Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

KAS NAUJO APIE KUNIGAIKŠČIŲ OGINSKIŲ BIBLIOTEKĄ?
 
Genovaitė Razbadauskienė
 
Kunigaikštis Mykolas Oginskis, 1879 m. pastatęs rūmus, dalį centrinių rūmų antrojo aukšto patalpų paskyrė bibliotekai ir skaityklai. Sienas išpuošė žalia gelumbe, lubas – gipso lipdiniais, grindis – parketu, o XIX a. pabaigoje padarytose autentiškose spintose ėmė kaupti knygas.
Kiek iš viso šioje bibliotekoje buvo knygų, kokios konkrečiai, šiandien jau mums sunku pasakyti.
Pirmojo pasaulinio karo metais kunigaikštienei Marijai Oginskienei išvykus iš Plungės, dvaras liko be šeimininkų. Prasidėjo jo apiplėšinėjimas. Kai kurios kunigaikščių brangenybės tuo laiku buvo išvežtos į Plungės bažnyčios zakristiją ir čia saugomos.
Dalį Plungės kunigaikščių Oginskių bibliotekos spaudinių pavyko išgelbėti po to, kai 1919 m. buvo įsteigtas Valstybės centrinis knygynas, kuris iš karto pradėjo rinkti be globos paliktas dvarų bibliotekas.
Ieškodama Plungės kunigaikščių Oginskių bibliotekos knygų, neseniai aplankiau Lietuvos didžiausias bibliotekas. Čia aptikau nemažai knygų su Plungės dvaro bibliotekos antspaudu. Pagal juos matyti, kad Plungės Oginskiams priklausiusios knygos vėliau iš Valstybės centrinio knygyno pateko į Kauno Vytauto Didžiojo, Vliniaus valstybinio, Kauno technikos universitetų, Kauno apskrities viešąją ir kai kurias kitas Lietuvos bibliotekas.
Knygose esantys įrašai, dedikacijos bei kunigaikščių Oginskių giminės herbiniai antspaudai liudija, kad Plungės dvaro bibliotekos pagrindą sudarė kompozitoriaus ir politinio veikėjo Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) bibliotekos knygos. Jos iš Zaliesės (Ašmenos apskrities) pateko į Rietavą ir Plungę. Daugumoje knygų yra Olgos Oginskienės (Mykolo Oginskio motinos) herbinis antspaudas.
Plungės dvaro biblioteka buvo vertinga ir knygų turinio požiūriu. Žinoma, kad bibliotekoje buvo keturi kompozitoriaus, puikių polonezų autoriaus M. K. Oginskio atsiminimų tomai, išleisti 1826-1827 metais prancūzų kalba.
Daugiausia Oginskių bibliotekoje buvo istorijos, filosofijos leidinių. Tarp jų pavyko surasti Romos istoriko, rašytojo P. K. Tacito, lenkų poeto, istoriko, jėzuito A. Naruševičiaus, lenkų filosofo, astronomo prof. J. Sniadeckio ir kitų žymių autorių kūrinių. Aptikome šiai bibliotekai priklausiusių XVIII a. kronikų, religinių knygų bei leidinių teisės klausimais. Daugiausia leidinių apie lenkų tautos istoriją. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje saugomi iš Plungės dvaro atvežti net 45 prancūzų rašytojo, filosofo, istoriko Voltero raštų tomai. Kauno technikos universiteto bibliotekoje – kelios knygos apie žymius Oginskių giminės narius, jų šeimos istorijas.
Plungės dvaro bibliotekoje buvo ir labai senų, retų XVI a. pabaigos spaudinių, rankraščių. Kalbiniu požiūriu leidiniai įvairūs. Daugiausia jų išleista lenkų, prancūzų kalbomis. Nepavyko kol kas surasti nė vienos lietuviškos knygos, priklausiusios Oginskių šeimos bibliotekai.
Plungės kunigaikščių biblioteka buvo didelė ir turtinga. Ja naudojosi ne tik patys Oginskiai, bet ir dvaro tarnautojai, mokytojai. Be abejo, šią knygų šventovę aplankydavo, joje surinktus ir saugotus leidinius skaitydavo į svečius atvykę didikai, kiti garbingi svečiai, čia besilankantys kunigaikščių giminaičiai.
Į Vilniaus valstybinio universiteto biblioteką yra patekusi Plungės Oginskių dvaro Svečių knyga, kurioje tarp lenkiškų, prancūziškų įrašų yra ir lietuviškos poeto, vyskupo Antano Baranausko 1879 m. eilės.
 

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija