Ingrida Korsakaitė. II-osios pasaulio žemaičių parodos atgarsiai

„Tarp daugelio šios vasaros kultūrinių renginių lietuvių dailininkams ir dailės mylėtojams vienas svarbiausių buvo II-oji Pasaulio žemaičių dailės paroda, kurios ekspoziciją pasidalino du miestai - Plungė (vaizduojamoji dailė) ir Telšiai (taikomoji dailė). Jos atidarymas įvyko netrukus po Pasaulio lietuvių dainų šventės, kaitriomis liepos 16-17 dienomis. (…) Tai buvo dviguba šventė, nes drauge su Pasaulio žemaičių paroda restauruotuose Oginskių rūmuose buvo atidarytas ir Žemaičių dailės muziejus - pirmasis regioninis muziejus Lietuvoje. (…) Ar yra jų kūriniuose kokių nors ypatingų, grynai žemaitiškų bruožų? Tikriausiai yra, nes, kaip rašo Viktoras Liutkus parodos katalogo pratarmėje, „jeigu yra kas nors Lietuvos kasdienybėje mistiško ir stabilaus - tai žemaičių ir Žemaitijos mitas”, o „žemaičių menas sugėrė šių vietų atmintį, kvapus, įvaizdžius, žmonių judesius, jų nedidelius kasdienybės džiaugsmelius ir vakaro žaros ilgesį”. Iš tiesų, ar ne maldinga Žemaičių Kalvarijos dvasia įkvėpė geriausius Pauliaus Augiaus raižinius, ar ne žemaitiško paslaptingumo kupini Telesforo Valiaus ciklai „Samogitia” („Žemaitija”) ir „Paskutinis rytas” (…)? Ar ne Žemaitijos kraštovaizdžio atšvaitai išliko pokarinėse Adomo Galdiko ir Juozo Bagdono abstrakcijose? Nedrįsčiau to teigti ir apie Kęstučio Zapkaus ar Prano Lapės paveikslus, nors pastarasis pats sako, kad kaip sraigė savo namelį visąlaik su savimi neša Lietuvos viziją. Manding, žemaitiškas graudulys aidi ir Romo Viesulo „Raudų” cikle, o Antano Gudaičio, Vytauto Igno, Jono Švažo, Leonardo Tuleikio ir rašytojo-dailininko Romualdo Lankausko tapybą jungia bendros sodraus kolorito spalvos. Neapsiriksime tvirtindami, kad žemaičių liaudies menui artimi parodoje eksponuoti Vytauto Valiaus paveikslai iš ciklo „De profundis” ir monumentalūs Algimanto Švažo (vieno iš aktyviausių parodos organizatorių) triptikai, skirti Simono Daukanto ir Viktoro Petravičiaus atminimui.

Asociacijų su liaudies kūryba kelia ir modernios Antano Mončio (dalyvavusio, pamenu, I-osios Pasaulio žemaičių dailės parodos atidaryme Vilniuje) medžio skulptūros, ir legendinis Dalios Matulaitės „Klajojantis ežeras”. Atrodo, žemaičiams prie širdies akvarelė, nes parodoje buvo nemaža gerų šios technikos kūrinių (Igno Budrio, Osvaldo Jablonskio, Česlovo Kontrimo, Vijos Tarabildienės, Liudo Truikio, Adomo Vingio, Antano Visockio darbai).
Kitą dieną Telšiuose naujai įrengtoje parodų salėje žaismingai atidaryta Pasaulio žemaičių parodos taikomosios dekoratyvinės dailės ekspozicija irgi žadino mintis apie dalyvių kūrybos bendrumus.
Ekspozicijos pradžioje žiūrovus pasitinkantis Zinaidos Dargienės dekoratyvinis audinys „Istorija”, sukurtas žemaičių liaudies motyvais, iš karto priminė giliąsias liaudiškas daugelio kūrybos ištakas. Liaudiškas tradicijas tęsia klaipėdietės Teresės Jankauskaitės juodosios keramikos indai, šviestuvai, varpeliai ir vilnietės Genovaitės Jacėnaitės smulkiosios plastikos ekspozicija „Pavasaris”. Biologinių formų asociacijas keliančios keramiko iš Philadelfijos Petro Vaškio vazos irgi atrodė savos, lietuviškos. Stambiu formatu, monumentalia plastine raiška joms nenusileido vilnietės Gražinos Švažienės dekoratyvinės lėkštės. Moderniom žemaitiško kuporo interpretacijom išsiskyrė Talino dailės instituto auklėtinio vilniečio Vytauto Kibildžio kūriniai. Traukė akį lakoniški ir originalūs Birutos Stulgaitės papuošalai. Pažymėtina, kad taikomosios dailės ekspozicijoje nemaža buvusių Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokyklos auklėtinių ir dėstytojų. Iš Telšių krašto kilęs tekstilininkas Anicetas Jonutis parodoje dalyvavo su savo dviem atžalomis - irgi dailininkais Jūrate ir Žilvinu.
Nemažas žemaičių indėlis ir į taikomąją grafiką. Paminėtini Plungėje eksponuoti Kosto Katkaus, Andriaus Repšio, Vlado Lisaičio projektuoti naujieji Lietuvos Respublikos pašto ženklai.
Pasaulio žemaičių dailės parodos atidarymas Telšiuose sutapo su dar vienu renginiu - jubiliejine, jau dešimtą vasarą šiame mieste vykstančios Lietuvos medalių kūrėjų kūrybinės stovyklos paroda. Ji gražiai papildė II-osios Pasaulio žemaičių dailės ekspoziciją, nes ne vienas jos dalyvis (telšiečiai Romualdas Inčirauskas, Petras Gintalas, vilnietis Antanas Olbutas ir kiti) irgi susiję su Žemaitija.
(…) Greta mums jau gerai pažįstamos JAV išeivijos dailininkų kūrybos šį kartą palyginti daug buvo Australijos lietuvių kūrinių, kuriuos parūpino plungiškė australietė Dana Baltutienė. Įdomu buvo pamatyti puikias plataus mosto Evos Kubbos akvareles, mišrios technikos Adomo Vingio tapybą, Fausto Sadausko skulptūrų eskizus, Rimo Kabailos, Vidos Kabailienės ir Lauros Baltutis kūrinius. Parodos atidaryme dalyvavo tapytoja ir skulptorė iš Melbourne’o Dalia Antanaitienė.

Parodoje dalyvavo 36 tapytojai, 26 grafikai, 21 skulptorius, 11 keramikų, du juvelyrai, 5 akvarelistai, 8 tekstilininkai, 3 metalistai, 6 dizaineriai, 2 vitražistai, 2 architektai grafikai, 4 scenografai, 1 architektas tapytojas, 1 stikliorius, 1 interjero dailininkas. Iš viso 129 dalyviai. Buvo eksponuojami 352 darbai. Iš Lietuvos dalyvavo 101 dailininkas su 299 darbais. Iš Australijos - 8 dailininkai su 16 darbų. Prancūzijai atstovavo trys Antano Mončio darbai, Kanadai - Anastazijos Tamošaitienės ir Telesforo Valiaus darbai. Iš JAV dalyvavo 14 dailininkų su 30 darbų: Paulius Augius, Juozas Bagdonas, Ona Čepelienė, Alfonsas Dargis, Adomas Galdikas, Vytautas Ignas, Regina Jautokaitė, Pranas Lapė, Leonas Pabedinskas, Kazys Varnelis, Petras Vaškys, Romas Viesulas, Liudas Vilimas, Kęstutis Zapkus.”

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija Tinklalapis atnaujintas 2003.10.28 . Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt