Dailės mokymo židiniai Žemaitijoje

Pastaruoju metu suaktyvėjęs dailės gyvenimas Lietuvoje, sparčiai atsinaujinantis krašto veidas kelia naujus uždavinius bei reikalavimus ir Žemaitijoje esančioms dailės edukacijos bei jos pristatymo visuomenei institucijoms. Čia kuriasi naujos tokio pobūdžio institucijos (išskirtinio dėmesio vertas 1994 metais įsteigtas Žemaičių dailės muziejus Plungėje). Kai kurios iš jų turi gilias profesionaliosios dailės mokymo, meno kolekcijų kaupimo tradicijas. Pastarosioms priskirtinos Telšių ir Klaipėdos meno mokymo įstaigos.
Bene seniausia šio pobūdžio institucija Žemaitijoje - 1931 metais Telšiuose įkurta medžio apdirbimo mokykla, vadinta dar dailiųjų amatų mokykla. Pirmaisiais veiklos metais jos tikslas buvo rengti dailininkus-atlikėjus. 1939 metais šioje mokykloje įsteigta metalo apdorojimo specialybė. 1945 m. ši mokymo įstaiga pavadinta Telšių taikomosios dailės vidurine mokykla, nuo 1959 metų ji - Telšių taikomosios dailės technikumas, o nuo 1989-ųjų - Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokykla. Joje buvo galima įsigyti šias specialybes: skulptūros, meninio medžio apdorojimo, trikotažo mezgimo ir modeliavimo, pramoninių gaminių konstravimo, dailės, muzikos, šokio pedagogikos. Ją įvairiais laikotarpiais yra baigę didelis būrys žymių Lietuvos menininkų, dailės gyvenimo organizatorių. Tai Algimantas Švėgžda, Vincas Kisarauskas, Romualdas Budrys ir daugelis kitų.
Tarsi neatskiriama šios mokyklos dalis - kaimynystėje įsikūręs Žemaičių muziejus „Alka”, turintis turtingus Vakarų Europos ir Lietuvos vaizduojamosios bei taikomosios dailės rinkinius, liaudies meno kolekcijas. Pastaruoju metu, prie muziejaus pastačius naują šiuolaikišką priestatą, atsirado didžiulės galimybės kurti naujas ekspozicijas, keičiamas parodas, gerai įrengti fondus, vykdyti daugybę edukacinių programų, geriau pristatyti visuomenei turtingus dailės rinkinius. Šis muziejus itin traukia šalia įsikūrusio Vilniaus dailės akademijos Telšių taikomosios dailės skyriaus studentų ir ir dėstytojų dėmesį: su daugelio žymių Europos ir Lietuvos dailininkų kūryba jie turi galimybę susipažinti, net pamatyti jų darbų originalus būtent čia. Turtingos taikomosios dailės kolekcijos leidžia studijų proceso metu jaunimui profesionalumo ir estetikos paslapčių semtis iš senųjų meistrų.
Kitas svarbus dailės mokymo židinys Vakarų Lietuvoje - vizualinio dizaino ir dailės pagrindų katedros Klaipėdoje. Pirmoji jų įsikūrusi čia dar 1974 metais. Per dvidešimt penkerius darbo metus į savarankišką kūrybinį kelią ši katedra išleido daugiau negu 300 menininkų.
Abi šios mokyklos - Klaipėdos ir Telšių - dabar jau yra Vilniaus dailės akademijos padaliniai (nuo 1979 ir 1998 metų). Paskutiniais metais jose vyksta studijų reorganizavimo procesas, bandant jas apjungti į jungtinį Žemaitijos taikomosios dailės institutą, ruošiantį Lietuvai šiandien labai reikalingų specialybių - taikomosios grafikos, poligrafijos, įrangos ir architektūrinės aplinkos dizaino, reklamos, kompiuterinės grafikos ir videomeno (Klaipėdoje) ir skulptūros, rūbų dizaino, baldų dizaino, baldų dizaino ir metalo dizaino (Telšiuose) - meno bakalaurus ir magistrus.
Ateityje galvojama ir apie restauratorių rengimą Telšiuose. Tokių specialistų laukia turtingi muziejų rinkiniai, medinių Žemaitijos bažnyčių lobiai.
Kaip matome, didžioji dalis specialybių, kurias čia gali pasirinkti studentai, visai nedubliuoja Vilniuje ir Kaune esančių vaizduojamosios ir taikomosios dailės specialybių. Telšių ir Klaipėdos mokyklose dirbanti profesūra - Vilniaus dailės akademijos ir Talino dailės instituto auklėtiniai. Be abejo, reikalavimai taikomi aukštųjų meno mokyklų programoms ir turintys atitikti visus Europos standartus, nėra čia lengvai įkandamas riešutas ir reikalauja nemažai dėstytojų ir studentų pastangų. Rengiant menų bakalaurus ir magistrus talkina dėstytojai iš Vilniaus dailės akademijos, kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų ir universitetų. Pasirinkta daugiau taikomoji meno kryptis. Tai sudarys dideles galimybes Žemaitijos dailės institutą baigusiems studentams ateityje įkurti savo firmas, įsidarbinti spaustuvėse, leidyklose, redakcijose, muziejuose, reklamos firmose ir agentūrose, baldų, įrangos, interjero ir rūbų projektavimo firmose, studijose. Minėtų aukštųjų mokyklų auklėtinių, kurie turi pedagoginį talentą, laukia ir lauks Žemaitijos mokyklos, gimnazijos, universitetai.
Ar taps šis Žemaitijos dailės institutas rimta aukštąja meno mokykla (šiuo metu jis Vilniaus dailės akademijos padalinys), priklausys ne tik nuo profesorių ir studentų noro, bet ir nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės galimybių. Daug ką lems ir Telšių bei Klaipėdos apskričių ir miestų savivaldybių iniciatyva, suinteresuotumas.
Vilniaus dailės akademija šia linkme jau žengė rimtą žingsnį - parengtos programos, nuostatai, dirba dėstytojai. Tokių pat ryžtingų veiksmų laukiama ir iš vietinių institucijų. Manome, kad šiandien ten dirbantiems žmonėms svarbu, kokį kūrybinį ir intelektualinį kraitį turintys jauni žmonės jau artimiausiais metais pasklis po Žemaitiją, kas formuos šio regiono veidą, rūpinsis čia kultūra ir švietimu ateityje.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2003.10.28 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt