Jolanta Bertauskienė: „Kultūra: poreikiai, interesai, galimybės“
Atkūrus savivaldą, Rietavas kultūrinėje ir ūkio srityje išgyvena savotišką renesansą. Žmonės čia aktyvūs. Jie noriai įsijungia į visuomeninę, kultūrinę veiklą. Pagausėjo įvairaus pobūdžio renginių, susitikimų, vakaronių. Kuriasi visuomeninės organizacijos, draugijos, klubai. Jie dalyvauja kultūrinėje veikloje, vienija bendruomenės narius, ugdo jų savimonę.
Rietavo savivaldybės vadovai kultūrą laiko viena iš prioritetinių ir reprezentacinių veiklos sričių. Dirbant tokiomis sąlygomis, žmonėms, besisukantiems kultūros verpetuose, daug malonių rūpesčių. Džiaugiamės galimybe savarankiškai planuoti kultūrinį savivaldybės gyvenimą, formuoti kultūrinės veiklos bei plėtros strategiją, skatinti kūrybinę veiklą ir meno įvairovę, remti mėgėjų kūrybinę veiklą.
Mūsų tikslas – sudaryti sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti ir puoselėti.
Rietaviškiai atviri pažangioms naujovėms.
Savivaldybė kultūros politiką savo teritorijoje formuoja atsižvelgdama į pagrindines Lietuvos Respublikos kultūros politikos nuostatas. 2001 m. Rietavo savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius parengė kultūros strategiją 2001-2005 m. Vienas svarbiausių jos akcentų – etninės kultūros ir vietos tradicijų puoselėjimas. Mūsų tikslas – ugdyti ir puoselėti bendruomeniškumą, atgaivinti kaimiškąsias seniūnijas, mokyklas, pasiekti, kad regione esančios kultūros ir švietimo įstaigos dirbtų vienydamos savo intelektualines pajėgas ir finansinius resursus.
Rietavo savivaldybėje veikia aštuonios bibliotekos. Tai Rietavo viešoji biblioteka (direktorė A. Budreckienė) ir septyni šios bibliotekos filialai kaimuose (Tveruose, Medingėnuose, Girdvainiuose, Daugėduose, Labardžiuose, Lioliuose, Pelaičiuose). Viešojoje bibliotekoje 2001 metais įkurtas informacijos centras. Čia žmonės turi galimybę naudotis 6 kompiuteriais, veikia interneto ryšys, yra spausdintuvas. Bibliotekoje lankosi moksleiviai, studentai, daugelis kitų savivaldybės gyventojų. Čia organizuojamos literatūrinės parodos, vakarai. Formuojant dokumentų fondą, kryptingai vykdomas komplektavimo darbas. Bibliotekininkai, planuodami savo darbus, atsižvelgia į aptarnaujamos savivaldybės teritorijos tradicijas, ekonominę ir kultūrinę plėtrą, gyventojų reikmes. 2002 m. beveik visi viešosios bibliotekos filialai aprūpinti kompiuteriais, ten, kur jie yra, dažniausiai veikia ir interneto ryšys.
Savivaldybės teritorijoje turime šešis kultūros namus: Rietave (direktorė Romualda Durkienė), Medingėnuose (direktorė Irena Bagdonienė), Tveruose (direktorė Alvyra Barkauskienė), Labardžiuose (direktorė Joana Grikpėdienė), Daugėduose (direktorė Nijolė Armalienė), Giliogiryje (direktorė Rita Stančiukienė). Kaimo kultūros namai gražiai bendradarbiauja su seniūnijomis.
Iniciatyvių kultūros centrų Rietavo savivaldybėje nemažai. Džiugina Rietavo meno mokyklos, vaikų pučiamųjų orkestro, kuriam vadovauja A. K. Jankauskas, veikla.
Turiningos parodos ir vakarai, susitikimai su įdomiais žmonėmis vyksta Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje.
Rietaviškiai visada džiaugiasi galimybe pakeliauti, parodyti tai, ką jie sugeba. Daugiau kaip 200 saviveiklininkų dalyvavo 2001 m. Vilniaus mokytojų namuose organizuotame renginyje „Šviesos blykstė“. Labai nuoširdžiai čia mus sutiko pilna salė žmonių, kurių likimo vingiai buvo ir yra susieti su Rietavu.
Viliaus mokytojų namuose dalyvavome ir kitame puikiame renginyje – „Žemaitijos dienose“. Tai buvo graži galimybė parodyti save, susitikti su kolegomis iš kitų rajonų.
Vienas iš neseniai atgaivintų tradicinių renginių miestelyje – Mykolinės. Jos iškilmingai būdavo švenčiamos dar kunigaikščių Oginskių laikais. Daugelį metų ši šventė pas mus buvo primiršta, o dabar vėl įgauna pagreitį.
Per Mykolines Rietave nuo pat ankstyvo ryto neįprastas subruzdimas – visi ruošiasi kermošiui. Kiekvienai seniūnijai skiriama po atskirą paviljoną, kur tos seniūnijos gyventojai šventės dalyvius gali džiuginti savo tautodailininkų dirbiniais, prekiauti žemės ūkio produktais, svečius pavaišinti gardžia gira. Na o dieną mieste koncertuoja orkestrai iš Rietavo, Plungės, Mažeikių, Telšių ir kitur. Vakare – iškilmingiausias šventės momentas – apdovanojami labiausiai Rietavui nusipelnę žmonės. Tokia pirmųjų Mykolinių patirtis. Laikui einant jos scenarijus, be abejo, bus koreguojamas, tačiau tikime, kad šventė rietaviškiams taps reikalinga.
Pradėtos rengti ir seniūnijų dienos Rietave. Jų metu yra galimybė pamatyti visų seniūnijų menines programas, kurios parengtos bendromis kaimo kultūros namų, mokyklos, bibliotekos darbuotojų bei kitų kaimo bendruomenės atstovų jėgomis. Kiekviena seniūnija prisistato vis atskirą sekmadienį, po šv. Mišių.
2002 m. rietaviškiai pažymėjo net tris svarbius jubiliejus – balandžio 19 d. buvo švenčiama Lietuvos elektrifikacijos 110 metų sukaktis, gegužės 10, 11 dienomis vyko renginiai, skirti Rietavo muzikos mokyklos įkūrimo 130-osioms metinėms, o rugsėjo 27 d. miestiečius nudžiugino Lietuvos telefonizacijos 120-ųjų metinių renginiai. Savivaldybė nedidelė, kultūros srityje dirbančių žmonių būrys kuklus, todėl tokia jubiliejų „griūtis“ visam Rietavui buvo didelis išbandymas. Atlaikėme. Renginiai į Rietavą pritraukė didelį būrį svečių bei meno kolektyvų iš visos Lietuvos, sulaukėme ir nemažos verslininkų, ryšininkų, svarbiausių Lietuvos energetikos įstaigų vadovų paramos.
Pažymint muzikos mokyklos jubiliejų, Rietave buvo suorganizuotas Žemaitijos krašto muzikos (meno) mokyklų festivalis „Vaikai ir muzika“, kuriame dalyvavo dvylika pučiamųjų orkestrų iš Salantų, Platelių, Gargždų, Skuodo, Šilalės, Telšių, Tauragės, Plungės, Kretingos, Mažeikių, Palangos. Koncertavo ir rietaviškiai, baigę Rietavo muzikos mokyklą.
Pažymint Rietavo dvare 1892 m. įžiebtą pirmąją elektros lemputę Lietuvoje, 2002-aisiais ant Rietavo dvaro parko baltųjų vartų atkurtos istorinių liūtų skulptūros.
Devinti metai Rietave vyksta teatro dienos – jų metu į kultūros namus suguža mažieji artistai, per savaitę parodoma po septyniolika spektaklių. Renginyje dalyvauja ir suaugusiųjų kolektyvai iš Rietavo bei aplinkinių rajonų.
Rietave daug kuriančių, poeziją ir prozą rašančių žmonių. Tai paskatino savivaldybėje organizuoti savo „Poezijos pavasarius“. Šventės renginiuose eiles skaito literatai B. Lengvenienė, A. Rėbždaitė, R. Durkienė, B. Aglinskienė, J. Bačinskas, Z. Česnauskienė ir kiti rietaviškiai.
2003 m. jubiliejiniai – sukanka 750 m. nuo pirmojo Rietavo miesto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose. Sukakčiai skirti renginiai vyks visus metus. Ta proga Rietave surengta ir Telšių apskrities dainų šventė. Planuota, kad joje dalyvaus ne mažiau kaip 1400 saviveiklininkų, daug profesionalių meno kolektyvų, amatininkų, gausus būrys toliau gyvenančių rietaviškių.
Kaip ir pridera, svečius rietaviškiai visada pasiruošę sutikti. Tokiomis progomis jiems itin prakaitą braukti nereikia, nes tvarka, grožis ir švara mieste – įprastas reiškinys. Gražiausiai tvarkomų sklypų apžiūra-konkursas – viena iš priemonių, nuo seno skatinančių žmones gražiai tvarkyti savo aplinką.

 

 
Būsite mūsų kraštuose, užsukite!

 


© Žemaičių kultūros draugijos informacinis kultūros centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija