Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

„Žemaičių žemė“. 2005 m. Nr. 1

Išsaugoti kultūrinę atmintį
 
Parengė Albinas Mingėla
 
Kultūrinės iniciatyvos Rietavo savivaldybės
Tverų seniūnijoje

2005 m. balandžio 23 d. Tveruose (Rietavo seniūnija) – mokslinė konferencija „Tverai Žemaitijos kultūros paveldo žemėlapyje“

 
Tverų miestelio (Rietavo savivaldybė) bendruomenė, oficialiai veikianti nuo 2003 m. kovo 31 d., šiandien yra viena aktyviausių Lietuvoje. Pastaraisiais metais bendruomenės, seniūnijos teritorijoje veikiančių kultūros, švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų veikla išradingai pristatoma Albino ir Tado Maslauskų sukurtame elektroniniame leidinyje „Tverai. Senovės žemaičių sostinė“ http://www.tverai.lt. Leidinio lankytojai čia turi galimybę surasti ir konkrečią informaciją apie seniūnijos teritorijoje esančius kaimus ir gyvenvietes, svarbiausius kultūros paveldo objektus. Įvadiniame puslapyje skelbiama, kad „svetainė apie Tverų bendruomenės gyvenimą skirta kiekvienam, norinčiam geriau susipažinti su kilnią istoriją turinčio ir prasmingas tradicijas puoselėjančio Tverų miestelio ir jo apylinkių bendruomenės gyvenimu.“
Pagrindiniai Tverų bendruomenės tikslai yra vienyti Tverų seniūnijos gyventojus ir iš jos kilusius žmones, ugdyti gyventojų bendruomeniškumą, rūpintis jų gerove, plėtoti kultūrinį ir sportinį gyvenimą, skatinti domėjimąsi savo krašto istorija. Laikotarpiu tarp visuotinių narių susirinkimų bendruomenei vadovauja valdyba (bendruomenės centras įsikūręs Tverų miestelio bibliotekoje – telefonas (8 ~ 448) 41 215. Tveruose aktyvi sporto klubo „Vykintas”, klubo „Aitra”, moterų seklyčios veikla.
Tverams Žemaitijos krašto istorijoje tenka išskirtinė vieta. Į daugelį šiandien kylančių klausimų ateityje dar turės atsakyti archeologai, istorikai, tačiau tuo, kad senovėje čia būta svarbaus žemaičių gynybinio ar net dvasinio centro, šiandien jau niekas neabejoja. Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas minėtame el. leidinyje pažymi, kad šio krašto garsi ir šlovinga istorija „siejama su Žemaičių kunigaikščiu Vykintu, kurio vardas minimas kartu su Tverų pilimi. Šios pilies karžygiai laimėjo Saulės mūšį prieš Livonijos ordiną, Tverų pilyje buvo susitikęs kunigaikštis Vykintas ir būsimasis Lietuvos karalius Mindaugas. Tai reiškia, kad mūsų kraštas ir jo žmonės turėjo didelę įtaką ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos politiniam gyvenimui ir valstybės formavimuisi. Visiškai neseniai šalia Lopaičių piliakalnio atrasti šventovės elementai, siekiantys dar senesnius laikus, mums leidžia manyti, kad šiose vietose buvo ir dvasinis visos Žemaitijos centras. Ne mažiau reikšmingi ir naujesni laikai: 1589 m. minima Tverų bažnyčia, o 1804 m. čia veikė parapinė mokykla, 1897 m. pastatyta dabartinė – viena didžiausių medinių bažnyčių Lietuvoje. Su mūsų krašto vardu vienaip ar kitaip yra susiję nemažai garsių žmonių – Tverų bažnyčioje dirbo Jurgis Pabrėža, mūsų apylinkėse mažas bėgiojo Laurynas Ivinskis, pradinę mokyklą baigė Juozas Žilevičius, vasaroti į Tverus užsukdavo Maironis. Tikras tveriškis ir Juozas Antanavičius – muzikologas, dabartinis Lietuvos muzikos akademijos rektorius.“
„Aitros“ klubas 2004 m. pabaigoje paminėjo savo veiklos pirmąsias metines. Ta proga veiklioji šio klubo pirmininkė pedagogė Irena Vaizgirdienė, savo miestelio el. leidinyje kreipdamasi į bendruomenės narius ir visus svetainės lankytojus, nurodė: „Gyvename tokiu laiku, kada savo istorinių ištakų ieško ne tik didieji miestai, bet ir miesteliai ar kaimai. Mes jų ieškome taip pat. Šiandieną akimis įsistebėdami į kiekvieną restauruoto Lopaičių piliakalnio ir jo teritorijos akmenį, į kiekvieną pakilimą ar įdubą, į dideliame aukštyje senove alsuojančias apsamanojusių akmenų sankaupas teigiame, kad Lopaičių piliakalnis ir visa aplink jį esanti vietovė yra daug įdomesnis objektas negu anksčiau galvojome. AITRA inicijavo Tverų turistinės programos sukūrimą. Šiame darbe susidūrėme su įvairiausiomis problemomis. Programa „išaugo“ iki Rietavo savivaldybės turizmo studijos. Tai gerai, ir mes nenusimename, nes turime kuo pasidžiaugti. AITROS nario iniciatyva restauruoti Tverų bažnyčios šventoriaus vartai ir kitas bažnytinis paveldas. Po mažiausią dalelę renkame Tverų praeities reliktus, telkiamės istorinių objektų tvarkymo ir saugojimo darbams. Lopaičių piliakalnio teritoriją ruošiame turistų lankymui. Draugaujame su „Vorutos“ klubu ir daugeliu įdomių žmonių, neabejingų mūsų veiklai. 2004 m. Kultūros ministerijai teikėme projektą. Vykdydami jį, organizavome Žemaitijos kunigaikščių valdžios ženklų – brūklių – konkursą ir žemaitiškos skepetos konkursą. Vasarą su moksleiviais rinkome etnografinę medžiagą stovykloje. Bičiulių dėka AITRA jau turi Lopaičių etnomitologinio (taip kol kas vadiname) komplekso žemėlapį, kuris turistams padės orientuotis teritorijoje. Ypač džiugu, kad AITROS narys sukūrė Tverų el. leidinį, kuris sulaukė gerų atsiliepimų. Ieškome, renkame praeitin nugrimzdusių Tverų kultūros paveldo ženklų. Savo veiklą vertiname pagarbos istorijai požiūriu“.
Sužinojęs, kad tveriškių bendruomenės veiklą planuojame pristatyti žurnale, Tverų svetainės kūrėjas Albinas Maslauskas noriai atėjo į talką ir atsiuntė mums keletą savo archyve turimų nuotraukų, iškalbingai pasakojančių apie Tverų gyvenimą seniau. Jas šiame žurnalo numeryje ir publikuojame (žiūr. dešinėje). Na o pažintį su Tverais mūsų žurnalo skaitytojams siūlome pratęsti pačiuose Tveruose, prieš tai, žinoma, jei tik yra galimybės, pasižvalgius po el. leidinį http://www.tverai.lt.
 
Nuotraukose:
Leidinio http://www.tverai.lt titulinio puslapio iliustracija ir 2002 m. Tverų bažnyčioje atrastas herbas (Vilmos Vičienės rekonstrukcija).
 
Lietuvos Nepriklausomybės 10 m. sukakties minėjimas Tveruose. Igno Strauko nuotr., 1928 m.; 
 
Lopaičių kaimo muzikantai. Antras iš dešinės – Kazys Andriuška, trečias iš dešinės – Kazys Mėčius. Kiti – neatpažinti. Igno Strauko nuotr., 1930 m.;
 
Tverų mokyklos mokiniai prie paminklo po miestelyje vykusios talkos.
Šalia paminklo (kairėje) stovi mokytojas Laurinaitis, prieš jį – mokytoja Mačernytė, dar kairiau (su ūsais) – valsčiaus raštininkas Vicentas Zalepūgas. Priešais paminklą (su kepure) – eigulys Kazys Andriuška, dešiniau – kol kas neatpažintas žmogus, dar kiek dešiniau, žemesnis (su ūsais) –  vargonininkas Stonckis. Dešiniame grupės pakraštyje, trumpai apsikirpęs – Tverų valsčiaus viršaitis, Rainių kankinys Jonas Jakštas. Igno Strauko nuotr., 1932 m.;
 
Tveriškių vaidinimas prie „Karoblio“, ant Lopaičių kalno („Karoblis“ – karinis statinys, trianguliacijos punktas, stebėjimo bokštas). Vaidinimo pavadinimas, aktoriai neišaiškinti. Igno Strauko nuotr., 1930 m. 

 


© Regionų kultūrinių iniciatyvų centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.24 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija