Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS KULTŪRINIO GYVENIMO PANORAMA


 „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija”
 
Šią įspūdingos apimties (744 psl.) ir labai informatyvią knygą (autorius – jaunas istorikas Vykintas Vaitkevičius) 1500 egz. tiražu 1998 m. išleido Lietuvos Istorijos institutas ir Vilniuje veikianti „Diemedžio” leidykla.
Pratarmėje autorius pažymi, kad rengiant spaudai knygą, išaiškinant senąsias Žemaitijos šventvietes ir jas aprašant, jam padėjo didelis būrys Žemaitijos tyrinėtojų, kraštotyrinių ekspedicijų dalyvių ir bendražygių. Rengiant knygą pasinaudota ir seniau šioje srityje dirbusių tyrinėtojų surinkta medžiaga. V. Vaitkevičius nurodo, kad „Senosios šventvietės retokai patekdavo į tyrinėtojų akiratį, nors įvairią medžiagą ta tema imta skelbti dar iki Antrojo pasaulinio karo.” Šiomis temomis nemažai yra rašęs P. Tarasenka, B. Buračas, M. Alseikaitė-Gimbutienė, E. Štrumas, Z. Slaviūnas, J. Balys, V. Daugudis, V. Urbonavičius, A, Bliujienė, A. Butrimas, J. Genys, L. Vaitkunskienė, V. Valatka, V. Žulkus ir kt.
Leidinio autoriaus nuomone, svariausia knygos dalis, kurioje koncentruotai pateikti moksliniai tyrinėjimai apie šventvietes, yra knygos įvadas. Po jo spausdinamas Žemaitijos šventviečių katalogas pagal atskirus rajonus ir miestus: Kretinga, Palanga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Akmenė, Telšiai, Šilalė, Kelmė, Šiauliai, Raseiniai, Tauragė, Jurbarkas, Šilutė, Klaipėda, Neringa. Leidinyje yra didelis šaltinių ir literatūros sąrašas, katalogo rodyklė, knygos Įvado santraukos rusų ir anglų kalbomis. Knyga gausiai iliustruota, čia itin daug kartografinės medžiagos.
Pabaigos pastabose autorius nurodo, kad „Knyga, skirta Žemaitijoje žinomoms šventvietėms aptarti, deja, negali ryškiau jų išskirti iš visos Lietuvos šventviečių (kelios išimtys – Alkos kalnai, Saulėkalniai, Laumių akmenys). Dėl tos priežasties keblu kalbėti apie kontekstą, apie savitą senojo tikėjimo pobūdį šiame krašte. Tai lieka tolesnių tyrinėjimų uždavinys.
Darbe aprašyta ar paminėta daugiau kaip 1000 Žemaitijos šventviečių, įvairių jų kompleksų. Tai maždaug 350 kalnų, 250 akmenų, 100 upelių, upių dalių, 80 medžių, 50 ežerų ir ežerėlių, 50 šaltinių, 50 girių, miškelių, taip pat nemažai pievų, daubų, pelkių. (…)
Dalis aprašytųjų šventviečių gyvavo ikikrikščioniškais laikais, dalis buvo įkurtos, naudojamos jau po krikščionybės įvedimo.”
V. Vaitkevičius – kaunietis, tačiau Žemaitiją skersai išilgai yra išvaikščiojęs ir kaip reta kuris kitas myli šį kraštą.
Kas toliau?
V. Vaitkevičius ne tik dirba Lietuvos Istorijos institute, bet ir mokosi Vilniaus Universitete. Kaip jis pats sako, pirmiausia reikia užbaigti mokslus, o jau paskui… Na, o kolegos Vykintą jau ragina imtis knygų apie Aukštaitijos, Suvalkijos šventvietes…

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 1998-2000.
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija