno entuziazmo dėka Mažeikių mieste, paties Ličkūno namuose, buvo sukaupta nemažai archeologijos, etnografijos eksponatų, liaudies meno rinkinių.
1934 m. pastačius J. Tumo ­ Vaižganto pradžios mokyklą, muziejus buvo įkurtas šio pastato antrame aukšte. Ten buvo įrengtos nuolatinės ekspozicijos, vykdavo parodos. Įprastos tais laikais Mažeikių apskrityje būdavo ir vasaromis muziejininkų organizuojamos ekspedicijos. S. Ličkūnas stengėsi dirbti kaip įmanydamas ir daugiausia visuomeniniais pagrindais, tačiau viskam yra ribos. Norint, kad muziejus ir toliau funkcionuotų, reikėjo nemažų lėšų. Tokių Mažeikių muziejus tada neturėjo.
Susidūrus su vietoje neišsprendžiamomis materialinėmis problemomis, 1937 m. etnografijos, archeologijos, liaudies meno rinkiniai buvo perduoti Vytauto Didžiojo Kultūros muziejaus žiniai ­ su sąlyga, kad šie rinkiniai bus eksponuojami Mažeikiuose. Šita sutartis padėjo Mažeikių muziejui išlikti.
Nespėjus jam kaip reikiant atsigauti, prasidėjo sovietinė okupacija, ir visi darbai sustojo.
Ypatingai muziejus nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais. Kariuomenei užėmus mokyklos patalpas, muziejus buvo iškeltas į miesto savivaldybės rūsius. Perkraustant eksponatus daug vertybių dingo.
Karo metais palaužtas ligos mirė Stasys Ličkūnas. Būdamas gyvas S. Ličkūnas domėjosi Mažeikių apskrities archeologijos paminklais, rinko eksponatus, plačiai apie juos rašė spaudoje. Daug straipsnių jis paskelbė ir apie svarbiausius to meto Mažeikių apskrities gyvenimo įvykius. S. Ličkūnas parašė ir Mažeikių miesto kroniką, kuri, deja, per karo audras žuvo.
Praūžus karo audroms, muziejus vėl buvo perkeltas į senąsias patalpas. 1945 metais ėmė veikti pagal galimybes atkurtos muziejaus ekspozicijos. Spauda yra nurodžiusi, kad tuo metu muziejuje buvo saugoma 12 tūkst. eksponatų, tačiau tai ­ nepatikslinti duomenys. Tada muziejui vadovavo naujai paskirtas direktorius J. Striška, kuris buvo apsistojęs pas muziejaus prižiūrėtoją J. Ruginį.
Paveikslas iš muziejaus dailės rinkinio
Medžio skulptūrėlės iš muziejaus liaudies meno rinkinio
Eksponatai iš muziejaus rinkinių
1955 m. muziejų ėmė persekioti negandos: užsidegus mokyklos pastatui, sudegė antrasis jo aukštas ir beveik visi muziejaus eksponatai, kitos vertybės.
1958 m. nutarta muziejų atkurti. Rajono Kultūros ir švietimo skyriaus įsakymu rajono kultūros ir švietimo darbuotojai buvo įpareigoti rinkti senovinius daiktus atkuriamam muziejui. Eksponatai buvo renkami stichiškai, nesivadovaujant jokia metodika, nerašant metrikos. Daugiausia juos tempė į rajono centrą tik kaip senovinius daiktus, tinkančius muziejui.
1958 m. atkuriamam muziejui buvo paskirta dalis redakcijos patalpų Laisvės gatvėje 33/13. Ten, labai ankštose patalpose, kur nebuvo net saugyklos, ir ėmė veikti pirmosios muziejaus ekspozicijos bei maža ­ 45 kvadratinių metrų ­ salė. Čia vykdavo Mažeikių tautodailininkų kūrybos parodos.
Norint išspręsti muziejaus finansines problemas, 1968 m. tuometinės Ministrų tarybos nutarimu Mažeikių muziejus buvo prijungtas prie Telšių kraštotyros muziejaus ir tapo jo filialu. Tokiu jis išbuvo iki pat Lietuvos atgimimo.
1988 m. Mažeikių muziejus tapo nepriklausomas. Tačiau ir vėl… Pastatą, kuriame buvo įsikūręs muziejus, valdžia grąžino ankstesniems teisėtiems jo savininkams ir muziejus „pakibo ore”.
1992 m. didelių tuometinio miesto mero J. Jurkaus ir pačių muziejininkų pastangų dėka muziejui buvo paskirtos Mažeikių vaikų muzikos mokyklos priestato patalpos. Rekonstravus dviejų aukštų mokyklos pastatą, 1994 m. vasario 16 d. muziejus persikėlė į minėtą priestatą. Šioje vietoje muziejus buvo įsikūręs ir 1934 m.
Muziejaus atidarymas naujose patalpose buvo didelis kultūrinio gyvenimo įvykis Mažeikiuose. Pirmą kartą nuo pat muziejaus veiklos pradžios muziejus turėjo jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Dviejų kultūros įstaigų kaimynystė papildo šių dviejų įstaigų veiklą meno, švietimo srityje.
Šiuo metu Mažeikių muziejuje veikia dvarų kultūros ekspozicija, kuri sudaryta iš deponuotų Telšių „Alkos” muziejaus rinkinių. Atidarytas gamtos skyrelis. Čia lankytojai gali susipažinti su medžiaga apie mūsų rajono landšaftinius draustinius, jų augmeniją bei gyvūniją. Tai labiausiai moksleivių mėgstama ekspozicija.
Mažeikių miesto herbo ir vėliavos patvirtinimo proga atidaryta ekspozicija, pasakojanti apie Mažeikių miesto istoriją iki 1940 m.
Muziejuje nuolat eksponuojami dailės darbai iš kraštiečio Alfonso Dargio kolekcijos, kurią jis padovanojo muziejui.
Kasmet surengiama daugiau kaip po 10 parodų. Jų metu lankytojai supažindinami su muziejaus fonduose saugomomis vertybėmis, didelis dėmesys skiriamas ir iš kitur atvežtoms dailės parodoms.
Bažnytinė vėliava iš muziejaus rinkinių
Liaudies skulptūra iš muziejaus liaudies meno rinkinio
Eksponatai iš muziejaus rinkinių
Mažeikiuose yra gilios dailės mylėtojų tradicijos, tačiau parodų salės miestas neturi, todėl ir stengiamasi kiek įmanoma daugiau tokių dailės parodų rengti muziejuje, kad jaunimas ir kiti rajono gyventojai turėtų geras sąlygas plačiau susipažinti su profesionaliuoju menu, jo šiuolaikinėmis vystymosi tendencijomis. Įgyvendinant šiuos projektus, muziejui labai nuoširdžiai talkina Vilniaus Dailės akademija. Jau treji metai pavasariais Mažeikiuose rengiamos Vilniaus Dailės akademijos meno dienos ­ ši meno šventė mieste jau tradicinė. Ji prasideda profesionalių atlikėjų koncertu, iškilmingu parodos atidarymu, kuriame dalyvauja ne tik rajono, bet ir Vilniaus Dailės akademijos vadovai. Akademijos atstovai susirinkusiems meno gerbėjams pristato muziejuje atidaromas parodas, nuoširdžiai pabendrauja su Mažeikių jaunimu, atsako į klausimus. Kitą dieną rengiamos konferencijos, parodų aptarimai.
1997 m. Vilniaus Dailės akademijos dailės dienas Mažeikiuose pratęsė skulptorių simpoziumas, skirtas skulptoriaus Broniaus Pundziaus 90-osioms gimimo metinėms. Simpoziumui vadovavo skulptorius Arvydas Ališanka. Pleneras vyko Renavo dvare, o jo metu sukurtos skulptūros papuošė Renavo dvaro ansamblį.
Muziejuje organizuojama ir daugiau įvairių konferencijų, paskaitų, profesionalių atlikėjų koncertų. Platų atgarsį turėjo konferencija ir kiti renginiai, skirti Šatrijos Raganos 120-osioms gimimo metinėms, kurie buvo sudėtinė Kultūros ministerijos remiamos programos „Lietuvos menininkų keliais” dalis.
Nuo 1996 m. Mažeikių muziejaus žinioje yra ir Renavo dvaro ansamblis, kurio rūmai iki to laiko buvo Lietuvos Dailės muziejaus žinioje. Šis ansamblis ir čia veikiančio muziejaus išlaikymas reikalauja didžiulių lėšų. Šiame nuostabiame gamtos ir architektūros komplekse bandoma sukurti tikrą kultūros centrą. Tuo tikslu į Renavą vis dažniau kviečiamasi meno kolektyvų ir profesionalių atlikėjų, kad jie savo atliekama muzika, dainomis, poetiniu žodžiu į šiuos rūmus sugrąžintų anksčiau čia buvusias muzikinio ir meninio gyvenimo tradicijas.
1997 m. Žemaičių akademijos iniciatyva Renavo dvaro komplekse suorganizuota tradicinė Žemaičių akademijos vasaros konferencija, kuri kaip tik skirta Renavo istorijai.
Mažeikių muziejaus žinioje taip pat yra Šatrijos Raganos muziejėlis Židikuose bei ekspozicijos Pievienuose ir Zastaučiuose, kurios atitinkamai skirtos skulptoriui Broniui Pundziui ir režisieriui Juozui Vaičkui.
Muziejus yra spaudai parengęs ir išleidęs du katalogus. Jie skirti dailininkui Alfonsui Dargiui ir J. Švažui. Leidžiamas ketvirtinis leidinėlis „Muziejaus naujienos” ir „Kaukelis” – vaikams.
Sigito Varno nuotraukos

© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija