Į pradžią

 Į pradžią

 
Žemaičių ambicijos, o gal antroji Kernavė?
 
Nijolė Baronienė

Talka ant Vembutų piliakalnio
Nijolės Baronienės nuotrauka

 
Rugsėjo 21 d. žemaičiai užsisakė gerą orą ir susirinko į visuotinę talką. Jau antrą kartą Varnių regioninio parko administracijos ir Žemaičių kultūros draugijos kvietimu visos Lietuvos žemaičiai rinkosi ant Vembutų piliakalnio. Anot Žemaičių kultūros draugijos pirmininko ir Žemaičių muziejaus „Alka“ direktoriaus Stasio Kasparavičiaus, čia XII-XIII amžiuje stovėjo garsaus žemaičių kunigaikščio Vykinto pilis. Piliakalnio papėdėje driekėsi ištisas miestas. Kad tai ne tuščios spėlionės, liudija archeologiniai radiniai, iš lūpų į lūpas perduodami pasakojimai apie kalne esančius tunelius, lobius po milžiniškais akmenimis. Jie, beje, jau parūpo senienų medžiotojams. Žemaičiai susirūpino spėjamu Vykinto mietu, ėmė tvarkyti jo teritoriją. Tuo pat metu nuotykių ir visokių lobių ieškotojai ėmėsi savavališkų kasinėjimų spėjamos piliavietės teritorijoje, o štai archeologai neskuba – kasinėjimai vis nepradedami. Atseit, vis negaunama tam lėšų... Kai tokia situacija, nejučia kyla klausimas, ar tik neatrodo mūsų gerbiamiems mokslininkams, kad mokslo ir turizmo reikmėms užtenka vien Kernavės istorinio draustinio?
Varnių regioninio parko direktorė Irena Zimblienė jau įsitikino, kad, pasitelkus žemaičių bendruomenės iniciatyvą, galima kalnus nuversti, o jei konkrečiau, tai kalnus atrasti. Po pirmosios praėjusių metų talkos, kurios metu piliakalnio teritorijoje buvo išvalyti krūmai, iškirsti menkaverčiai medžiai, atsivėrė unikalus piliavietės reljefas. Prie piliakalnio pastatyti vartai. Šiemet jau iškaltas ir užrašas „Vīkėntā“. Į talką suvažiavę žemaičiai iš Kauno, Klaipėdos, Šilalės, Tauragės plušėjo niekieno nevaromi, – džiaugėsi Irena Zimblienė . Atlygindami už darbą įteikėme jiems garbės raštus, išvirėme kareiviškos košės ir ant Lūksto ežero kranto surengėme šaunią vakaronę.
Ne vien gerais norais, bet ir darbais reikia mylėti gimtąjį kraštą. Žemaičiai nuo seno įrodė, kad yra ypatinga tauta. (...) O kad nepamirštume tai, kas esame, turime karts nuo karto pasitrinti kailis į kailį, – visada linksmai pamokslauja žemaičių prezidentas Stasys Kasperavičius. Tas „pasitrynimas“ – Didžioji žemaičių talka ant Vembutų piliakalnio. Čia, spėjamo Vykinto miesto teritorijoje, jie išties rengiasi atkurti ar pastatyti Vykinto miestą. Pradžia jau padaryta.
 
Autorės nuotraukose – akimirkos iš 
2002 m. Didžiosios žemaičių talkos ant Vembutų piliakalnio

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija