Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

PIRMOSIOS ŽEMAIČIŲ MENO PARODOS
 
 Danutė Mukienė
 
Pirmosios žinios apie Žemaitijoje organizuotą didesnę šio krašto dailininkų kūrybos parodą, kaip bebūtų keista, mus pasiekia iš Antrojo pasaulinio karo metų. Jei žinai, kad prieškario ir karo metais Telšiuose būrėsi didžiausi Žemaitijos intelektualai, kad čia aktyviai veikė Žemaičių meno ir mokslo centras, žemaičių rašytojų sambūris, profesionaliais pagrindais dirbo Telšių teatras, tuo itin stebėtis netenka.
 
Dailės paroda Telšiuose Antrojo pasaulinio karo metais
Žemaitijos krašto menininkų veiklos pakilimą karo metais pirmiausia inicijavo tuo laikotarpiu į Telšius gyventi sugrįžę jauni, tačiau Lietuvoje jau gerai žinomi dailininkai Paulius Augius-Augustinavičius ir Telesforas Valius. Jie, bendradarbiaudami su Žemaičių muziejaus „Alka” direktoriumi poetu Pranu Geniu, 1943 m. lapkričio 7 d. „Alkos” muziejaus didžiojoje salėje ir surengė minėtą parodą. Tai kartu buvo ir vienas iš svarbesnių Žemaičių meno ir mokslo centro Žemaičių dailininkų sekcijos renginių karo metais. Reikia pažymėti, kad tokio pobūdžio parodos Telšiuose buvo rengiamos ir iki karo – Žemaičių muziejaus „Alka” iniciatyva, tačiau jos buvo tik įžanga į 1943-ųjų renginį, kurio atidarymas kaip reta išjudino Telšių visuomenę. Renginyje dalyvavo pats Žemaičių vyskupas V. Borisevičius, nemažai tuometinės valdžios atstovų, svečių iš kitų miestų. Tarp jų matėsi F. Kirša ir grupė Šiaulių teatro aktorių, „Tėviškės” redakcijos, radiofono darbuotojai, delegacija iš Salantų ir kt. Apie parodą buvo parengtas platus reportažas ir per Lietuvos radiją.
Beje, atkreiptinas dėmesys į tą faktą, kad, kaip parodos atidarymo iškilmėse pažymėjo Žemaičių meno ir mokslo centro pirmininkas K. Mockus, šioje parodoje kartu su žemaičiais dailininkais savo kūrybą pristatė ir būrys menininkų iš kitų Lietuvos vietų. Iš viso parodoje dalyvavo 22 žemaičiai dailininkai ir 22 jų bičiuliai, eksponuota daugiau negu 110 jų kūrinių.
Minėto laikotarpio spaudoje randame tokius parodos komentarus: „Daug paveikslų vaizduoja Žemaičių peizažą, jūrą arba žemaitį žmogų. Žiūrėk, čia A. Galdiko „Beržoras”, čia T. Valiaus – „Telšiai”. Tarp dailininkų čia rasi ir vyresnės (A. Galdiką, P. Kalpoką), ir jaunesnės kartos atstovų – (A. Gudaitis, T.Valius, V. Galdikas – Telšių gimnazijos mokinys). Parodoje iš viso dalyvauja šie dailininkai: L. Andriejauskas, P. P. Aleksandravičius, P. Augius-Augustinavičius, J. Bagdonas, G. Bagdonavičius, A. Bilevičius, J. Dagys, J. Docius, A. Galdikas, V. Galdikas (gimnazistas), B. Gedvilienė-Vilkutaitytė, A. Gudaitis, J. Janulis, P. Kaufmanas, P. Kalpokas, R. Kalpokas, L. Kazokas, J. Kiaunė, Č. Kontrimas, P. Krinickas, T. Kulakauskas, J. Kuzminskas, P. Lukošius, I. Piščikas, Z. Petravičius, J. Perkauskas, Z. Plechavičienė, B. Pundzius, V. Ratas, S. Sidabras, V. F. Sipavičius, J. Steponavičius, J. Sarkevičius, E. Šalkauskas, K. Šaulys, A. Šepetys, K. Šimonis, A. Šukys, S. Ušinskas, T. Valius, J. Vienožinskis, L. Vilimas, V. Vizgirda, A. Žmuidzinavičius-Žemaitis.
Malonų įspūdį paroda daro savo sutvarkymu ir paveikslų išdėstymu. Organizatoriai įdėjo milžinišką darbą ir žemaičiai tai vertina. Jie nori, kad ši paroda būtų atidaryta ne tik Telšiuose, bet ir kitose Žemaičių vietose, nes dabartinėmis sąlygomis ji daugeliui žemaičių neprieinama. Jau F. Kirša pažadėjo dėti visas pastangas, kad ji būtų perkelta paskui į Šiaulius. Šitie meno turtai, kurių žemaičiai be galo yra išsiilgę, turėtų iš Šiaulių keliauti į Mažeikius, Kretingą, Tauragę ir Raseinius.” (Žemaičių žemė (Telšiai). „Meno šventė Telšiuose – Žemaičių dailininkų dailės paroda” . 1943 m., Nr. 44.)
 
Telesforas Valius: Apie parodą, menininkus ir Žemaitijos dailės perspektyvas
 
Aiškesnį vaizdą apie šią parodą galime susidaryti iš 1944 m. sausio 8 d. tame pačiame leidinyje paskelbto Telesforo Valiaus straipsnio „Dailės paroda Telšių „Alkos” muziejuje”. Čia jis rašo (kalba netaisyta):
 
„Tenka konstatuoti, kad ji teikia gana gerą įspūdį. Bene didžiausia šios parodos pasisekimo priežastis yra tai, kad dauguma jos dalyvių savo kūriniuose sprendžia įvairiausius dailės uždavinius, įvairiausiose temose, su dideliu asmeninės širdies atvirumu ir originalumu.
Daugumos darbų siužetams panaudota pilkoji Lietuvos gamta. Iš viso gamta yra didžiausias dailininko mokytojas. Tačiau tikras dailės kūrinys yra vertas kūrinio vardo tik tada, kada dailininkas tą gamtos patiektą medžiagą perduoda drobėje ar kitoje medžiagoje komponuodamas pagal jo širdies ir meninės kultūros reikalavimus. Kaip sukurtame gamtovaizdy, taip ir bet kokio žanro kompozicijoj turi būti aiškus dailininko „aš”. Nukopijuoti gamtą, tokią, kokia ji iš tikrųjų kūrimo metu stovi prieš kūrėjo akis, tai dar nėra kūrinys (…) Tikras dailės kūrinys bus tik tada, kada dailininkas, kurdamas savo kūrinį, jį išgyvena, perleidžia per savo vidaus prizmę ir išstudijavęs kiekvieną kompozicijos detalę sukomponuoja ją medžiagoje. Tik tas kūrinys susilauks turinčių pajautimą meno dalykuose visuomenės narių tikro pasitenkinimo ir tik tas kūrinys bus įneštas į Lietuvos meno lobyną kaip neįkainojamas turtas. Šioje parodoje, tektų pripažinti, ne visi išstatytieji darbai tuo pasižymi. (…) Jaunosios kartos pratinimas prie tikrųjų dailės kūrinių yra didžiausias pačių dailininkų uždavinys. (…) Turime eiti prie to, kad lietuvis, kokio jis išsilavinimo bebūtų, išgyventų visus jam pateiktus kūrinius kartu su nuoširdžiausiu kūrėju. Kitu atveju atsiras dar didesnis skaičius pigiųjų, iš užsienio atgabentų „Oildrukų” garbintojų. (...) Siekiant kultūros kilimo, reikėtų laiks nuo laiko puikiose „Alkos” muziejaus patalpose rengti rinktinių kūrėjų parodas. (…)
Trumpai pažvelkim į tuos, kurie dabartinę parodą padarė įdomią ir tikrą. Tai visa eilė žemaičių ir jų bičiulių dailininkų, kurie savo darbais yra išgarsinę Lietuvos vardą plačiame pasauly.
Čia tarp dalyvių surandame Vilniaus Dailės akademijos (V. D.) profesorių, Lietuvių Dailės pionierių dailininką J. Vienožinskį. Jo vienas aliejinis paveikslas „Turmantų miškelis” parodo autoriaus didelę kultūrą, kaip kompozicijoj, taip spalvose. Koloritas ramus, piešinys tikras, bet supaprastintas, kaip paprasta ir rami Turmantų apylinkė. Tačiau dailininko V. Vizgirdos perdėm lietuviškas peizažas. Dailininkas, kaip šiame, taip ir kituose savo kūriniuose, ieško tikrojo, tik Lietuvos padangėse būdingo mėlynai-žalsvuose tonuose išlaikyto lietuviško peizažo. Jis stengiasi, kad kompozicijoj vaizduojamasis peizažas būtų persunktas lietuviškumo nuotaika.
Dailininko P. P. Aleksandravičiaus skulptūra visuomet patraukia savo nuoširdumu, ramumu bei stabilumu. Jo kūrinyje kaip tik jaučiasi rašytojo Anglickio vidinis išgyvenimas.
Profesorius dailininkas A. Galdikas yra labai produktyvus. Parodoje randame dvi, tik Galdikui charakteringas peizažo temperas, puikią temperą „Bukėtas” ir tris grafikas. Visuose dailininko darbuose jaučiasi meistriškumas ir išgyvenimas.
Profesorius dailininkas P. Augius-Augustinavičius pateikė vieną grafiką-medžio raižinį ir keletą akvarelių. Kaip grafiką Augustinavičių yra įvertinusi ne tik Lietuvos kritika, bet pažįstamas jis ir kitur. Savo kūryboje dažnai naudoja žemaičių buities gyvenimą. Akvarelės atliktos drąsia technika, spalvose originalus, naujas.
Dailininko P. Kalpoko du puikūs piešti portretai. Jis abu portretus kūrė Telšiuose.
Dailininkas A. Gudaitis parodai pateikė ankstyvesnius du kūrinius. Vienas iš jų tempera, antrasis – sangvino piešinys.
Matome ir vieną dailininko Rimto Kalpoko peizažą. Tai pilkame kolorite atkurta miesto gatvelė. Dailininkas S. Ušinskas pažįstamas kaip Lietuvoje taip ir užsienyje kaip tapytojas-dekoratorius. Tris jo dekoracijų eskizus randame parodoje.
Toliau grafikai: dailininkas J. Kuzminskis su vienu medžio rėžiniu, dailininkas J. Steponavičius su dviem spalvotom litografijom. Dailininkas L. Truikys parodė naujas, nuotaikingas, puikia technika nupiltas akvareles.
Dailininką L. Vilimą atstovauja keturi dekoratyviniai darbai. Puikus freskos „Derliaus pabaigtuvės” eskizas. Greta šių aukštųjų dailės mokyklų auklėtojų darbų puikiai reprezentuojama nusipelniusių Lietuvos dailei senesnės kartos dailininkų kūryba. Dailininkas A. Zmuidzinavičius išstatė tris lietuviškojo peizažo kūrinius. Kaip šie, parodai pateikti, taip ir kiti dailininko kūriniai autoriaus paidealizuoti, tam, kad būtų galima išgauti pasakiškai subtilią lietuvišką gamtą. Greta jo – dailininko J. Janulio du meistriškai sukurti portretai, kurie dvelkia senosios tapybos ramumu. Dailininko J. Šimonio „Pasaka” nukelia mus į lietuviškųjų pasakų karalystę. Kūrinys atliktas tempera.
Štai visa eilė jaunesniosios kartos dailininkų: dailininkas B. Pundzius išstatė monumentalų portretą gipse. Jis pastaruoju laiku yra iškalęs Puntuko akmenyje Dariaus ir Girėno portretus.
Dailininkas T. Kulakausko grafikos kūriniai pasižymi dideliu skoniu, gera kompozicija ir ryžtinga linija. Tris grafikas pateikė ir dailininkas V. Ratas.
Dailininkė B. Vilkutaitytė-Gedvilienė parodoje matoma trijuose postuose: grynoji grafika, aliejinė tapyba ir spalvota iliustracinė tapyba. Visi darbai įdomūs, tačiau ryškiausiai atmintina grynoji grafika. Dailininkas J. Surkevičius džiugina puikia aliejine tapyba ir nuotaikingai išspręstais dekoracijų eskizais. Dailininkas A. Šepetys matomas su savo bene geriausiuoju kūriniu „Nida”. Dailininkė Z. Plechavičienė pateikė įvairaus žanro tapybos kūrinių. Toliau matome dailininkus-pedagogus, kuriems yra patikėtas būsimųjų dailininkų brendimas dar gimnazijos suole.
Akvarelistai: kompoziciniu požiūriu puikus dailininko S. Sidabro realistinis etiudas „Tinklai prie Masčio”. Dailininkas Č. Kontrimas jau iš anksčiau žinomas kaip produktyvus akvarelistas.
Skulptoriai: dailininkas I. Kiaunė („Bulviakasis”) ir dailininkas J. Dagys („Kražių skerdynės”).
Tapytojai: dailininkas J. Piščikas ir dailininkas A. Šukys. Ir grafikas dailininkas G. Bagdonavičius. Parodoje debiutuoja ir dailininko Sidabro auklėtinis – Telšių gimnazijos VIII klasės mokinys V. Galdikas. Jo pateiktasis grafikos kūrinys teikia labai daug vilčių, kad išaugs pajėgus dailininkas.
Paminint dailininką P. Kaufmaną, dailininką J. Perkauską (miręs), dailininką K. Šaulį (miręs) ir dailininką L. Andriejauską su dailininku A. Bilevičiu, būtų baigta vardinti bene visa grandinė kūrėjų, kurių dailės kūrinių paroda dar ir šiandien tebevyksta „Alkos” muziejuje.”

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija