Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

 

ŽEMAITIU TAUTĖNĒ DRABUŽĒ

 


ŽEMAITIU MUOTRĖŠKU TAUTĖNĒ DRABUŽĒ
 
Zita Baniulaitytė
 Žemaitė, XIX a.Žemaitė, XIX a.

Žemaitės rūbai. Telšių raj. 19 a.
Žemaitės rūbai. Mažeikių raj. 19 a.
Žemaitės rūbai. Raseinių raj. 19 a.
Telšių raj. XIX a.
Mažeikių raj. XIX a.
Raseinių raj. XIX a.
Marškėnē
Būtėnā baltė, pluonuos druobės, platė ėr ėlgė – so prīdorkās. Kėrptė iš vėina stuomėns. Ronkuovės istatītas be iškėrpėmu ėr pažasties idietė ketorkampē klīnelē. Ožsiūtė 2-7 cm platoma ontpetē, apīkaklė statīta (tēp liuob siūtė daugiausē). Ronkuovės nedėdėlē platės, bėngas kairiuošēs. Pėitū Žemaitėjuo kartās bova siovamė marškėnē ėr siauruoms ronkuoviems, be kairiuošiu. Marškėnē tor būtė pasiūtė dėdėlē akuratnē, negal ožmėrštė soraukėmu. Anus sudīgsnioujem smolkē so ronkuoms par kelis kartus ėr soraukam. Kvaldelės tor atruodītė kāp so mašinelė padėrbtas.
Apīkaklė ėr kairiuošē īr puošamė. Rēk papouštė ėr vėina ontė posė. Kartās īr poušamė ėr ontpetē, ronkuoviu galā. Raštā torietom būtė 3 cėntimetru pluotė rauduonās žėčkās dimās ar išaustė vingelēs, rombelēs, slonkstelēs, duobėlelēs. XIX omžiaus ontruo posie pėitū Žemaitėjuo tuokiūs raštūs pri rauduonuos spalvuos derėna ėr joudous spalvous siūlus. Tou patio laiko Žemaitėjuo atsėrada ėr balto kiaurarštio siovėnietė (aptavuotė) marškėnē. Anū kairiuošē ėr apīkaklės īr papouštė vėsuokiuoms kluosteliems, dekoratīviniems siūliems. 
 
Sėjuonā
Pagal XIX omžiaus mada muotrėška tor būtė „kāp rogiū kopelė”. Jē nuorem tēp atruodītė, torem tēp pat, kāp babūnelės vėlktėis – ne vėina sėjuona, vo bėnt tris-keturis. Apatėnē gal būtė baltė, druobėnē, kiauraraštio siovėnietė. Gal būtė ėr ivairiū spalvū, tomsė, siovėnietās pažemēs, skersā drīžoutė, longietė. Šiaurės vakarū Žemaitėjuo dėdėlē liuob nešiuotė rauduonus posvėlnuonius, jouduoms jousteliems papouštus pasėjuonius. Veiziejė, ka ne tik vėršotėnis, vo ėr apatėnē sėjuonā būtom poikė. Vuo kāp kėtēp, jē einont per laukus, važioujin so vežėmo, vėršotinis sėjuons bova pasėbrokams. Tad apatėnē toriejė ne mažiau švėistė kāp apatėnis.
Vėršotinis sėjuons platos – 3-4 metrā, par aprumba soraukts. Apatiuo prisiūta plati, daugiausē druobėnė padelka. Ka nerėkštom, krašts īr apsiovams „gaurelēs”. Sėjuonā ėlgė – lig kaulieliu. Vo apatėnē, ka anėi pro vėršotėni neišlīstom, trumpesnė.
Mažne vėsuo Žemaitėjuo sėjuonā išėlgā drīžoutė. Šiaurės vakarū Žemaitėjuo (daugiausē Vėikšniū apīlinkies) spalvas rīškiausės. Rauduonamė dognė žalė, joudė, viuoletėnē, geltuonė, baltė drīžē – siauresnė ėr platesnė. Rėitava, Plateliū, Plungės apīlinkies – tomsesnė, ne tokėi jau rīškė. Pėitū Žemaitėjuo īr sėjuonu, panašiū i zanavīku, katrūs daug vėinuos spalvuos, vuo kėtė drīžē eit simetrėškā. Longietu sėjuonu Žemaitėjuo mažiau. Anėi tomsiesniu spalvū, austė dvinītā, dėdėlēs longās. Daugiausē tuokiū īr bovė Šėlalės, Plungės, Rėitava, Kelmės, Telšiū apīlinkies. Kretingėškės ėr tauragėškės poušies ėr longietās, drūžietās sėjuonās.
 
Žemaitė, XIX a.
Žemaitė, XIX a.
Žemaitės, XIX a.
 
Šniūrelkas (kiklėkā)
Anū Žemaitėjuo bova vėsuokiū sokėrpėmu – tuokiū kāp ėr vėsuo Lietovuo. Vo patės madingiausės ėr išsiskėrontės iš kėtū – kėrptas so krūtėnė ėr pridortās smolkē kvalduotās skvernelēs. Anėi trumpė, vos deng sėjuona aprumba. Vuo kvaldelės solaikītas iš kėtuos posės siūlė, ka tvėrtiau priglostom pri lėimėns. Prīšakie šniūrelkas īr smarkē iškėrptas. Anū pamušals druobėnis.
Pėrktėnės medžeguos šniūrelkuoms žemaitės nedėdėlē teveiziejė (ne tēp, kāp ka kėtas lietovės). Daugiasē vėskou liuob patės išsėaustė. Vėina kėta žemaitė šniūrelkuoms toriejė ėr jouda aksuoma, sėlka ar pėrktėnės vėlnas (rauduonuos, joudous, tomsē žaliuos, viuoletėnės spalvuos), bet retā. Dā mondresnės bova laikuomas mergelės, apsėtaisiosės kvietkās išrašīta kašmīra šniūrelkuoms, bet vis tėik mielesnės vėsėms bova sava darba drabužēs pasėstrajėjosės žemaitokės. Šniūrelkas liuob būtė posvėlnuonės, išaustas smolkēs drīželēs, nedėdėlēs longelēs. Daugiausē liuob pasėtaikītė rauduona, žalė, roda, balta, viuoletėnė, jouda spalva – ka derietom pri sėjuona, būtom poiki. Šniūrelka negal būtė tuokiū pat spalvū kāp sėjuons.
 
Kvartūgelē
Vėsė išėlgā drīžoutė, dėdėlē platė – nu 1 metra liog 1 metra 80 cėntimetru, sorauktė, ka, ožsėdiejos anus, kraštā būtom lig šuonu. Daugiausē kvartūgā liuob būtė išaustė ont balta dvinīta dogna rauduonās žičkās atlaso, ivairiausė pluotė līgēs ėr dontītās drīžēs. Vėinė daugiau rauduonė, kėtė daugiau baltė. XIX omžiaus vėdurie kvartūgu raštā jau bova ivairesnė. Drīžius liuob išrinktė rombās ar katpiedeliems.
Šiaurės vakarū žemaitės dar liuob nešiuotė kvartūgus, katrėi bova išaustė iš rīškiū spalvū siūlu. Tuos spalvuos daugiausē liuob būtė rauduonuos ėr miėlėnuos. Kėtė drīžē – baltė, geltuonė, žalė, rodė. Anėi austė ataudū rėpso ar atlaso, līgēs ėr dontītās drīželēs. Kartās tarpūs būn iaustė „linciūgelē”.
XIX omžiaus ontruo posie pėitū Žemaitėjuo nešiuojė kvartūgus, katrūs ont žalsva, gelsva, pėlka, viuoletėnė, jouda dogna liuob būtė vėlna išrinktė smolkė duobėlieliu raštā. Tou pat laiko šiaurės vakarū žemies jau dag kas nešiuojė baltus perkelėnius, balto kiauraraštio siuvinietus (aptavuotus) kvartūgelius. Anū apatė ėr pakraštius liuob pouštė žėidieliu, lapieliu raštās.
 
Joustas
Anū Žemaitėjuo bova nedaug. Tonkē audė siauras. So anuoms liuob parėštė sėjuonus ėr kvartūgus, žekės. Vītėnės joustas bova paprasta rašta, 2-3 spalvū. Rinkt ėnės liuob būtė ont balta pagrinda – rauduona, mielėna raštā rombelēs, grieblelēs, zigzagās.
Žemaitės rubai. Plungės raj. 19 a.
Žemaitės rūbai. Šilalės raj. 19 a.
Žemaitės rubai. Plungės raj. 19 a. 
Žemaitės rūbai. Šilalės raj. 19 a.
 
Koskelės
Kuokės žemaitės be koskelės! Vėina – ont galvuos, kėta – ont kakla, tretė – ont petiū, ketvėrta – ronkuo. Jou daugiau, tou baguotesnė. Koskelės ont galvuos liuob būtė rėšamas nevėinuodā: po smakro, ont pakaušė (ka mazgs būtom po apatė) ar ont vėršaus (apsoks aple kakla ėr sorėš ožpakalie). Dar vėins īr iduomos ožrėšėms: kampus apsok aple galva ė sorėš prīšakie, ka kompelē stuovietom „ragās”. Jē koskelė dar apsiūta vėlnuonēs ivairiū spalvū kuotelēs, anėi pakeltė i vėršo – no, tumet jau koskelė dėdėlē poikē išruoda – kāp kuokė karūna.
Koskelės kuožnā dėinā audė iš lėna, vo švėntuoms dėinuoms – iš medvėlnės. Longava rauduono ar mielėno so balto. Vėinas – daugiau rauduonas, kėtas – daugiau baltas. Nešiuojė ėr pėrktėnės koskelės – sėlkėnės so kvietkās ėr vėnspalvės – žalės, rodas, viuoletėnės, baltas. Dar anuos liuob būtė ėr tiulėnės ar rėšta tinklelė. Devīniuolėkta omžiaus ontruo posie vėsuo Lietovuo muotrėškas koskelės pradiejė siovinietė – ont balta perkelė balto kiauraraštio. Žemaitėjuo raštā bova patīs poikiausė, iduomiausė.
Muotrėškas ont galvuos dar nešiuojė čepčiokelius. Anėi bova siovamė ėš sėlka, medvėlnės, vėlnas. Tonkē bova margė, vo anū kraštā papouštė kvaldoutās kaspėnelēs, nierėnēs. Kėtė čepčiokelē bova baltė, siovėnietė balto kiauraraštio, so lezgēs. Ont čepčiukieliu rėša koskelė. Muotrėška, ožsėdiejosi vėina čepčio, galiejė tik darboutėis pri pečiaus ar eitė mėiguotė. No, vo ženuotā muotrėškā ruodītėis žmuonies vėnplaukē neder ni už kou. Tou tonkē ožmėršt muotrėškas, ožsėvėlkosės tautini kuostiuma, šėndėin. Dėdėlē nepoikē išruoda šiū dėinū šukousena pri senībėnė kuostiuma. Tas pats, kas ėr pasėjoukėms ėš tuo tautėnė drabužė.
No, vo vėnplaukės, so dailē sopintuoms kaseliems (vėina ar dvėm) galiejė vākštiuotė tik jaunas panelės. Galvas anuos dar liuob pouštė kvietkās, rūtu vainėko ar iš dvijū kaspėnū sopinto rangė. Daugiausē rangės darė iš vėinuos eilies supintū silkiniu kaspėnū (2-4 cėntimetru pluotė). Ana liuob būtė tiktā rauduona ar rauduona-žalė. Žemaitiu mergelės dar nešiuojė galiuonus. Nešiuojė ėr koskelės. Anas liuob rėštėis po smakro. Tuoks sorėšėms tink ėr ženuotā ėr neženuotā, vo kėtė sorėšėmā ruoda, ka muotrėška jau īr muoterīstės stuonė.
Kėta (tik muotrėšku pastraju dalės) īr druobolė. Nešiuojė anou pėitū Žemaitėjuo. Druobolės – baltās lėnās austa dvinītā, par šešės ar aštounės nītis 200-240 centimetru ėlgė, 95-100 cėntimetru pluotė, dvėpalė, līgo šaliks. Anou nešiuojė solėnkė išėlgā, posiau užsėsiaustė ont petiū. Anuos gal būtė pouštas galūs ožaustās rauduonu žėčku driūželēs, apsiūtas aplinkou baltās ar rauduonu ėr baltū siūlu kuotelēs.
Kėtuos Žemaitėjės žemies muotrėškas liuob nešiuotė ne druobolės, vo rauduonlongius lėnėnius ar žičkėnius raištius.
Ka uors liuob atšaltė, muotrėškas liuob apsėsiaustė so vėlnuoniems koskuoms. Seniausės šiaurės vakarū Žemaitėjuo nešiuotas koskas XIX omžiaus pradiuo bova skersā drīžoutas, vėinpalės, austas ataudū rėpso. Anuos īr vėsuokiausiu spalvū. Vėsuokiausė pluotė driūžieliu če liuob būtė. Tėi driūželē nesėkartuo par vėsa koska, vo jē kartuojės, tā tik nu vėdorė. Spalvas liuob būtė tuokės: mielėna, samanū, balta, geltuona, rauduona. Galā bėngies kuotelēs. Anuos dėdėlē sunkės. Paskiau bova nešiuojamė ėr kāp divuonā.
XIX omžiaus pėrmuo posie Plungės, Rėitava, Telšiū apīlinkies koskas liuob aus daugiausē smolkē smolkē longietas> Diejė jouda so rauduona, kartās jouda ar pėlka so mielėna vėlna. Kotā – joudė. Šiaurės Žemaitėjuo kosku vėdurīs vėinuos spalvuos – baltuos, žaliuos ar viuoletėnės, vo kraštā ivairė: rodė, žalė, viuoletėnē, rauduonė drīžē. Pėitū Žemaitėjuo be longoutu nešiuojė ėr vėinspalvės koskas: baltas, pėlkas, vīšniavas, samanėnės. XIX omžiaus pabaiguo spalvas keities, bliesa. Audiejės tou laiko jau liuob bedietė tik samanū, roda-žalė, viuoletėnė-roda, jouda, pėlka-roda spalvas. Nešiuojė muotrėškas tās laikās ėr pėrktėnės kašmīra, sėlkėnės koskas.
 
Sermiega
Dar vėns šėlts drabužis. Vėinas siova ėlgas, per lėimėni dortas, natūraliuos spalvuos mėla. Kėtas – trumpas – anas liuob vadintė „šimtakvoldiems”. Tuos bova nu lėimėns kėrptas (bet aukštiau, nekāp šniūrelkas) ėr smolkē kvaldoutas. Apkaklė bova atvertama, ronkuovės līgės, so atvartās. Tuokiū sermiegieliu ronkuogalius, apkaklė, prieki liuob išpouštė dekuoratīvėniems joudū siūlu siūliems. Eš pėrktėnės joudous ar tomsē mielėnuos gelumbės siūdėnuos „burnuosus” arba „žipuonus”, katrėi tēp pat bova trumpė, nu lėimėns dortė, so pamušalo, kartās švėisė kailė apkaklė, papouštė apvediuojėmās.
Žėima liuob nešiuotė kailėnius – švėisē išdėrbtus, „plėkūsius” ar aptrauktus gelumbė, mėlo.
 
Pėrštėnės
Jē jau kailėnē, sermiega, tā ėr pėrštėniu rēk. Kuožnā dėinā anuos nebūtėnā toriejė būtė so raštās. Ont jouda, pėlka, balta dogna rauduonās, žalēs, geltuonās, mielėnās žvaigždieliu, katpiedieliu raštās liuob būtė išpouštas.
Ka nešaltom rėišos, ė vīrā, ė muotrėškas nešiuojė „ronkuovietius”, „runkelkas”. Nierė anus daugiausē rėpso, dvijū spalvū siūlās drīželēs. Anėi ejė skersā ar išėlgā. Ka būtom poikiau, dar liuob iners baltū ar geltuonu karuolieliu.
 
Žekės (kuojėnės)
Anas nierė vėinuos spalvuos ėr dvėm gijuoms. Raštā – stombė. Diejė roda-balta, jouda-žalė, roda-mielėna spalva. Žemaitems dėdėlē liuob patėktė nešiuotė baltā ėr rauduonā drīžoutas žekės. Vasarā žekės nierė iš lėna smolkio raštelio ar kiauraraštio. Žekės bova neramas lig keliu, vo parėštas spalvuotuoms jousteliems.
 
Apavs
Ka esi poikē apsėtaisiusi, basa nėisi. Ausīs tou, kou geresnė turi. Baguotesnės jau XIX omžiaus pradiuo toriejė šėkšnėnius batelius. Bova anėi ont kolnelė, sovarstuomė. Tuokėi ė dabā tebie maduo. XVIII omžiou Žemaitėjuo pasėruodė klumpē. Dėrbėna anus iš kėita, lengva medė, rėistuoms nuosiems. So klumpiems ne tik po kėima vākštiuojė. So anuoms ėr I svetius, torgu liuob važioutė, i vakarelius ejė. Švėntā dėinā muotrėškas ėr vākā liuob torietė vėsuokiausēs raštās išpjaustėnietus ar išmaliavuotus klumpius. Kuožnā dėinā nešiuojė ėr nagėnės (rezgėniems vadėnamas).
 
Karuolē
Vo poušies mergelės ėr muotrėškas šlipouta gintara karuolēs. Nešiuojė anus 1-3 eiliems.
 
Literatūra:
1. Spalva lietuvių literatūros mene, Vilnius, 1989.
2. Bernotienė S., Lietuvių liaudies moterų drabužiai XVIII a. pab. – XX a. pr., Vilnius, 1974.
3. Lietuvių liaudies menas. Drabužiai, Vilnius, 1974.
4. Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje, Vilnius, 1989.
5. Istoriko etnografičeskij atlas Pribaltiki. Odežda, Ryga, 1986.
6. Jurkuvienė T., Tautinis kostiumas vaikams ir jaunimui, LLKC, 1993.
7. Liaudies meno savitumas, Kaunas, 1984.
8. Mastenytė M., Žemaitijos moterų drabužiai XIX a. – XX a. pradžioje. – Iš lietuvių kultūros istorijos, Vilnius, 1964, t. 4, p. 141–155.
 
Iliustracijos iš atvirukų rinkinio Lietuvių tautiniai rūbai ir iš knygos Lietuvių tautiniai rūbai (Vilnius, 1997)  

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija