Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAIČIŲ DAILĖS MUZIEJAUS FONDAI
 
Genovaitė Razbadauskienė
 
Šiuo metu muziejuje ir jo filialuose yra apie 6 tūkstančiai eksponatų. Kasmet jų rinkinys pasipildo apie 1000 vienetų.
Eksponatai kaupiami įvairiais būdais: rengiamos ekspedicijos, dailininkų plenerai – menininkų kūrybinės stovyklos, kurių dalyviai dažniausiai muziejui padovanoja po vieną kitą savo darbą. Dovanoja meno kūrinius ir dailininkai, rengiantys muziejuje personalines parodas. Daug dovanų gauname iš užsienyje gyvenančių lietuvių. Pagal galimybes vertingus kūrinius ir perkame.
Muziejaus fondų kaupimo kryptis – profesionalioji dailė, bet renkame ir istorinius, etnografinius eksponatus, susijusius su Plungės kraštu.
Pirmieji 38 profesionaliosios dailės eksponatai į muziejų pateko 1993 m. liepos mėn. Tai buvo dailininko Juozo Bagdono, gyvenančio JAV, tapybos darbai – abstrakcijos. Kasmet šis užjūryje gyvenantis dailininkas mums atsiunčia vis naujų darbų (dovanų). Šiandien muziejuje saugomoje dailininko Juozo Bagdono meno kūrinių kolekcijoje yra 109 darbai. Tai – mūsų aukso fondas.
1993 m. spalio mėnesį į muziejų pateko ir kito žymaus žemaičių menininko – Adomo Galdiko (1893-1969) – 69 tapybos darbai. Kol ši kolekcija pasiekė mus, daug rūpesčių turėjo Beatričė Vasaris. Už jos vargą ir darbą mes jai esame labai dėkingi.
Muziejui savo darbų yra padovanojęs Vilniuje gyvenantis dailininkas Vytautas Valius (fonduose yra daugiau negu 20 jo kūrinių).
Nutarus 1994 m. liepos mėnesį muziejuje surengti II-ąją Pasaulio žemaičių dailės parodą, meno kūriniai į Plungę ėmė keliauti iš Australijos, Kanados, JAV, Vokietijos. Po šios parodos muziejaus fondai pasipildė 75 naujais darbais, kurių autoriai yra 34 menininkai. Šioje kolekcijoje daugiausia yra Australijoje gyvenusių ir gyvenančių žemaičių dailininkų kūrinių. Tai Dalios Antanaitienės, Lauros Baltutis, Vidos Kabailienės, Rimo Kabailos, Evos Kubbos, Vaclovo Rato, Fausto Sadausko, Irenos Smilgevičiūtės-Jokūbauskienės, Adomo Vingio kūryba. Minėti Australijos lietuviai mūsų muziejui padovanojo 23 meno kūrinius.
Iš Kanados dailininko Telesforo Valiaus našlė ponia Aldona Valiuvienė muziejui padovanojo penkis Telesforo Valiaus (1914-1977) medžio raižinius iš ciko „Tradicija mūsų pajūryje”. Šiuo metu turime 15 šio dailininko grafikos darbų.
Po vieną kitą savo kūrinį muziejui yra padovanojęs skulptorius Petras Vaškys, architektas Leonas Pabedinskas, tapytoja Ona Čepelienė (visi jie gyvena JAV). Lietuvoje gyvenantys skulptoriai Edmundas Frejus, Arūnas Gediminas padovanojo po skulptūrą „Paukštis”.
Po II-osios Pasaulio žemaičių dailininkų parodos likome dėkingi Broniui Grušui už 3 jo kūrinius, atliktus ant drožlių plokštės, kurių atlikimo technika – stiklo plastika. Dailininkas Vytautas Kusas pradžiugino mus trimis paveikslais, kurie atlikti pastele ant kartono, Vytautas Valius – trimis tapybos darbais iš ciklo „De profundis”, Algimantas Švažas padovanojo 1 darbą, atliktą mišria technika, Vytautas Moncevičius – du paveikslus, tapytus aliejiniais dažais, Antanas Krištopaitis – dvi akvareles, Vladas Lisaitis – akvarelės triptiką. Po vieną paveikslą muziejui padovanojo dailininkai Osvaldas Jablonskis, Romualdas Lankauskas, Edvardas Malinauskas. Grafikas Valerijonas Jonas Jucys padovanojo ekslibrisų, knygų iliustracijų, grafikas Andrius Repšys – pašto ženklų, skirtų Popiežiaus Jono Pauliaus vizitui į Lietuvą. Po II-osios Pasaulio žemaičių kūrybos parodos muziejuje liko ir dailininkės-tekstilininkės Jūratės Urbienės parodai padaryta vėliava.
Muziejus puoselėja senas ir ieško naujų gražių bendradarbiavimo formų su dailininkais. Tie menininkai, kurie gyvena ir kuria Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose, net užsienyje, gana dažnai mūsų muziejuje rengia personalines parodas. Tokia galimybė pasinaudojo ir tuo žemaičius pradžiugino keramikė Genovaitė Jacėnaitė, scenografė Filomena Linčiutė-Vaitiekūnienė, grafikas Valdas Simutis, tapytoja Vija Tarabildienė, tapytojas Donatas Valatka, skulptorė Dalia Matulaitė, tapytojas Adalbertas Nedzelskis. Po šių parodų vėl turėjome progos dėkoti šiems dailininkams už muziejui paliktus kūrinius.
Dailininkės Jadvyga Dabkevičiūtė-Paukštienė ir Alma Lukošiūtė-Khaimovič, gyvenančios JAV, pačios susirado mus. Nuo 1994 m. dailininkė Jadvyga Paukštienė Žemaičių dailės muziejui nuolat siunčia savo meno kūrinius. Jos darbų kolekcijoje jau 129 darbai – tapyba, akvarelės, piešiniai, eskizai.
A. Lukošiūtė-Khaimovič ir Vida Krikštopaitytė muziejui padovanojo po 3 meno kūrinius.
1998 m. didžiausia dovana buvo gauta iš ponų Aldonos ir Antano Minelgų, gyvenančių Olimpijos mieste. Jie muziejui padovanojo dalį savo sukurtos kolekcijos. Ją sudaro 41 grafikos ir tapybos darbas. Kartu su šiais meno kūriniais buvo gautas ir 30-ies įvairių renginių ir parodų plakatų rinkinys. Minelgų rūpesčiu į mūsų muziejaus fondus pateko ir Paryžiuje gyvenančio Prano Gailiaus 5 meno kūriniai (grafika, akvarelės).
Iš JAV gyvenančio dailininko Vytauto Igno gavome net aštuonis grafikos darbus: „Pieta”, „Jaunas meškeriotojas”, „Piemenukai”, „Rūpintojėlis” ir kt. bei devynis tapybos darbus: „Sužadėtiniai”, „Karalienė septynių mėnulių”, „Užgavėnės”, „Natiurmortas” ir kt. Anksčiau, tarpininkaujant Beatričei Vasaris, iš to paties dailininko esame gavę 12 lino raižinių iš ciklo „Zodiako ženklai” bei kitų jo kūrinių. Minelgoms tarpininkaujant gavome ir grafiko Vaclovo Rato (1910-1973) penkias litografijas, grafiko, tapytojo, scenografo Alfonso Dargio (1909-1996) vieną grafikos kūrinį, Pijaus Brazausko 3 aliejumi tapybos darbus, Vytauto Jonyno 1 akvarelę bei po vieną kelių  kitų dailininkų darbą.
Praėjusiais metais Vladimiras Zubovas, gyvenantis Kaune, muziejui padovanojo grafo Mikalojaus Dimitrijevičiaus Zubovo biusto kopiją, kurią padarė skulptorė Jadvyga Mozuraitė. (Praėjusiame šimtmetyje Zubovas pastatė Plungės centre klasicizmo stiliaus varpinę, parke – laikrodinę, kapinėse – kapų koplyčią.)
Muziejuje kaupiame ir tautodailininikų darbus. Vykdant Plungės rajono Tarybos 1996 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 35 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio mėn. 28 d. nutarimą Nr. 7770, AB „Minija” iš savo bendrovės muziejaus Žemaičių dailės muziejui nuolatiniam saugojimui perdavė meno dirbinių kolekciją, kurioje yra 171 eksponatas. Jos vertė – 379150 Lt. Šią kolekciją daugiausia sudaro medžio drožiniai (skulptūros).
Turime muziejuje liaudies menininko drožėjo Stanislovo Riaubos fondą, kurioje net 230 eksponatų. Ją sudaro ne tik garsiojo tautodailininko kūriniai, bet ir jo asmeniniai daiktai, darbo įrankiai. Tarp jų yra 9 unikalios skulptūros: „Gėlių karalaitė”, „Peklos velniukas”, „Orleano mergelė”, „Dinozauras”, „Slibinas”, „Autoportretas”, „Šv. Stanislovas”, „Koplytėlė” ir kt. Daugiausia fonde yra medžio drožinių: šviestuvų, įvairių rėmelių, žvakidžių.
Sakralinio meno rinkinio kolekcijoje yra apie 100 eksponatų. Čia daugiausia senojo liaudies meno medžio skulptūrų: „Šv. Jurgis”, „Šv. Ona”, „Jonas Nepomukas”, „Pieta” ir kt. Kai kurios skulptūros sukurtos XIX a. Skulptūra „Marija Maloningoji” išdrožta 1876 m. Šioje kolekcijoje yra 14 geležinių kryžių. Visi minėti eksponatai surinkti Plungės krašte.
Kasmet muziejaus fondai pasipildo naujais eksponatais, pasakojančiais apie iš Plungės krašto kilusius įžymius žmones: istoriką Zenoną Ivinskį (1908-1971), Žemaitijos etnografą, kraštotyrininką Igną Končių, rietaviškį rašytoją Eduardą Cinzą (1924-1996), ilgą laiką gyvenusį ir kūrusį Belgijoje bei kitus.
Daug eksponatų, pasakojančių apie prof. Igną Končių, 1996-1997 metais muziejui padovanojo jo sūnus Algirdas Končius, gyvenantis Vilniuje.
1994 m. Aušra ir Marijonas Pivorai, gyvenantys Vilniuje, laikinam saugojimui į muziejų perdavė istoriko profesoriaus Zenono Ivinskio dalį asmeninės bibliotekos, kurią 1944 m. jis, išvykdamas į užsienį, paliko Lietuvoje. Šioje kolekcijoje yra knygų, išspausdintų net XVI-XIX a. Iš viso gauta apie 630 egz. spaudinių. Kolekcijoje, be spaudinių, nemažai archyvinės medžiagos: dokumentų, tekstų, rankraščių.
Muziejaus fonduose turime keletą eksponatų-indų, kurie yra iš kunigaikščių Oginskių, Plungės fabriko savininko J. Kučinsko ir K. Pabedinsko bei grafų Pliaterių namų-dvarų.
Nemažai eksponatų sukaupta rengiant muziejuje Genocido aukų ekspoziciją. Buvę tremtiniai, kaliniai muziejui padovanojo daugiau negu 200 eksponatų. Tai istoriniai, buitiniai daiktai, daugiausia fotografijos.
Muziejaus fonduose sukaupta apie 1000 fotografijų. Jose atsispindi miesto, rajono kultūrinis, dvasinis gyvenimas per paskutinįjį šimtmetį. Čia daug etnografinės informacijos apie šio amžiaus pradžios Plungės krašto žmonių rūbus, apavą, tradicijas, išnykusius objektus.
Esame pradėję kaupti Numizmatikos ir bonistikos rinkinius. Turime lietuviškų litų banknotų, monetų, išleistų tarpukario Lietuvoje bei carinės Rusijos valdymo laikais.
Kraštotyrininkė mokytoja Eleonora Ravickienė, gyvenanti Plungėje, muziejui padovanojo daug vertingos kraštotyrinės medžiagos, kurią ji rinko daugiau negu 40 metų. Daugiausia jos užrašyta senų žmonių prisiminimų, legendų. Rinkinyje nemažai fotografijų. Ypač daug turime mokytojos medžiagos, surinktos apie Oginskių giminės genealogiją, dailininką ir kompozitorių M. K. Čiurlionį. E. Ravickienė surado ir pianiną „Bechtein”, kurį 1987 m. iš kunigaikštienės Marijos Oginskienės turto administratoriaus Jono Petkūno anūkės, gyvenančios Šilutės rajone, už 2400 rub. nupirko Kulių kolūkis ir padovanojo Plungės Kultūros skyriui. Taip pianinas sugrįžo į Oginskių rūmus. Manoma, kad šiuo pianinu grojo ir M. K. Čiurlionis.
1990 metais sausio 18 d. Plungės rajono liaudies deputatų Tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 29 buvo įsteigtas Plungės kraštotyros muziejus. Po to, kai buvo įsteigtas Žemaičių dailės muziejus, šio muziejaus fondai perėjo jo žinion. Todėl didelę Žemaičių dailės muziejaus fondo vertybių dalį sudaro etnografiniai eksponatai: įvairūs buities daiktai, amatininkų darbo įrankiai, baldai, rūbai. Turime ir archeologinių radinių, kuriuos muziejui padovanojo Jonas Alimas (šie radiniai atsitiktinai aptikti jo darže prie Gondingos piliakalnio). Daug etnografinių eksponatų perėmėme iš Alsėdžių, Videikių mokyklų, kitų visuomeninių muziejų.
Muziejaus fonduose yra 909 egz. retų spaudinių. Tai daugiausia religinio turinio literatūra, išleista Nepriklausomos Lietuvos bei Spaudos draudimo laikotarpiu. Kitą dalį spaudinių fondo sudaro rašytojos Žemaitės bei poeto Vytauto Mačernio kūriniai. Dalis jų eksponuojama Žemaitės memorialiniame muziejuje Bukantėje ir Vytauto Mačernio memorialiniame muziejuje Žemaičių Kalvarijoje (abu šie muziejai yra Žemaičių dailės muziejaus filialai).

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija