MENO IR NAŠLAIČIŲ GLOBĖJA
 KUNIGAIKŠTIENĖ MARIJA OGINSKIENĖ
Jolanta Skurdauskienė

Iš kairės: kunigaikščiai Marija ir Mykolas Oginskiai XIX a. pabaigoje. Iliustracijos iš
Žemaičių dailės muziejaus rinkinių

Kunigaikščiai Oginskiai – iškilūs XIX a. pabaigos-XX a. pradžios Lietuvos aristokratai, ryškūs kultūros mecenatai, lietuvių tautinio atgimimo rėmėjai. Viena iš Plungėje kunigaikščių Oginskių rūmuose įsikūrusio Žemaičių dailės muziejaus veiklos sričių – dvaro istorijos tyrinėjimas, kunigaikščių Oginskių palikimo paieška, todėl labai nudžiugino iškilios kraštotyrininkės Eleonoros Ravickienės dovana muziejui – buvusios dvaro šeimininkės kunigaikštienės Marijos Oginskienės portretinė fotografija. Ilgą laiką šis portretas buvo vienintelis kunigaikštienės atvaizdas, užfiksuotas jos jaunystėje. Šios fotografijos dėka muziejininkai jau ne kartą galėjo identifikuoti Plungės rūmų šeimininkę kitų to meto didikų fotografijų rinkiniuose. E. Ravickienė fotografiją surado apie 1975-uosius metus, apsilankiusi Šilutės rajone pas buvusio dvaro administratoriaus dukterį.
 
Grafaitė Marija Skuževska (Skurzewska) kilusi iš Poznanės (tuo metu Austrijai priklausiusi teritorija). Jaunystėje – Austrijos imperatoriaus freilina, anot jos amžininkų, viena gražiausių Europos moterų. Su kunigaikščiu Mykolu Oginskiu susituokė apie 1876-uosius metus. Tapusi jo žmona, apsigyveno vyro rezidencijoje Plungėje. Atvykusi į miestelį, vietinius žmones stebino ne tik savo grožiu (jau tada ją vadino grožio karaliene), bet ir ypatingu dorovingumu bei pamaldumu, įnoringu charakteriu. To meto prisiminimuose ir spaudoje į akis krenta ne tik jos akcentuojamas grožis, bet ir prieštaringai vertinamas charakteris. Čia ji arši lenkė, liepusi išmesti rūmų svečių knygą, nes atvykęs pasisvečiuoti poetas Antanas Baranauskas įrašęs padėkos eilėraštį lietuviškai, čia ji išdidi, pasipūtusi ponia, vėluodama į šv. Mišias, vertusi laukti plungiškius ir kunigą. Ilgam plungiškėms moterims įsiminė ir tas faktas, kad Pirmąją Komuniją bažnyčioje priėmę vaikai, gavę iš kunigaikštienės dovanų, turėdavo bučiuoti jos šilkinį batelį.Danutės Mukienės nuotraukoje - Plungės kunigaikščių Oginskių rūmai. 2003 m.
Likimas lėmė, kad Marijai Oginskienei neteko tapti motina. Kunigaikštis Mykolas Oginskis dirbo svarbų kultūrinį ir visuomeninį darbą. Na, o kunigaikštienė  rūpinosi beglobiais vaikais, našlaičiais. Apie Plungėje kunigaikštienės įkurtus našlaičių namus rašė ir to meto Rusijos spauda. Ji gyrė kunigaikščius Oginskius ir stebėjosi gražiai prižiūrimais našlaičiais. Ne vieną kartą Žemaičių dailės muziejus sulaukė svečių iš užsienio, kurie pasakojo, kad našlaičių namuose užaugusių senelio ar senelės krikštamote buvo pati kunigaikštienė Marija Oginskienė. Kunigaikštienė kelią į gyvenimą padėjo prasiskinti dviems šimtams vaikų. Už rūpinimąsi „prasčiokais“ jos nemėgo anyta kunigaikštienė Olga Oginskienė, kuri, kaip teigiama, per visą jos ir Mykolo vedybinio gyvenimo laiką taip ir nebuvo atvykusi pas savo sūnų į Plungę, nors pati gyveno netoli esančiame Rietavo dvare.
Gana anksti tapusi našle (M.Oginskis mirė 1902 m.), Marija tęsė savo vyro darbus. Ji rėmė pradėtą statyti Plungės bažnyčią, rūpinosi Plungės Lurdo įkūrimu, 1902 m. įsteigė slaptą mergaičių mokyklą, kurioje turėjo būti ruošiamos mokytojos tuo metu draudžiamoms lietuviškoms mokykloms. Mokytojauti joje buvo pakviesta žinoma to meto lietuvių visuomenės veikėja Ona Pleirytė-Puidienė. 1905 m. įkūrė mokyklą dvaro tarnautojų vaikams. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kunigaikštienė, kuri turėjo Austrijos pilietybę, buvo paprašyta išvykti iš šalies. Rūmus palikusi prižiūrėti administratoriams, ji pasitraukė į savo gimtąją Poznanę ir į Plungę daugiau nebegrįžo. 1924 m. Nepriklausomos Lietuvos Respublikos vyriausybė nacionalizavo jos turtą – žemę, meno kolekcijas. Teko atsisakyti ir apie 80 ha plote suformuoto Plungės dvaro ansamblio (vien parkas tuo metu užėmė daugiau negu 60 ha). Išgyvenusi vyro netektį, Pirmąjį pasaulinį karą, turto nusavinimą, Marija Oginskienė, gyvendama savo namuose Poznanėje, Žečpospolitos gatvėje Nr. 7, sulaukė ir Antrojo pasaulinio karo. 1943 m. suvargusi 86 metų moteris buvo perkelta į senelių namus. Mirė vieniša 1945 m. kovo 22 d. Ji palaidota paprastame baltų lentų karste. Kur jos kapo vieta, neišaiškinta.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija