 |
 |
 |
 |
||
   |
|
|
|
|
|
||
|
ŽEMAIČIŲ DAILĖS MUZIEJUS
Pirmasis ir kol kas vienintelis regioninis dailės muziejus Lietuvoje
Adresas: Parko g. 1, LT-5640 Plungė, Lietuva.
Telefonas: (8-448) 52492. El. p. zd.muziejus@takas.ltMuziejus oficialiai atidarytas 1994 m. liepos 16 dieną. Jis įkurtas Plungės kunigaikščių Oginskių rūmuose.
- Didžiausia muziejaus vertybė kunigaikščių Oginskių rūmai, kurie pastatyti Plungėje XIX a. pabaigoje, ir rūmų parkas.
- Didžiąją muziejaus fondų dalį sudaro menininkų dovanoti darbai, jų kolekcijos.
- Muziejaus pasididžiavimas jau yra ir biblioteka, kurioje saugomos vertingos knygos iš istoriko Zenono Ivinskio, kitų žemaičių knygų kolekcijų.
Muziejaus įkūrimo istorija
Karo audra, pokario metų suirutė po visą pasaulį išsklaidė žemaičius dailininkus. Didelė dalis gerai žinomų prieškario ir karo metų žemaičių menininkų pasitraukė į užsienį.
Pokario metais Lietuvoje susiformavo nauja menininkų karta. Iki devintojo dešimtmečio pabaigos čia nebuvo išsiskyrusios grupės, kurios vienytų iš atskirų Lietuvos regionų kilusius menininkus.
Toks poreikis dailininkams iškilo tik devintojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos tautinio ir politinio atgimimo pradžioje.
Pirmieji žemaičių dailininkų sambūrio iniciatoriai buvo Vilniuje ir Klaipėdoje gyvenantys žemaičiai dailininkai.
Jų rūpesčiu 1989 metų rugsėjo 1 dieną Klaipėdoje suorganizuota Pirmoji pasaulio žemaičių dailininkų paroda bei mokslinė konferencija Žemaitijos kultūrinio atgimimo klausimais.
Šioje parodoje be Lietuvoje kuriančių dailininkų darbų eksponuota nemažai ir ilgus metus įvairiose užsienio šalyse gyvenusių žemaičių, kurių dvasinis ryšys su gimtąja žeme jiems gyvenant emigracijoje nebuvo nutrūkęs, kūryba. Tokio žemaičio menininko pavyzdys gali būti Prancūzijoje kūręs žymus žemaitis skulptorius Antanas Mončys. Iki pat paskutiniųjų savo gyvenimo valandų (mirė 1993 metais) A. Mončys su savo žemiečiais kalbėdavo tik gimtąja kalba ir visoje jo kūryboje buvo jaučiama gimtosios žemės ir to krašto meno tradicijų dvasia, nors savo kūryba A. Mončys buvo itin modernus.
Žemaičių menininkų, pasklidusių po visą pasaulį, noras savo darbus matyti eksponuojamus gimtajame krašte, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, buvo išgirstas. 1994 metais Plungėje, buvusiuose kunigaikščių Oginskių rūmuose, atidarytas Žemaičių dailės muziejus.
Keletas faktų iš Plungės kunigaikščių Oginskių rūmų istorijos
1873 m. Plungės dvarą iš Aleksandro Zubovo nupirko kunigaikštis Ireniejus Oginskis.
Po I. Oginskio šį dvarą paveldėjo jo sūnus Mykolas Oginskis.
Kunigaikštis M. Oginskis 1879 m. Plungėje pastatė gražius rūmus, aplinkui juos įrengė didžiulį parką, kuriame buvo net keliolika tvenkinių.
Šie rūmai iš pat pradžių garsėjo kaip svarbus Žemaitijos kultūros ir švietimo centras.
Kunigaikščiai Oginskiai dar 1873 metais savo dvare buvo įsteigę muzikos mokyklą, o prie jos veikė orkestras.
Plungėje mokėsi ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis.
Oginskių rūmuose iki jų nacionalizavimo buvo sukaupta daug meno vertybių. Dalis jų pateko į Lietuvos muziejus.
Šis pastatas, kuriame pokario metais veikė įvairios įstaigos, statybininkų mokykla, ir buvo pritaikytas Žemaičių dailės muziejui. Taip į šį pastatą sugrįžo kunigaikščių Oginskių laikais puoselėta meno dvasia.
Muziejaus tikslai ir atliekamas darbas
Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai renka, saugo ir eksponuoja po visą pasaulį pasklidusių žemaičių dailininkų kūrybą, supažindina lankytojus su Žemaitijos dailės istorija nuo seniausių iki dabartinių laikų, pateikia plačią šiuolaikinės žemaičių dailės panoramą, rengia ekspozicijas, pasakojančias apie Plungės kraštą ir jo istoriją, kunigaikščius Oginskius ir jų nuopelnus Žemaičiams.
Muziejus pradėjo kurtis sunkiu visai Lietuvai ekonominių pertvarkymų laikotarpiu, kai kultūriniams reikalams nebuvo galimybių skirti pakankamai lėšų. Dėl to pinigais nebuvo lepinamas ir besikuriantis Žemaičių dailės muziejus. Tad jo fondai, ekspozicijos iš pat pradžių daugiausia buvo formuojamos iš dovanotų eksponatų.
Per du pirmuosius savo veiklos metus muziejus sukaupė beveik 800 meno kūrinių.
Atliekamas didžiulis darbas, kad Plungėje įsikūręs dailės muziejus jau pačiu artimiausiu laiku taptų svarbiausiu Žemaitijos meno ir kultūros centru. Šią idėją palaiko ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantys žemaičiai dailininkai.
Pirmasis menininkas, surengęs savo kūrybos parodą besikuriančiame muziejuje, buvo JAV gyvenantis žymus tapytojas žemaitis Jonas Bagdonas. Jis pats atvežė į Plungę savo darbus (vėlesniojo laikotarpio kūrybos dalį) ir daugelį iš jų padovanojo muziejui.
Plungės muziejų pirmaisiais jo veiklos metais išgarsino ir čia surengta užsienyje kūrusio talentingo žemaičio dailininko Adomo Galdiko darbų paroda.
Antroji pasaulio žemaičių dailininkų kūrybos paroda (taikomosios ir vaizduojamosios dailės) 1994 metų vasarą buvo suorganizuota Plungėje ir Telšiuose. Ta proga liepos 16 dieną iškilmingai, dalyvaujant gausiam būriui Žemaitijos menininkų, kitų Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų, ir buvo atidarytas Žemaičių dailės muziejus, kuris gražiai įsijungė į bendrą bei savitą Žemaitijos muziejų tinklą.
- Parengė Danutė Mukienė
- Sigito Varno nuotraukos
|
© Žemaičių
kultūros draugijos redakcija |
|
|
|
|
|
