Į pradžią 
Į pradžią

 

 
SENOJI LIAUDIES SKULPTŪRA
 ŽEMAITIJOS MUZIEJUOSE
 
Danguolė Želvytė
 
Šv. Antanas Paduvietis ŽDM GEK 248 Šv. Rokas ŽDM GEK 338 Šv. Antanas ŽDM GEK359

Šv. Izidorius ŽDM GEK 350 Šv. Marija Magdalietė ŽDM GEK 318 Šv. Agota  ŽDM GEK 320
Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras kartu su Lietuvos dailės muziejumi nuo 2002 m. įgyvendina projektą „Senoji Lietuvos skulptūra, kryžiai ir koplytėlės“. Jo tikslas – sukurti to paties pavadinimo gausiai iliustruotą šviečiamąjį elektroninį leidinį internete, kuris išsamiai, pagal atskirus Lietuvos etnografinius regionus pristatytų senąją Lietuvos skulptūrą, kryžius ir koplytėles, mokslininkų tyrinėjimus šioje srityje. Šis leidinys internete jau veikia. Jo adresas – http://www.tradicija.lt .Turime viltį, kad jis internete gyvuos tol, kol juo rūpintis, atnaujinti, papildyti aktualia informacija bus pajėgūs leidinio sumanytojai.
Idėja sukurti tokį leidinį (virtualią ekspoziciją) gimė po to, kai „Žemaičių žemės“ redakcijoje apsilankė iškilus monumentaliosios skulptūros ir architektūros objektų fotografas Mečislovas Sakalauskas. Tvarkydamas per 40 savo kūrybos metų sukauptą archyvą, fotografas atrinko ir į redakciją atnešė didžiulį pluoštą senosios liaudies skulptūrų, kryžių ir koplytėlių, užfiksuotų įvairiuose Žemaitijos rajonuose vykusių ekspedicijų metu, nuotraukų. Dalį jų panaudojome suformuodami kilnojamą parodą „Senoji žemaičių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės“, kuri jau pabuvojo daugelyje Lietuvos vietų ir toliau po ją keliauja. Keliasdešimt minėtų nuotraukų mūsų žurnalo skaitytojai jau turėjo galimybę pamatyti 2001-2002 metais išleistuose „Žemaičių žemės“ žurnalo numeriuose, tačiau didžioji dalis vis dar laukė savo eilės. Jų pagrindu ir buvo nutarta pradėti kurti minėtą interneto leidinį.
Tuo pat metu ir patys rengėme ekspedicijas į įvairius Lietuvos regionus, fotografavome kaimuose, miestuose ir miesteliuose stovinčius, muziejuose saugomus kryžius, koplytėles, senąją liaudies skulptūrą. Nudžiugino daugelio Žemaitijos ir kitų Lietuvos etnografinių regionų muziejų darbuotojai, elektroniniame leidinyje išsamiai pristatę jų muziejuose esančius senosios liaudies skulptūros, kryžių ir koplytėlių rinkinius. Susidarius galimybei, kai kuriuose iš šių muziejų atlikome ir senosios liaudies skulptūros, metalinių kryžių foto fiksaciją.
Kuriant leidinį, gražiai bendradarbiauta su Žemaičių dailės muziejumi Plungėje (direktorius Alvidas Bakanauskas). 2002 m. vasarą atlikome viso muziejuje surinkto senosios liaudies skulptūros ir metalinių kryžių rinkinio foto fiksaciją, elektroniniame leidinyje sukūrėme dvi atitinkamos tematikos virtualias parodas iš šio muziejaus rinkinių.
Pristatydama senosios liaudies skulptūros rinkinį, muziejaus darbuotoja Ada Bumblytė nurodo, kad Žemaičių dailės muziejaus rinkiniuose 2002 m. pradžioje buvo saugomos 64 liaudies skulptūros. Be abejo, palyginus kad ir su Šiaulių „Aušros“ muziejumi (2003 m. pažymėjo įkūrimo aštuoniasdešimtmetį), kur senoji liaudies skulptūra buvo renkama nuo pat muziejaus įkūrimo pradžios ir kuriame šiandien yra 1067 senosios liaudies skulptūros, tai gana nedidelis rinkinys.
Didžioji liaudies skulptūrų dalis į Žemaičių dailės muziejų pateko 1993 m. iš buvusio Plungės kraštotyros muziejaus. Kiti eksponatai buvo padovanoti ar nupirkti iš pavienių asmenų. Beje, įdomus tas faktas, kad į minėtą Plungės kraštotyros muziejų daugelis didelę išliekamąją vertę turinčių senųjų liaudies skulptūrėlių atkeliavo iš… buvusio Plungės rajono partkomo sandėlių… Muziejaus darbuotojai prisimena, kad kartą pasikvietė juos partkomo sekretorius, nusivedė į tuos sandėlius ir paklausė, ar nebūtų toms skulptūrėlėms tinkamesnė vieta muziejuje...
Iki šiol daugumos minėtų skulptūrėlių autoriai neidentifikuoti, nors pagal vienam ar kitam iškiliam Žemaitijos liaudies meistrui būdingą kūrybos braižą, laikotarpį atskiras skulptūrėles jiems ir įmanoma priskirti .
Anot Ados Bumblytės, „Muziejaus rinkiniuose esančios senosios liaudies skulptūros dažniausiai sukurtos XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje. Gražiausios yra grupinės „Pietos“ kompozicijos. Kolekcijoje yra šešios skulptūrėlės iš Vieštovėnų (Žlibinų seniūnijos Jembaičių kaimas). Daugiausiai rinkinyje yra Švč. Mergelės Marijos Maloningosios, Švč. Marijos Skausmingosios (Sopulingosios) siužetų skulptūrų. Yra įrašų, kad atskiros iš jų sukurtos 1859, 1876, 1888 metais, rastos Vieštovėnuose, Karklėnuose, Kuliuose. Rinkinyje – 5 Šv. Jono Nepomuko skulptūros. Viena iš jų datuojama 1881 m., kitų sukūrimo datos nežinomos. Viena iš paskutiniųjų į muziejų atvežtų skulptūrėlių anksčiau buvo Paežerės koplytėlėje (Paukštakių seniūnija). Nukryžiuotojo skulptūrų muziejuje yra penkios. Jos iš Kulių, Stalgėnų, Vieštovėnų.
Rinkinyje yra ir Šv. Barbora (iš Norvaišių km.), Šv. Kotryna (iš Vieštovėnų km.), Šv. Antanas, Šv. Rokas, Šv. Jurgis (iš Stalgėnų sen.), Šv. Florijonas (iš Alsėdžių) bei keletas kitų šventųjų skulptūrėlių.
Dauguma jų buvo dažytos, polichromuotos, tačiau iki mūsų dienų mažai kas iš to išliko – dažnai spalvos išblukusios, nusitrynusios.“ Restauruoti skulptūrėlių iki šiol muziejus neturėjo galimybės.
Muziejus saugo ir nemažai Plungės krašte kūrusio liaudies meistro Stanislovo Riaubos medžio skulptūrų. Tarp jų nors ir nedaug, bet yra ir tradicinių religinių siužetų skulptūrėlių.
Itin vertingas Žemaičių muziejaus „Alka“ senosios liaudies skulptūros rinkinys. Kol vyko muziejaus rekonstrukcija, muziejuje visas šis rinkinys buvo rodomas atviroje ekspozicijoje. Dabar salėse eksponuojama tik kelios dešimtys vertingiausių, savo neapsakoma įtaiga, žemaičių dievdirbiams būdingu braižu dėmesį patraukiančių senųjų liaudies skulptūrų. Greta jų – metaliniai kryžiai, kurių tradicija nepertraukiamai buvo plėtojama iki šių dienų ir Žemaitijoje pasiekė aukšto meninio lygio. Viliamės, kad ateityje susidarys galimybė Žemaičių muziejaus „Alka“ turtingą senosios liaudies skulptūros rinkinį pristatyti išsamiau, o dabar nusikelkime į jau minėtą Šiaulių „Aušros“ muziejų.
Informaciją apie čia saugomą senosios liaudies skulptūros rinkinį parengusios muziejaus darbuotojos Virginija Šiukščienė ir Regina Tamašiūnaitė rašo, kad „Didžioji Šiaulių „Aušros“ muziejaus senosios liaudies skulptūros rinkinio dalis (apie 70%) surinkta 1930-1934 m. per Šiaulių kraštotyros draugijos ir „Aušros“ muziejaus ekspedicijas. Nuolatiniai šių ekspedicijų dalyviai buvo P. Bugailiškis, B. Pečkauskis, S. Brašiškis, Č. Liutikas, G. Bagdonavičius, V. Vaitekūnas, J. Daugėla, B. Jurevičius ir kt. Jie rūpinosi, kad pakelėse, sodybose randamos medinės šventųjų skulptūrėlės ne žūtų, bet patektų į muziejų.
Senosios liaudies skulptūros rinkinyje dominuoja Nukryžiuotojo (117 vnt.), Pietos (90 vnt.), Šv. Jono Nepomuko (61 vnt.), Rūpintojėlio (41 vnt.), Šv. Juozapo (25 vnt.), Šv. Florijono (17 vnt.), Šv. Antano (17 vnt.), Šv. Jurgio (15 vnt.), Šv. Roko (13 vnt.) siužetai. Rinkinyje dar yra ir Jėzaus, Nazariečio, Šv. Kazimiero, Šv. Pranciškaus, Šv. Izidoriaus, Šv. Stanislovo, Šv. Lauryno, Šv. Dominyko, Šv. Petro, Šv. Benedikto, Šv. Mykolo, Šv. Barboros, Šv. Agotos, Šv. Apolonijos, Šv. Veronikos, Šv. Elžbietos, Šv. Marijos Magdalietės, Šv. Zitos, Šv. Onos, Šv. Teklės, Šv. Teresės, Marijos Maloningosios, Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos, Marijos Skausmingosios, Marijos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos skulptūros, skulptūrinės grupės Kristaus krikštas, Kristaus laidotuvės, koplytėlė Šv. Šeima, kt.
Seniausi datuoti rinkinio eksponatai – Pieta (1762 m.) ir Angelas (1872 m.).
Daugiausia eksponatų – iš Gruzdžių valsčiaus (Šiaulių r.).
Gruzdžių valsčiaus Norvaišių kaime gyveno dievdirbys Gaudentas Rimdeikis. Meistras gimė 1871 m., mirė 1945 m., palaidotas Šiupylių kaimo kapinaitėse. G. Rimdeikis drožė statulas, darė kryžius, koplytėles, koplytstulpius. Jo darbai buvo paplitę ne tik Gruzdžių, bet ir kaimyninėse Žemaitijos vietovėse, kur dar ir dabar per ekspedicijas galima aptikti G. Rimdeikio kūrinių. „Aušros“ muziejaus senosios skulptūros rinkinyje taip pat galima surasti G. Rimdeikio darbų. Jam priskiriama 14 Pietų ir 13 kitų siužetų skulptūrų autorystė.
Muziejaus rinkinyje yra ir Užvenčio krašto dievdirbių kūrinių.
Meniškumu išsiskiria Augustino Patockio skulptūros. Jis gimė 1852 m. Telšių apskrities Patumšių dvaro kumetyne. Kurį laiką gyveno Luokėje. Dirbo ne tik statulėles, bet ir kryžius. Savo darbais garsėjo Telšių, Luokės, Pavandenės, Janapolės, Upynos, Tryškių, Užvenčio apylinkėse. Mirė A. Potockis 1945 m. „Aušros“ muziejuje saugomos 3 šio autoriaus sukurtos Pietos, Šv. Agota, Marija Maloningoji.
Daug eksponatų į muziejaus rinkinį pateko iš Joniškio r. (43 vnt.), Šiaulių r., Kurtuvėnų (32 vnt.), Meškuičių (23 vnt.), Padubysio (20 vnt.), Kelmės r., Kražių (19 vnt.), Raseinių r., Nemakščių (26 vnt.), Viduklės (16 vnt.), Mažeikių r., Viekšnių (20 vnt.), Pakruojo r., Lygumų (18 vnt.), Skuodo r. (14 vnt.) ir kt. vietovių.
„Aušros“ muziejaus senosios skulptūros rinkinyje išsiskiria skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus darbų kolekcija. A. Rimavičius gimė 1865 m. Šakynoje, mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1884-1890 m. studijavo Peterburgo dvasinėje seminarijoje. Kunigauti buvo paskirtas į Latviją. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Balvoje, Rubenuose ir kt. Mirė 1933 m.
A. Rimavičius – drožėjas savamokslis, visą gyvenimą kūrė skulptūras. Labiausiai mėgo medžio drožybą. Jo kūrybai didžiausią įtaką darė Latgalos bažnyčių barokinės skulptūros bei puošybos elementai. Vis dėlto savo skulptūrines kompozicijas jis kūrė gana savarankiškai, daugiausia dėmesio skyrė skulptūrų monumentalumui, apibendrintam temos traktavimui. A. Rimavičiaus kūryba – savita ir originali XIX a. pab.-XX a. pr. lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka. Prieš mirtį A. Rimavičius lankėsi Šiauliuose. Didelį įspūdį jam padarė „Aušros“ muziejus. Todėl testamentu nemažą dalį savo kūrybos ir surinktą meno vertybių kolekciją užrašė ir paliko Šiaulių „Aušros“ muziejui. Į Šiaulius buvo atvežti 178 A. Rimavičiaus darbai. Kita jo darbų dalis liko Latvijos muziejuose, bažnyčiose ir privačiose kolekcijose. 1933 m. spalio mėn. Šiauliuose įvyko A. Rimavičiaus darbų paroda. Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus Šiaulių „Aušros“ muziejaus patalpas, A. Rimavičiaus darbai buvo paslėpti „Gubernijos“ alaus daryklos sandėliuose. 1944 m. sandėliuose kilus gaisrui, 45 skulptūros sudegė.
Šiuo metu „Aušros“ muziejuje saugomi 133 A. Rimavičiaus darbai. Tai Pietos, Nukryžiuotieji, Kristaus statulėlės, Madona su Kūdikiu, Dievo motina, Šv. Kazimieras, Šv. Juozapas ir Kryžiaus kelio stotys – labai savita ir įdomi senosios skulptūros kolekcija.
Muziejaus rinkinyje yra ir kitų autorių, kūrusių iki karo, darbų – V. Uogelės (1894-1934), P. Paulausko, J. Buožio, M. Šiurkaus, A Klimanskio, J. Dambrausko, L. Zubės, J. Daukinčio, A. Gentvilo, V. Malioriaus, J. Vaicekausko, kt.“
Vienas iš turtingiausių Žemaitijoje – Kretingos muziejaus senojo liaudies meno rinkinys. Informacijoje, kurią pateikė šio muziejaus darbuotojai, nurodoma, kad „šiuo metu Kretingos muziejuje saugoma apie 800 senojo liaudies meno kūrinių. Didžiausią šio rinkinio dalį sudaro skulptūros. Jos į muziejų pateko įvairiais keliais. Daugumą iš naikinamų 1956-1975 m. koplytėlių surinko buvęs muziejaus direktorius istorikas J. Mickevičius. Muziejuje saugomos 134 įvairių ikonografinių tipų Marijos skulptūros. Seniausia iš jų – Pieta, datuota 1722 m. Muziejuje yra nedidelių Angelo skulptūrėlių (55), Šv. Jono Nepomuko (28), Šv. Antano (19), Rūpintojėlio (15), Šv. Izidoriaus (14), Šv. Roko (13), Šv. Barboros (12), Nukryžiuotojo (35).
Žemaitijoje, kaip ir kituose Lietuvos regionuose, dievdirbiai retai savo vardus ir pavardes įrėždavo į medį, tačiau tokių atvejų, kai meistrų pavardės išsilaikė iki šiol, yra. Muziejuje yra skulptūrėlių, kuriose matosi J. Grigalausko (1), K. Gliožerio (2), A. Burbos (4), J. Peniko (2), J. Paulausko (13), J. Kniūkštos (3), K. Vasiliausko (1), J. Simučio (1), A. Potockio (1), J. Piauloko (5), K. Barzdžio (1) pavardės. Neseniai pasisekė nustatyti skulptūrinės grupės Kristaus pašarvojimas (7 skulptūros) autorių. Šią nepaprasto grožio skulptūrinę grupę sukūrė vienas garsiausių Žemaitijos dievdirbių Antanas Klanius-Klanevičius.
Paskutiniais metais muziejus daug dirba, kad būtų identifikuota kuo daugiau skulptūrų autorių, surinkta išsami medžiaga apie juos ir apie kitus dievdirbius, kūrusius Kretingoje ir jos apylinkėse“.
Susipažįstant su Mečislovo Sakalausko į redakciją atneštomis nuotraukomis, ypač savo originalumu, monumentalumu, išraiškos formomis dėmesį atkreipia Šilalės krašte užfiksuotos senosios liaudies skulptūros. Be abejo, tik dalis iš tų prieš 30-40 metų nufotografuotų skulptūrėlių sulaukė mūsų dienų, pateko į muziejus ar privačias kolekcijas. Iš Šilalės krašto muziejaus gavome žinią, kad jo senosios skulptūros rinkinį sudaro vos 9 skulptūrėlės. Tai buvusi Balsių kaimo Šv. Juozapo skulptūrėlė, Šv. Marijos su Kūdikiu, Sopulingoji Dievo Motina, Šv. Povilo, Šventasis Angelas su kryžiumi ant peties, Šventojo (visų penkių skulptūrėlių autoriai ir jų ankstesnės buvimo vietos nežinomos), Nekalto Prasidėjimo Švč. Mergelė Marija (1889 m. sukūrė Vygandas Lapatauskas), Šv. Trejybės skulptūrinė grupė (1927 m. sukūrė Varanauskas, anksčiau buvo Šilalės rajono Deblių koplyčioje), Marija, pamynusi žaltį (sukūrė Jeronimas Jasudas) skulptūros.
Kuklus ir vieno iš jauniausių Žemaitijoje Tauragės „Santakos“ muziejaus senosios skulptūros rinkinys. Muziejaus etnografijos skyriaus vedėja Viliutė Ružinskaitė nurodo, kad „Tauragės „Santakos” muziejuje saugoma 12 senųjų liaudies skulptūrų. Šis rinkinys pradėtas formuoti tik 1990 metais, kai buvo įkurtas muziejus. Kai kurių eksponatų metrika nežinoma, nes skulptūrėles muziejus perėmė iš miesto vidurinių mokyklų visuomeninių muziejų, kuriuose išsamesnė informacija apie eksponatus nebuvo kaupiama. Iš šių mokyklų nebuvo gautos ir eksponatų inventorinės knygos.
Turtingu senosios liaudies skulptūros rinkiniu negali pasigirti ir Kelmės krašto muziejus. Visas vertingiausias muziejaus turimas liaudies skulptūrėles lankytojai mato pagrindinėje ekspozicijoje. Skulptūrėlių siužetai tradiciniai. Beje, gana turtinga muziejuje yra senąsias liaudies meno tradicijas tęsiančio Sigito Jagmino sukurtų šventųjų skulptūrėlių kolekcija. Turi muziejus keletą ir J. Bernoto darbų.
Skuode, kur muziejus įkurtas pirmaisiais Lietuvos Atgimimo metais, senosios liaudies skulptūros rinkinio nerasime. Čia turime galimybę susipažinti tik su jau gana solidžia paskutiniais dešimtmečiais kūrusių ir kuriančių rajono liaudies meistrų medžio drožinių kolekcija.
Maloniai nuteikia paskutiniais metais Plateliuose, Žemaitijos nacionalinio parko parodų salės pastate, pradėtas formuoti muziejaus senosios liaudies skulptūros rinkinys. Muziejaus kūrimu rūpinasi etnografė Aldona Kuprelytė. Šiandien jau ir pati ji sunkiai patiki, kad net ir šiais laikais galėjo pavykti surinkti tokią turtingą ir įvairių siužetų senosios liaudies skulptūros kolekciją. Joje vyrauja Žemaitijoje populiariausi siužetai – Šv. Jonas Nepomukas, Švč. Mergelė Marija Maloningoji, Rūpintojėlis, Pieta.
Nors ir ne itin gausus, bet gana vertingas Mažeikių muziejaus senosios liaudies skulptūros rinkinys. Vertingų senųjų liaudies skulptūrų galime rasti ir kituose valstybiniuose bei privačiuose Žemaitijos muziejuose. Susipažįstant su privačių muziejų savininkų surinktomis senosios liaudies skulptūros kolekcijomis, kartais net apstulbsti pamatęs tai, kas šiandien jau neįkainojama ir ko nerasi kai kuriuose valstybiniuose muziejuose. Išsamiau apie tai šiandien dėl privačių muziejų ir muziejininkų saugumo neturime galimybių rašyti. Reikia tik viltis, kad tos per daugelį metų privačių muziejininkų surinktos vertybės palaipsniui atsidurs muziejuose, kur garantuojama geresnė jų apsauga ir yra didesnės eksponavimo bei mokslinių tyrinėjimų galimybės.
Didelė dalis anksčiau atskiruose Lietuvos etnografiniuose regionuose, taip pat ir Žemaitijoje, buvusių vertingų liaudies skulptūrų įvairiais keliais yra atsidūrusių nacionaliniuose ir respublikiniuose Lietuvos muziejuose. Kiek jų ir kokių čia yra atkeliavę iš Žemaitijos, statistikos neturime, nes ten saugomų liaudies meno kūrinių identifikavimo problema ne mažiau aktuali kaip ir rajonų savivaldybių muziejuose.
Tiek rajonų, tiek ir nacionalinių muziejų rinkiniuose labai mažai daugelio plačiai garbintų šventųjų skulptūrėlių siužetų. Iš vyriškų siužetų itin retos muziejuose Šv. Stanislovo, Šv. Dvasios, Šv. Pranciškaus, Šv. Vincento, Šv. Lauryno, Šv. Domininko, Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Šv. Benedikto, Šv. Mykolo skulptūrėlės. Net ir turtingiausius senosios liaudies skulptūros rinkinius sukaupę muziejai tokių moteriškų siužetų skulptūrų kaip Šv. Apolonija, Šv. Cecilija, Šv. Darata, Šv. Agnietė, Šv. Elena, Šv. Morta, Šv. Elžbieta, Šv. Zita, Šv. Teklė, Šv. Teresė gali pateikti tik po vieną kitą, o daug kur tokių skulptūrų ir visai nerasime. Kiek dažnesnės muziejuose Šv. Marijos Magdalietės, Šv. Veronikos, Marijos Rožančinės, Šv. Barboros, Šv. Agotos, Lurdo Švč. Mergelės Marijos siužetų skulptūrėlės. Ir didesniuose muziejuose gana retos Kristaus krikšto, Kristaus laidotuvių, Paskutinės vakarienės, Šv. Šeimos skulptūrinės grupės.
Susipažįstant su rajonų muziejų rinkiniuose saugomais senosios liaudies skulptūros rinkiniais dėmesį patraukia ir tas faktas, kad kai kur inventorinėse knygose, priimdami eksponatus į muziejų, darbuotojai dėl nepakankamo išsilavinimo ar kitų priežasčių neteisingai yra nurodę kai kurių skulptūrų siužetus. Su šiuo faktu ne kartą yra susidūrę ir P. Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centro darbuotojai – restauruoti atvežamuose dokumentuose nurodomas visai kitas eksponato pavadinimas negu iš tikrųjų yra, tuo tarpu inventorinis eksponato numeris atitinka. Šiuo atveju muziejininkai turėtų sukviesti kvalifikuotų specialistų komisiją ir teisingai įvardinti eksponatą.
 

© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija