ŽEMAITIU – LIETUVIU KALBUOS ŽUODĪNS


S A M O G I T I A 
Nr. 8 (16). 

2002 m. groudis 

I leidėnė pradė 

 

Paruošta pagal Končiaus Ėgna „Žemaitė šnekas“. Londuons, 1961

  • Abalga – negerū gandū skleidėms.

  • Dugnuolė – vežėma dognėnė.

  • Gakta – prišakėnė užrėista ragiu a pavažū dalės.

  • Jepkė – kėimielis miestė, i katrou gal ivažioutė so vežėmo.

  • Kinis – kiaulės kinis, migis.

  • Kiuocis – kriepšis, kriežis.

  • Kodalis – lauknešielis.

  • Knioisis – uodas.

  • Kramė – gīvatės, rupūžės galva (kartās tēp saka ėr aple žmuogaus galva).

  • Kruvainē – so kraujēs somaišītė rogėnē mėltā ėr iškeptė kap douna.

  • Kulīnā – akmėnīnā.

  • Kūlis – akmou.

  • Kopėta – krūva, būrīs žmuoniū.

  • Lingīnė – kartė, katra īr skėrta luopėšiou pakabintė.

  • Listins – līgē so pakraštio pripėlts inds.

  • Mėigas – aruodā.

  • Mėrkals – padažos, išvėrts ėš pėina, taukū ėr mėltu (kartās – dar ėr so smetuono).

  • Nėbrė – jaunūmenės soejėms, pasėlinksmėnėms.

  • Nuotrīnės – dilgielės.

  • Perstekė – žebėrklos, īronkis žovėi nodortė ėr nodūros ėštrauktė.

  • Ratpiedē – stėpėnā (ikaltė i stebolė).

  • Skreits – sterblie.

  • Staibis – kuojės dalės tarp kolkšnėis ėr blauzduos.

  • Strubis – neaukšts, žems žmuogos.

  • Teronkis – duoklos.

  • Vaksietė – bartė.

  • Vuotkuotis, vuotegs – buotags.

  • Zeptas – lūpas, prosnas.

  • Žīgioujės – šer, sovarėnie i kūtė gīvulius.

 

Paruošta pagal Daukonta Sėmuona 
„Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių“

A

  • Abelnā (slav.) -visā, apskrėtā, bėndrā, aplamā.

  • Abruozds (slav.) – paveikslos.

  • Apėnt – iš naujė.

  • Apgerbtė – apvalītė.

  • Apieravuotė (slav.) – aukuotė.

  • Atkalē – atvėrkštē.

  • Auglius – javū derlios.

  • Aulīs – avilīs.

B

  • Bačka (slav.) -statėnė.

  • Bariuotė – penietė.

  • Bartės (slav.) – drevie so bitiems.

  • Barva (slav.) – spalva.

  • Bestėjė – gīvulīs, žvierės.

  • Bėza (os) – plaukū pīnė.

  • Blaivs – žīdros, melsvos (dongos).

  • Blėndis – karklu rūšėis miedis.

  • Bluks (is) – trinka, stuors pagalīs.

  • Brags – ont keturiū kartiu pakelts stuogs.

  • Brėsgėls – apīnasris.

  • Brūklis – stuora lazda.

  • Budīnė – budiejėms pri numirielė, numirielė sauguojėms.

  • Būk ta – kap ėr, tarītom.

  • Bunts – rīšulīs.

  • Buklus – godros, sopratings.

  • Buta, butos – ūkis, gīvenėms (truobesē, žemė)

  • Bīlus – iškalbings, šnekos.

Č

  • Čėdītė – miegtė.

  • Čiokors – skīlie pri nomū gala pagal stuoga vėršūnė.

  • Čiužins – gīvatė.

  • Članks (pol.) – sanarīs.

  • D

  • Drepintė – drabstītė.

  • Drūkts – stuors.

  • Dūšė (slav.) – siela.

  • Dībavuotė (slav.) – plaktė prirėšta pri giedas stolpa.

  • Dīktė – truokštė, nuorietė.

E

  • Eila – eilie.

  • Erkelė – erkė (parazits).

G

  • Gailē – tīru augals, nu katruo kvapa svaigst galva.

  • Gaištė – mėrtė žemīn, nīktė.

  • Galoutė – žudītė žemīn.

  • Gasos (germ.) – gatvė.

  • Gaspada (slav.) – nakvīnės noms, viešbutis.

  • Gaspaduorios (slav.) – šeimininks, ūkininks.

  • Gašus – gražus, puošnus.

  • Gedautė – ilgietėis.

  • Gėntība – giminīstė.

  • Gerbtė – valītė, tvarkītė.

  • Girgždelie – sanariū traškiejėms (atrits).

  • Glousnioutėis – glamuonietėis.

  • Guobietė – nuorietė, geistė.

  • Guodings – garbings.

  • Guorintė – baugintė.

  • Greva – opės vaga.

  • Gruometa (slav.) – laišks.

  • Gumbs – stėprus vėduriū skaudiejėms, verous skausmos.

I

  • Išgaištė – išdviestė, išnīktė.

  • Iškada (slav.) – žala.

  • Iškernuotė – išplūstė, iškeiktė.

  • Iškėltė – išsėruoštė, išvīktė.

  • Išlėižis – tarpupirštis.

  • Išpeizuotė – išniekintė, išpeiktė.

  • Išvainuotė – apšmeižtė.

  • Išvuoktė – išvalītė.

J

  • Jaukus – ramus, greitā pri kuo nuors priprontous.

  • Juots – raitelis.

  • Juka (germ.) – kraujėnė srioba.

  • K

  • Kaiptė – mėnkietė, alptė, sėlpnietė.

  • Kakalis (germ.) – kruosnė.

  • Kunkuols – mėltu kleckos.

  • Karuonė (slav.) – bausmie.

  • Kažis – kumelīs.

  • Keimaris – do i vėina krūva soaugė rėišotā, vaisē.

  • Kėnklės – ilėnkėms par kelius.

  • Kernuotė – plūstė, keiktė.

  • Kestė – dvė kartis, katruos īr nauduojemas šėinou neštė.

  • Klastītėis – dongstītėis, siaustītėis.

  • Kliebis – gliebīss.

  • Kluoniuotėis (slav.) – lonkstītėis.

  • Klupuris – gabals.

  • Klūktė -prašītė.

  • Kukštera – nogara, kopra.

  • Kūlis – akmou.

  • Kušintė – imtė, liestė.

  • Kuškis – pluošts (plaukū).

  • Kutintė – penietė.

L

  • Laidars – akminim išgrīsta vėita, katra īr skėrta miešlams mestė.

  • Laiškus – rūgštuoks.

  • Landuonis – vuotės po nago, ėduonis.

  • Leliuotė – džiaugtėis.

  • Lieleša – dūrėms i šuona nu biegiuojėma.

  • Litara (slav.) – raidie.

  • Liousos (germ.) – laisvos.

  • Lunka – karna.

  • Līkis – skaičius.

M

  • Mačītė (slav.) – padietė.

  • Maita – dvieseliena.

  • Maituotė – gadintė.

  • Malkėnė – malku krūva.

  • Medė – mėšks.

  • Mėnavuotė – paminietė.

  • N

  • Nedielė (slav.) – sekmadienis.

  • Nugis – dabar, juk, gi.

  • Nujau – dabar.

  • Nusigaloutė – nusižudītė.

  • Nuvuoktė – nuvalītė.

O

  • Oliuotė – klīkautė.

  • Omenė – atmintės.

P

  • Pagada (slav.) – giedra.

  • Pagebsnus – uolus, i kou nuors linkės.

  • Pagīmās – vėns paskou kėta.

  • Pakajus – taika.

  • Pakala – užpakalis.

  • Pakrioštė – sumėnktė, sokrėstė, solīstė.

  • Pakūtavuotė (slav.) – atgailautė.

  • Palšvos – švėisē pėlks.

  • Palšis – pėlksvos jautis.

  • Panedielis (slav.) – pėrmadėinis.

  • Pavalga – uždars (maists).

  • Pesnuotė – tingē dėrbtė.

  • Pirkšnis – žarėjės.

  • Plenipotencėjė – igaliuojėms.

  • Plieška – butelka.

  • Prabuočītė (slav.) – atleistė.

  • Pujuotė – blaškītė, siaubtė.

  • Putelis – putins.

  • Pīpīnė – švilpīnė.

R

  • Rakanda – iš pliešu arba karklu nupinta nedėdėlė apali pintėnė be lonka.

  • Rejė – kluojėms, kluons.

  • Rendiets – nelīgus, gumbouts.

  • Resnos – petings.

  • Ruons – rousts.

  • Rotoltė – apvīniuotė.

S

  • Skarbs – torts, īžads.

  • Skaugs (lat.) – pavīds.

  • Skersis – krīžius.

  • Skėla – pliauska.

  • Skuotertė (slav.) – staltiesė.

  • Slinkis – tinginīs.

  • Smaigstītėis – par prievarta veržtėis.

  • Spieka – jiega.

  • Staibis – blauzda.

  • Soupīnė – supīnė.

Š

  • Šakoms – tarpkuojis.

  • Šašoulietis – šešielis.

  • Šiukštins – gīvatė.

  • Škuobā – šonkaulėnė mēsa.

  • Šmulis – beragis galvijas.

  • Šuova – drevė, išduba.

  • Štikinietė – spieliuotė.

T

  • Taukšuotė – rīškietė, būtė matuomam.

  • Triškis – kiškis.

  • Trukintė – trukdītė.

  • Trūkis – tam tėkros kelė gals.

  • Tūbs – veltinis.

  • Tūls – dažnos.

U

  • Ubladė – truobesīs, katramė stuov dės, skėrta dounā keptė arba kor juovala taisa.

  • Uitė – vītė, guitė.

  • Užkākintė – patėnkintė.

  • Užtrėns – taukėnė, užkuls.

  • Ūktėis – niauktėis.

V

  • Vadaluotė – vuoliuotė.

  • Valna (slav.) – galima, leidžiama.

  • Vorielka – degtėnė.

  • Varsta – soarta dėrva.

  • Verpelė – šulė statėnė.

  • Vieputinis – pusnis, verpets.

  • Viežlībā (slav.) – garbingā.

  • Valiuoks – apgavėks.

  • vīžėnas – vīžas.

Z

  • Zauna – toštės kalbas, plepalā.

  • Zedlios (lenk.) – soulioks.

  • Zieguorios (lenk.) – laikruodis.

  • Zuomats (slav.) – mūra arba akmėnū tvuora.

  • Zuovada (slav.) – šuolēs

Ž

  • Žombis – arklos.

  • Žombs – skverns.

  • Žiuogris – tvuora iš šakū.


© Žemaičių kultūros draugijos informacijos centras
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija