Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

SOFIJA DEMBOVSKYTĖ-RÖMERIENĖ
(Biografija ir kūryba)
 
Živilė Kavaliauskaitė
 
Sofija Dembovskytė-Römerienė gimė 1885 m. vasario 16 d. arba 6 d. (šaltiniai nurodo dvi skirtingas datas) Estijoje, Tartu mieste, gydytojo šeimoje. Tapybos mokėsi Miunchene, Krokuvoje, Paryžiuje. Po Pirmojo pasaulinio karo ištekėjo už Tytuvėnų dvaro valdytojo Eugenijaus Römerio, ekonomisto, mokslus ėjusio Vokietijoje (Tiubingene, Berlyne, Miunchene) – Miunchene jam suteiktas daktaro laipsnis.
Tytuvėnuose dailininkė, ko gero, praleido pačius kūrybingiausius savo gyvenimo metus.
S. Römerienės sūnus Andrius T. Römeris, 1989 metais apsilankęs Lietuvoje, apie Tytuvėnų dvarą rašė: „Baltųjų kryžių nei miške, nei kryžkelėje nebelikę. (…) Tebestovi didelis klojimas, taip pat ąžuolas, kurį tiek kartų piešė Motina. Ir tuo visas panašumas baigiasi” („Bičiulis”, A. T. Römeris, „Gražiausias paveikslas”, 1990 m. rugpjūčio 15 d., Nr. 64).
Tytuvėnus dailininkė yra įamžinusi paveiksluose „Tytuvėnų dvaras ir sodas pavasarį”, „Tytuvėnų parkas rudenį”, „Tytuvėnų Kalvarija”, „Tytuvėnų bažnyčios vidurys”, „Tytuvėnų miestelis” ir kt.
Gyvendama Tytuvėnuose, ji tris kartus (1928, 1932 ir 1936 metais) buvo surengusi savo kūrybos parodas Kaune. 1926 m. tokia paroda vyko Šiauliuose. Su šios dailininkės kūryba meno gerbėjai tais laikais turėjo galimybę susipažinti ir parodose, kurios vyko Vilniuje, Rygoje, Varšuvoje, Paryžiuje, Monrealyje, Vašingtone.
S. Römerienė kūrė akvarele, pastele, aliejiniais dažais. Ji taip pat raižė, sukūrė nemažai grafikos darbų, bet vis dėlto daugiausiai tapė. Mėgstamiausias jos žanras buvo portretas. Dailininkė yra nutapiusi K. Griniaus, A. Merkio, advokato V. Stašinskio, J. Tonkūno, J. Tumo-Vaižganto, A. Jakšto-Dambrausko, Maironio ir daugelio kitų iškilių žmonių portretus. Maironis ne kartą viešėjo pas Römerius Tytuvėnuose. Išaukštindamas jos talentą, Maironis jai dedikavo šias eilutes:
Išliksiu aš gyvas paveiksle tame
Net tuomet, kai kūnas užbertas žeme,
Ilsėsis, klajones užbaigęs visas!..
Išliksiu ne vienas, išliksiu vardu:
Kuri sumaningai pirštelių raštu
Nemirštamas atvaizdui dėjai varsas.
1941 m. Römeriai, kaip ir tūkstančiai kitų Lietuvos inteligentų šeimų, buvo ištremti. Atsidūrė jie Kuibyševe. 1943 metais ten mirė Eugenijus Römeris. Sofijai 1943 metais pavyko išvažiuoti iš Sovietų sąjungos. Po to ji apsigyveno Kanadoje, Monrealio mieste.
Römeriai išaugino tris dukras ir du sūnus, iš kurių vienas – Andrius T. Römeris -1989 m. viešėjo Lietuvoje ir aplankė tas vietas, kurios susijusios su jo Motinos gyvenimu ir kūryba.
Sofijos Römerienės kūrinių turi M. K. Čiurlionio galerija Kaune, Šiaulių „Aušros” muziejus, Lietuvos dailės muziejus Vilniuje, Kelmės krašto muziejus, Kelmės bažnyčia, taip pat nemažai ir privačių asmenų. Jos dailės kūrinių reprodukcijos yra publikuojamos lietuvių, suomių, prancūzų spaudoje. Turtinga Römerienės darbų kolekcija yra puošusi Tytuvėnų rūmus.

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija