Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

VYTAUTAS LUKAUSKAS

Parengė Jurga Ramonaitė

Vytautas Lukauskas gimė 1877 m. Medingėnuose. Pradinį muzikinį išsilavinimą gavo Rietavo orkestro mokykloje. Susirgus kunigaikščiui Bogdanui Oginskiui ir prasidėjus Rusijos-Japonijos karui, vengdami mobilizacijos, dalis Rietavo orkestro muzikantų 1905 m. nusipirko Plungėje „šipkartes”, slapta perėjo sieną, Klaipėdoje sėdo į laivą ir pasiekė JAV. Čia jie kartu su į JAV atvykusiais Plungės orkestro muzikantais įkūrė orkestrą „Lithuania band”, kuriame buvo 29 muzikantai. Šis orkestras nemažai koncertuodavo. V. Lukauskas, Amerikoje susipažinęs su M. Petrausku, kartu su juo ėmėsi realizuoti įvairius muzikinius projektus. Orkestras dirbo bendrai su M. Petrausko vadovaujamu „Birutės” choru ir kartu pastatė operą „Birutė”, operetę „Kaminkrėtį ir malūnininką” ir keletą kitų muzikinių kūrinių. Vėliau šioje grupėje buvo ir į Ameriką atvykęs Jonas Jakaitis, jo brolis talentingas muzikantas Alfonsas Jakaitis, kuris vėliau susirgo tuberkulioze ir nors intensyviai gydėsi, greitai mirė.
Praleidęs Čikagoje devynerius metus, V. Lukauskas sugrįžo į Lietuvą. Didelių santaupų neparsivežė, nes JAV jį apvogė. Po to jis įsikūrė Maldučių kaime, kuris yra prie pat Rietavo, tėvo padovanotame ūkelyje. Sodyboje įveisė didelį sodą, bityną. Ilgai neūkininkavo, nes buvo pašauktas į kariuomenę. Joje tarnavo 5 metus – tuo laiku grodavo įvairiuose kariniuose pučiamųjų orkestruose.
1919 m. grįžo iš kariuomenės ir įsidarbino Stumbrių girininkijos eiguliu – šiose pareigose dirbo net 20 metų. Gyvendamas Lietuvoje, muzikos neapleido – nuolat grodavo įvairiuose orkestruose ir kapelose, ypač su Mykolu Butkevičiu, Zigmu Jautaku, Kazimieru Bendiku ir kai kuriais kitais Rietavo apylinkėse gyvenusiais buvusiais kunigaikščių Oginskių orkestrų mokyklų muzikantais.
1944 m. V. Lukauskas pats pradėjo vadovauti Rietavo orkestrui.
Po Antrojo pasaulinio karo Rietave rūpinosi orkestrantų mokymu. Jis surinko keletą instrumentų, sukvietė netoli gyvenusius muzikai gabius pažįstamus ir ėmė juos mokyti groti pučiamaisiais instrumentais. Tai daugiausia buvo Maldučių ir Jaupėnų kaimų gyventojai. Jie dažnai ir koncertuodavo, dalyvaudavo įvairiose šventėse, taip pat ir dainų. Šio orkestro muzikantas buvo ir Juozas Gricius. Savo atsiminimuose, kurie paskelbti 1997 m. liepos mėnesį „Žemaičio” (Plungė) laikraštyje, jis rašo, kad muzikantai dažniausiai repetuodavo Vytauto Lukausko namuose. Vėliau orkestras repetuodavo Rietavo kultūros namuose. Vadovas natas perrašinėdavo, įrišinėdavo natų sąsiuvinius, instrumentuodavo muzikinius kūrinius, kurdavo (jo autorystei priklauso „Maldučių polka”).
V. Lukauskas turėjo labai didelę nototeką ir ją visą laiką turtindavo – natų jam draugai atsiųsdavo net iš Amerikos. Kaip prisimena J. Gricius, V. Lukauskas grodavo su pasidabruotu kornetu.
1957 m. orkestras dalyvavo respublikiniame jaunimo festivalyje Vilniuje, 1960 m. – respublikinėje dainų šventėje, 1961 m. Plateliuose įvykusiame ketvirtajame Žemaičių festivalyje. Jame rietaviškiai tarp pučiamųjų orkestrų buvo pripažinti geriausiais. Tiek minėtais metais, tiek ir kitais metais pagrindinis Rietavo orkestro repertuaro kūrinys buvo M. K. Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne”.
1955-1958 metais Rietavo orkestre kartu su V. Lukausku grojo Juozas ir Pranas Griciai, Stasys Vaičiulis, Giniotas, Albertas Petkevičius, Jurgis Armalys, Kazimieras Čiuželis, Vladas Stonkus, Aloyzas Gricevičius, Kazragys, Indriuška, Bendikas, Jonas Rubavičius, Justinas Jankauskas, Romas Kelpša, Edvardas Jucevičius, Vytautas Četkauskas, Feliksas Karvovskis, Jurgis Armalys, Albinas Skrabys ir keletas kitų muzikantų.
Grodavo rietaviškiai Plateliuose vykusiose Joninėse, kolūkių ataskaitiniuose susirinkimuose, abiturientų išleistuvėse, derliaus nuėmimo šventėse, Klaipėdoje vykusiame pučiamųjų orkestrų koncerte. Keletas orkestrantų tais metais įkūrė estradinį ansamblį. Po koncertų įvairiose šventėse šis ansamblis dažniausiai grodavo šokiams.
1960 m. Rietave, Oginskio parke, vyko dainų šventė. Joje orkestrantai taip pat dalyvavo. Vytautui Lukauskui šios šventės metu Lietuvos Kultūros ministerijos atstovas įteikė jaunojo kompozitoriaus pažymėjimą. Orkestre grojęs Feliksas Karvovskis taip pat gavo tokį pat pažymėjimą – už „Serenadą” ir „Barkarolę”.
Nemaža dalis Vytauto Lukausko auklėtinių pasirinko muziko kelią. Baigę mokslus orkestrų vadovais tapo Mykolas Jankauskas, Justinas Jankauskas, Stasys Vaičiulis, Algis Skrabys, Algis Krėpšta, Algis Jankauskas. Juozas Gricius ilgą laiką grojo „Trimito” orkestre.
Rietave pučiamųjų instrumentų orkestrai visą laiką buvo populiarūs. Rietavo žemės ūkio technikumo pučiamųjų orkestrui yra vadovavęs Algis Stonkus, kurį vėliau pakeitė Algis Krėpšta. Jis tuo laiku buvo subūręs ir Rietavo kultūros namų estradinį ansamblį. Rietavo vidurinės mokyklos pučiamųjų orkestrui vadovavo F. Karvovskis ir P. Matelis. Rietavas ir jo apylinkės daugelį metų garsėjo ir stipriomis kaimo kapelomis. Vienai iš jų yra vadovavęs Justinas Krėpšta, Miškų ūkio kapelai – Juozas Barsteika.
Vytautas Lukauskas mirė 1972 m. Palaidotas Medingėnų kapinėse.


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras.
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija