Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras kartu
su Lietuvos dailės muziejumi nuo 2002 m. įgyvendina
projektą Senoji Lietuvos skulptūra, kryžiai ir
koplytėlės. Jo tikslas - sukurti to paties pavadinimo
gausiai iliustruotą šviečiamąjį elektroninį leidinį
internete, kuris išsamiai, pagal atskirus Lietuvos
etnografinius regionus pristatytų senąją Lietuvos
skulptūrą, kryžius ir koplytėles, mokslininkų
tyrinėjimus šioje srityje. Šis leidinys internete jau
veikia. Jo adresas - http://www.tradicija.lt .Turime
viltį, kad jis internete gyvuos tol, kol juo rūpintis,
atnaujinti, papildyti aktualia informacija bus pajėgūs
leidinio sumanytojai.
Idėja sukurti tokį leidinį (virtualią ekspoziciją)
gimė po to, kai Žemaičių žemės redakcijoje
apsilankė iškilus monumentaliosios skulptūros ir
architektūros objektų fotografas Mečislovas Sakalauskas.
Tvarkydamas per 40 savo kūrybos metų sukauptą archyvą,
fotografas atrinko ir į redakciją atnešė didžiulį
pluoštą senosios liaudies skulptūrų, kryžių ir
koplytėlių, užfiksuotų įvairiuose Žemaitijos rajonuose
vykusių ekspedicijų metu, nuotraukų. Dalį jų
panaudojome suformuodami kilnojamą parodą Senoji
žemaičių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės, kuri
jau pabuvojo daugelyje Lietuvos vietų ir toliau po ją
keliauja. Keliasdešimt minėtų nuotraukų mūsų žurnalo
skaitytojai jau turėjo galimybę pamatyti 2001-2002 metais
išleistuose Žemaičių žemės žurnalo numeriuose,
tačiau didžioji dalis vis dar laukė savo eilės. Jų
pagrindu ir buvo nutarta pradėti kurti minėtą interneto
leidinį.
Tuo pat metu ir patys rengėme ekspedicijas į įvairius
Lietuvos regionus, fotografavome kaimuose, miestuose ir
miesteliuose stovinčius, muziejuose saugomus kryžius,
koplytėles, senąją liaudies skulptūrą. Nudžiugino
daugelio Žemaitijos ir kitų Lietuvos etnografinių
regionų muziejų darbuotojai, elektroniniame leidinyje
išsamiai pristatę jų muziejuose esančius senosios
liaudies skulptūros, kryžių ir koplytėlių rinkinius.
Susidarius galimybei, kai kuriuose iš šių muziejų
atlikome ir senosios liaudies skulptūros, metalinių
kryžių foto fiksaciją.
Kuriant leidinį, gražiai bendradarbiauta su Žemaičių
dailės muziejumi Plungėje (direktorius Alvidas
Bakanauskas). 2002 m. vasarą atlikome viso muziejuje
surinkto senosios liaudies skulptūros ir metalinių
kryžių rinkinio foto fiksaciją, elektroniniame leidinyje
sukūrėme dvi atitinkamos tematikos virtualias parodas iš
šio muziejaus rinkinių.
Pristatydama senosios liaudies skulptūros rinkinį,
muziejaus darbuotoja Ada Bumblytė nurodo, kad Žemaičių
dailės muziejaus rinkiniuose 2002 m. pradžioje buvo
saugomos 64 liaudies skulptūros. Be abejo, palyginus kad ir
su Šiaulių Aušros muziejumi (2003 m. pažymėjo
įkūrimo aštuoniasdešimtmetį), kur senoji liaudies
skulptūra buvo renkama nuo pat muziejaus įkūrimo
pradžios ir kuriame šiandien yra 1067 senosios liaudies
skulptūros, tai gana nedidelis rinkinys.
Didžioji liaudies skulptūrų dalis į Žemaičių
dailės muziejų pateko 1993 m. iš buvusio Plungės
kraštotyros muziejaus. Kiti eksponatai buvo padovanoti ar
nupirkti iš pavienių asmenų. Beje, įdomus tas faktas,
kad į minėtą Plungės kraštotyros muziejų daugelis
didelę išliekamąją vertę turinčių senųjų liaudies
skulptūrėlių atkeliavo iš
buvusio Plungės rajono
partkomo sandėlių
Muziejaus darbuotojai prisimena, kad
kartą pasikvietė juos partkomo sekretorius, nusivedė į
tuos sandėlius ir paklausė, ar nebūtų toms
skulptūrėlėms tinkamesnė vieta muziejuje...
Iki šiol daugumos minėtų skulptūrėlių autoriai
neidentifikuoti, nors pagal vienam ar kitam iškiliam
Žemaitijos liaudies meistrui būdingą kūrybos braižą,
laikotarpį atskiras skulptūrėles jiems ir įmanoma
priskirti .
Anot Ados Bumblytės, Muziejaus rinkiniuose esančios
senosios liaudies skulptūros dažniausiai sukurtos XIX a.
antroje pusėje ir XX a. pradžioje. Gražiausios yra
grupinės Pietos kompozicijos. Kolekcijoje yra
šešios skulptūrėlės iš Vieštovėnų (Žlibinų
seniūnijos Jembaičių kaimas). Daugiausiai rinkinyje yra Švč.
Mergelės Marijos Maloningosios, Švč. Marijos
Skausmingosios (Sopulingosios) siužetų skulptūrų.
Yra įrašų, kad atskiros iš jų sukurtos 1859, 1876, 1888
metais, rastos Vieštovėnuose, Karklėnuose, Kuliuose.
Rinkinyje - 5 Šv. Jono Nepomuko skulptūros. Viena
iš jų datuojama 1881 m., kitų sukūrimo datos nežinomos.
Viena iš paskutiniųjų į muziejų atvežtų
skulptūrėlių anksčiau buvo Paežerės koplytėlėje
(Paukštakių seniūnija). Nukryžiuotojo skulptūrų
muziejuje yra penkios. Jos iš Kulių, Stalgėnų,
Vieštovėnų.
Rinkinyje yra ir Šv. Barbora (iš Norvaišių
km.), Šv. Kotryna (iš Vieštovėnų km.), Šv.
Antanas, Šv. Rokas, Šv. Jurgis (iš Stalgėnų sen.), Šv.
Florijonas (iš Alsėdžių) bei keletas kitų
šventųjų skulptūrėlių.
Dauguma jų buvo dažytos, polichromuotos, tačiau iki
mūsų dienų mažai kas iš to išliko - dažnai spalvos
išblukusios, nusitrynusios. Restauruoti skulptūrėlių
iki šiol muziejus neturėjo galimybės.
Muziejus saugo ir nemažai Plungės krašte kūrusio
liaudies meistro Stanislovo Riaubos medžio skulptūrų.
Tarp jų nors ir nedaug, bet yra ir tradicinių religinių
siužetų skulptūrėlių.
Itin vertingas Žemaičių muziejaus Alka
senosios liaudies skulptūros rinkinys. Kol vyko muziejaus
rekonstrukcija, muziejuje visas šis rinkinys buvo rodomas
atviroje ekspozicijoje. Dabar salėse eksponuojama tik
kelios dešimtys vertingiausių, savo neapsakoma įtaiga,
žemaičių dievdirbiams būdingu braižu dėmesį
patraukiančių senųjų liaudies skulptūrų. Greta jų -
metaliniai kryžiai, kurių tradicija nepertraukiamai buvo
plėtojama iki šių dienų ir Žemaitijoje pasiekė aukšto
meninio lygio. Viliamės, kad ateityje susidarys galimybė
Žemaičių muziejaus Alka turtingą senosios liaudies
skulptūros rinkinį pristatyti išsamiau, o dabar
nusikelkime į jau minėtą Šiaulių Aušros
muziejų.
Informaciją apie čia saugomą senosios liaudies
skulptūros rinkinį parengusios muziejaus darbuotojos
Virginija Šiukščienė ir Regina Tamašiūnaitė rašo,
kad Didžioji Šiaulių Aušros muziejaus senosios
liaudies skulptūros rinkinio dalis (apie 70%) surinkta
1930-1934 m. per Šiaulių kraštotyros draugijos ir Aušros
muziejaus ekspedicijas. Nuolatiniai šių ekspedicijų
dalyviai buvo P. Bugailiškis, B. Pečkauskis, S.
Brašiškis, Č. Liutikas, G. Bagdonavičius, V.
Vaitekūnas, J. Daugėla, B. Jurevičius ir kt. Jie
rūpinosi, kad pakelėse, sodybose randamos medinės
šventųjų skulptūrėlės ne žūtų, bet patektų į
muziejų.
Senosios liaudies skulptūros rinkinyje dominuoja Nukryžiuotojo
(117 vnt.), Pietos (90 vnt.), Šv. Jono Nepomuko
(61 vnt.), Rūpintojėlio (41 vnt.), Šv. Juozapo
(25 vnt.), Šv. Florijono (17 vnt.), Šv. Antano
(17 vnt.), Šv. Jurgio (15 vnt.), Šv. Roko
(13 vnt.) siužetai. Rinkinyje dar yra ir Jėzaus,
Nazariečio, Šv. Kazimiero, Šv. Pranciškaus, Šv.
Izidoriaus, Šv. Stanislovo, Šv. Lauryno, Šv. Dominyko,
Šv. Petro, Šv. Benedikto, Šv. Mykolo, Šv. Barboros, Šv.
Agotos, Šv. Apolonijos, Šv. Veronikos, Šv. Elžbietos,
Šv. Marijos Magdalietės, Šv. Zitos, Šv. Onos, Šv.
Teklės, Šv. Teresės, Marijos Maloningosios, Nekaltai
Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos, Marijos
Skausmingosios, Marijos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės
Marijos skulptūros, skulptūrinės grupės Kristaus
krikštas, Kristaus laidotuvės, koplytėlė
Šv. Šeima, kt.
Seniausi datuoti rinkinio eksponatai - Pieta (1762
m.) ir Angelas (1872 m.).
Daugiausia eksponatų - iš Gruzdžių valsčiaus
(Šiaulių r.).
Gruzdžių valsčiaus Norvaišių kaime gyveno dievdirbys
Gaudentas Rimdeikis. Meistras gimė 1871 m., mirė 1945 m.,
palaidotas Šiupylių kaimo kapinaitėse. G. Rimdeikis
drožė statulas, darė kryžius, koplytėles,
koplytstulpius. Jo darbai buvo paplitę ne tik Gruzdžių,
bet ir kaimyninėse Žemaitijos vietovėse, kur dar ir dabar
per ekspedicijas galima aptikti G. Rimdeikio kūrinių. Aušros
muziejaus senosios skulptūros rinkinyje taip pat galima
surasti G. Rimdeikio darbų. Jam priskiriama 14 Pietų
ir 13 kitų siužetų skulptūrų autorystė.
Muziejaus rinkinyje yra ir Užvenčio krašto dievdirbių
kūrinių.
Meniškumu išsiskiria Augustino Patockio skulptūros. Jis
gimė 1852 m. Telšių apskrities Patumšių dvaro kumetyne.
Kurį laiką gyveno Luokėje. Dirbo ne tik statulėles, bet
ir kryžius. Savo darbais garsėjo Telšių, Luokės,
Pavandenės, Janapolės, Upynos, Tryškių, Užvenčio
apylinkėse. Mirė A. Potockis 1945 m. Aušros
muziejuje saugomos 3 šio autoriaus sukurtos Pietos, Šv.
Agota, Marija Maloningoji.
Daug eksponatų į muziejaus rinkinį pateko iš Joniškio
r. (43 vnt.), Šiaulių r., Kurtuvėnų (32 vnt.),
Meškuičių (23 vnt.), Padubysio (20 vnt.), Kelmės r.,
Kražių (19 vnt.), Raseinių r., Nemakščių (26 vnt.),
Viduklės (16 vnt.), Mažeikių r., Viekšnių (20 vnt.),
Pakruojo r., Lygumų (18 vnt.), Skuodo r. (14 vnt.) ir kt.
vietovių.
Aušros muziejaus senosios skulptūros rinkinyje
išsiskiria skulptoriaus kunigo Antano Rimavičiaus darbų
kolekcija. A. Rimavičius gimė 1865 m. Šakynoje, mokėsi
Šiaulių berniukų gimnazijoje. 1884-1890 m. studijavo
Peterburgo dvasinėje seminarijoje. Kunigauti buvo paskirtas
į Latviją. Kunigavo įvairiuose miesteliuose: Balvoje,
Rubenuose ir kt. Mirė 1933 m.
A. Rimavičius - drožėjas savamokslis, visą gyvenimą
kūrė skulptūras. Labiausiai mėgo medžio drožybą. Jo
kūrybai didžiausią įtaką darė Latgalos bažnyčių
barokinės skulptūros bei puošybos elementai. Vis dėlto
savo skulptūrines kompozicijas jis kūrė gana
savarankiškai, daugiausia dėmesio skyrė skulptūrų
monumentalumui, apibendrintam temos traktavimui. A.
Rimavičiaus kūryba - savita ir originali XIX a. pab.-XX a.
pr. lietuvių ir latvių liaudies kultūros atšaka. Prieš
mirtį A. Rimavičius lankėsi Šiauliuose. Didelį
įspūdį jam padarė Aušros muziejus. Todėl
testamentu nemažą dalį savo kūrybos ir surinktą meno
vertybių kolekciją užrašė ir paliko Šiaulių Aušros
muziejui. Į Šiaulius buvo atvežti 178 A. Rimavičiaus
darbai. Kita jo darbų dalis liko Latvijos muziejuose,
bažnyčiose ir privačiose kolekcijose. 1933 m. spalio
mėn. Šiauliuose įvyko A. Rimavičiaus darbų paroda.
Antrojo pasaulinio karo metais, vokiečiams užėmus
Šiaulių Aušros muziejaus patalpas, A. Rimavičiaus
darbai buvo paslėpti Gubernijos alaus daryklos
sandėliuose. 1944 m. sandėliuose kilus gaisrui, 45
skulptūros sudegė.
Šiuo metu Aušros muziejuje saugomi 133 A.
Rimavičiaus darbai. Tai Pietos, Nukryžiuotieji,
Kristaus statulėlės, Madona su Kūdikiu, Dievo
motina, Šv. Kazimieras, Šv. Juozapas ir Kryžiaus
kelio stotys - labai savita ir įdomi senosios
skulptūros kolekcija.
Muziejaus rinkinyje yra ir kitų autorių, kūrusių iki
karo, darbų - V. Uogelės (1894-1934), P. Paulausko, J.
Buožio, M. Šiurkaus, A Klimanskio, J. Dambrausko, L.
Zubės, J. Daukinčio, A. Gentvilo, V. Malioriaus, J.
Vaicekausko, kt.
Vienas iš turtingiausių Žemaitijoje - Kretingos
muziejaus senojo liaudies meno rinkinys. Informacijoje,
kurią pateikė šio muziejaus darbuotojai, nurodoma, kad
šiuo metu Kretingos muziejuje saugoma apie 800 senojo
liaudies meno kūrinių. Didžiausią šio rinkinio dalį
sudaro skulptūros. Jos į muziejų pateko įvairiais
keliais. Daugumą iš naikinamų 1956-1975 m. koplytėlių
surinko buvęs muziejaus direktorius istorikas J.
Mickevičius. Muziejuje saugomos 134 įvairių
ikonografinių tipų Marijos skulptūros. Seniausia
iš jų - Pieta, datuota 1722 m. Muziejuje yra
nedidelių Angelo skulptūrėlių (55), Šv. Jono
Nepomuko (28), Šv. Antano (19), Rūpintojėlio
(15), Šv. Izidoriaus (14), Šv. Roko (13), Šv.
Barboros (12), Nukryžiuotojo (35).
Žemaitijoje, kaip ir kituose Lietuvos regionuose,
dievdirbiai retai savo vardus ir pavardes įrėždavo į
medį, tačiau tokių atvejų, kai meistrų pavardės
išsilaikė iki šiol, yra. Muziejuje yra skulptūrėlių,
kuriose matosi J. Grigalausko (1), K. Gliožerio (2), A.
Burbos (4), J. Peniko (2), J. Paulausko (13), J. Kniūkštos
(3), K. Vasiliausko (1), J. Simučio (1), A. Potockio (1),
J. Piauloko (5), K. Barzdžio (1) pavardės. Neseniai
pasisekė nustatyti skulptūrinės grupės Kristaus
pašarvojimas (7 skulptūros) autorių. Šią nepaprasto
grožio skulptūrinę grupę sukūrė vienas garsiausių
Žemaitijos dievdirbių Antanas Klanius-Klanevičius.
Paskutiniais metais muziejus daug dirba, kad būtų
identifikuota kuo daugiau skulptūrų autorių, surinkta
išsami medžiaga apie juos ir apie kitus dievdirbius,
kūrusius Kretingoje ir jos apylinkėse.
Susipažįstant su Mečislovo Sakalausko į redakciją
atneštomis nuotraukomis, ypač savo originalumu,
monumentalumu, išraiškos formomis dėmesį atkreipia
Šilalės krašte užfiksuotos senosios liaudies
skulptūros. Be abejo, tik dalis iš tų prieš 30-40 metų
nufotografuotų skulptūrėlių sulaukė mūsų dienų,
pateko į muziejus ar privačias kolekcijas. Iš Šilalės
krašto muziejaus gavome žinią, kad jo senosios
skulptūros rinkinį sudaro vos 9 skulptūrėlės. Tai
buvusi Balsių kaimo Šv. Juozapo skulptūrėlė, Šv.
Marijos su Kūdikiu, Sopulingoji Dievo Motina, Šv. Povilo,
Šventasis Angelas su kryžiumi ant peties, Šventojo
(visų penkių skulptūrėlių autoriai ir jų ankstesnės
buvimo vietos nežinomos), Nekalto Prasidėjimo Švč.
Mergelė Marija (1889 m. sukūrė Vygandas Lapatauskas),
Šv. Trejybės skulptūrinė grupė (1927 m. sukūrė
Varanauskas, anksčiau buvo Šilalės rajono Deblių
koplyčioje), Marija, pamynusi žaltį (sukūrė
Jeronimas Jasudas) skulptūros.
Kuklus ir vieno iš jauniausių Žemaitijoje Tauragės
Santakos muziejaus senosios skulptūros rinkinys.
Muziejaus etnografijos skyriaus vedėja Viliutė
Ružinskaitė nurodo, kad Tauragės Santakos
muziejuje saugoma 12 senųjų liaudies skulptūrų. Šis
rinkinys pradėtas formuoti tik 1990 metais, kai buvo
įkurtas muziejus. Kai kurių eksponatų metrika nežinoma,
nes skulptūrėles muziejus perėmė iš miesto vidurinių
mokyklų visuomeninių muziejų, kuriuose išsamesnė
informacija apie eksponatus nebuvo kaupiama. Iš šių
mokyklų nebuvo gautos ir eksponatų inventorinės knygos.
Turtingu senosios liaudies skulptūros rinkiniu negali
pasigirti ir Kelmės krašto muziejus. Visas
vertingiausias muziejaus turimas liaudies skulptūrėles
lankytojai mato pagrindinėje ekspozicijoje. Skulptūrėlių
siužetai tradiciniai. Beje, gana turtinga muziejuje yra
senąsias liaudies meno tradicijas tęsiančio Sigito
Jagmino sukurtų šventųjų skulptūrėlių kolekcija. Turi
muziejus keletą ir J. Bernoto darbų.
Skuode, kur muziejus įkurtas pirmaisiais Lietuvos
Atgimimo metais, senosios liaudies skulptūros rinkinio
nerasime. Čia turime galimybę susipažinti tik su jau gana
solidžia paskutiniais dešimtmečiais kūrusių ir
kuriančių rajono liaudies meistrų medžio drožinių
kolekcija.
Maloniai nuteikia paskutiniais metais Plateliuose,
Žemaitijos nacionalinio parko parodų salės pastate,
pradėtas formuoti muziejaus senosios liaudies skulptūros
rinkinys. Muziejaus kūrimu rūpinasi etnografė Aldona
Kuprelytė. Šiandien jau ir pati ji sunkiai patiki, kad net
ir šiais laikais galėjo pavykti surinkti tokią turtingą
ir įvairių siužetų senosios liaudies skulptūros
kolekciją. Joje vyrauja Žemaitijoje populiariausi
siužetai - Šv. Jonas Nepomukas, Švč. Mergelė Marija
Maloningoji, Rūpintojėlis, Pieta.
Nors ir ne itin gausus, bet gana vertingas Mažeikių
muziejaus senosios liaudies skulptūros rinkinys. Vertingų
senųjų liaudies skulptūrų galime rasti ir kituose
valstybiniuose bei privačiuose Žemaitijos muziejuose.
Susipažįstant su privačių muziejų savininkų
surinktomis senosios liaudies skulptūros kolekcijomis,
kartais net apstulbsti pamatęs tai, kas šiandien jau
neįkainojama ir ko nerasi kai kuriuose valstybiniuose
muziejuose. Išsamiau apie tai šiandien dėl privačių
muziejų ir muziejininkų saugumo neturime galimybių
rašyti. Reikia tik viltis, kad tos per daugelį metų
privačių muziejininkų surinktos vertybės palaipsniui
atsidurs muziejuose, kur garantuojama geresnė jų apsauga
ir yra didesnės eksponavimo bei mokslinių tyrinėjimų
galimybės.
Didelė dalis anksčiau atskiruose Lietuvos
etnografiniuose regionuose, taip pat ir Žemaitijoje,
buvusių vertingų liaudies skulptūrų įvairiais keliais
yra atsidūrusių nacionaliniuose ir respublikiniuose
Lietuvos muziejuose. Kiek jų ir kokių čia yra atkeliavę
iš Žemaitijos, statistikos neturime, nes ten saugomų
liaudies meno kūrinių identifikavimo problema ne mažiau
aktuali kaip ir rajonų savivaldybių muziejuose.
Tiek rajonų, tiek ir nacionalinių muziejų rinkiniuose
labai mažai daugelio plačiai garbintų šventųjų
skulptūrėlių siužetų. Iš vyriškų siužetų itin
retos muziejuose Šv. Stanislovo, Šv. Dvasios, Šv.
Pranciškaus, Šv. Vincento, Šv. Lauryno, Šv. Domininko,
Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Šv. Benedikto, Šv. Mykolo
skulptūrėlės. Net ir turtingiausius senosios liaudies
skulptūros rinkinius sukaupę muziejai tokių moteriškų
siužetų skulptūrų kaip Šv. Apolonija, Šv. Cecilija,
Šv. Darata, Šv. Agnietė, Šv. Elena, Šv. Morta, Šv.
Elžbieta, Šv. Zita, Šv. Teklė, Šv. Teresė gali
pateikti tik po vieną kitą, o daug kur tokių skulptūrų
ir visai nerasime. Kiek dažnesnės muziejuose Šv.
Marijos Magdalietės, Šv. Veronikos, Marijos Rožančinės,
Šv. Barboros, Šv. Agotos, Lurdo Švč. Mergelės Marijos
siužetų skulptūrėlės. Ir didesniuose muziejuose gana
retos Kristaus krikšto, Kristaus laidotuvių,
Paskutinės vakarienės, Šv. Šeimos skulptūrinės
grupės.
Susipažįstant su rajonų muziejų rinkiniuose saugomais
senosios liaudies skulptūros rinkiniais dėmesį patraukia
ir tas faktas, kad kai kur inventorinėse knygose, priimdami
eksponatus į muziejų, darbuotojai dėl nepakankamo
išsilavinimo ar kitų priežasčių neteisingai yra nurodę
kai kurių skulptūrų siužetus. Su šiuo faktu ne kartą
yra susidūrę ir P. Gudyno muziejinių vertybių
restauravimo ir konservavimo centro darbuotojai -
restauruoti atvežamuose dokumentuose nurodomas visai kitas
eksponato pavadinimas negu iš tikrųjų yra, tuo tarpu
inventorinis eksponato numeris atitinka. Šiuo atveju
muziejininkai turėtų sukviesti kvalifikuotų specialistų
komisiją ir teisingai įvardinti eksponatą.
