Į pradžią

"ŽEMAIČIŲ ŽEMĖS" ŽURNALAS. 2002 m. Nr. 3
ŽEMAIČIŲ MUZIEJUI „ALKA“ – 70

Virtuali paroda iš muziejaus jubiliejinių renginių ir rekonstruoto 
muziejaus pirmųjų ekspozicijų ir parodų

Virš Žemaičių muziejaus „Alka“ – Žemaitijos vėliava
2002 m. rugpjūčio 10 d. Telšiuose iškilmingai pažymėtas Žemaičių muziejaus „Alka“ 70 metų jubiliejus. Tą dieną oficialiai atidaryti po rekonstrukcijos muziejininkams atiduoti gražūs, šiuolaikiški, ekspozicijoms, parodoms ir rinkinių saugojimui pritaikyti pastatai. Šventės dieną telšiškiai ir jų svečiai muziejuje vėl galėjo gėrėtis vertingais eksponatais. Muziejų su jubiliejumi pasveikino LR Seimo, LR kultūros ministerijos, Lietuvos muziejų asociacijos, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Lietuvos dailės akademijos, Telšių apskrities, Telšių rajono savivaldybės, Telšių miesto, Žemaitijos nacionalinio parko vadovai, kaimyninių rajonų muziejų, kitų kultūros įstaigų atstovai, gausus būrys Žemaičių kultūros draugijos skyrių narių ir kt.
 
Lietuvos muziejų asociacijos sveikinime, kurį pasirašė asociacijos pirmininkas, nacionalinio Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, sakoma:
„Sveikindami Jus garbingo jubiliejaus proga, prisimename pirmojo „Alkos“ muziejaus direktoriaus Prano Genio žodžius, pasakytus padedant muziejaus statybos kertinį akmenį:
„Čia, po šia pastoge, kuriai pamatus mes šiandien padedame, bus apgyvendinta žemaičių tautos siela, kuri yra nepaprastai gili, švelni ir meniškai didžiai kūrybinga, ir pajėgi. Čia ras sau malonią globą nežinomų liaudies dailininkų kūriniai, kupini liūdesio ir dieviško dvasios skausmo smutkeliai, švelnių lyriškų motyvų liaudies meno drožiniai, gražiai meniškai ir svarbiausia lietuviškai – žemaitiškai ornamentuoti buities įrankiai ir kita. Čia taip pat ras sau vietą iš senkapių prikelta mūsų priešistorinių senelių kultūra, turinti nepaprastai turiningą kompoziciją ir aukštą estetinę nuovoką. Tai mūsų žalvario, akmens amžiaus kultūra. Tai tokia yra kultūrinė šių rūmų misija. Tai yra lyg kokia šviesa, kuri plačiai imponuos šioje apylinkėje ir šią vietą įprasmins gilia senovės gerbimo, kultūros, tautinės savigarbos prasme. Tai bus tvirtovė, savo esmėj tvirtesnė už tas tvirtoves, kurių paskirtis yra atsispirti dinamitui ir plienui“.
Džiaugiamės kartu su Jumis, kad čia, Žemaitijos sotinėje, daugelio žmonių bendrų pastangų dėka pavyko pastatyti ir išpuoselėti tokį kultūros rūmą. Jubiliejaus proga Jums ir visiems muziejaus bičiuliams linkime toliau šią tvirtovę puoselėti ir stiprinti“.
„Žemaičių žemės“ inf.
 
MUZIEJAUS VIZITINĖ KORTELĖ
Muziejaus adresas
Muziejaus g. 31, LT-5610, Telšiai
Adresas internete http://zam.mch.mii.lt
Telefonai: (8-294) 70282, 70160
Darbo laikas
Ekspozicija veikia kasdien, išskyrus pirmadienį ir antradienį, 
nuo 9 iki 17 val. Sekmadienį – nuo 10 iki 16 val.
 
1932 metais Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ Telšiuose įkūrė muziejų. Už savivaldybių skirtas, krašto gyventojų ir užsienyje gyvenusių tautiečių paaukotas lėšas 1936-1938 m. pastatyti muziejaus rūmai (archit. Steponas Stulginskis). Kuriant ir turtinant muziejų daug nusipelnė jo pirmasis vedėjas, visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, poetas Pranas Genys. 1994-1998 metais pastatytas muziejaus priestatas (archit. Algirdas Žebrauskas). 2002 m. suremontuotas senasis muziejaus pastatas.Žemaičių muziejaus „Alka“ įkūrėjo Prano Genio paminklas muziejaus kiemelyje
Šiuo metu tai garsus Žemaitijos muziejus, sukaupęs apie 61 tūkstantį eksponatų. Ypač turtingi archeologijos, etnografijos, numizmatikos, spaudinių, rankraščių, fotografijos, tautodailės, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. eksponatų rinkiniai.
Ypač reikšminga archeologų sukaupta medžiaga iš akmens amžiaus stovyklų, gyvenviečių ir kapinynų, ankstyvųjų metalų laikotarpio. Turtinga Paplienijos piliakalnio gyvenvietės archeologinių radinių kolekcija. Nemažai turima ir įvairių laikotarpių kuršių, žemaičių, žiemgalių įkapių. Atskira rinkinių dalis – Telšių senamiesčio archeologinių tyrinėjimų medžiaga.
Gausūs ir įvairūs etnografijos rinkiniai. Tai žemdirbystės, amatų ir buities daiktai, iš kurių ypač originalios kultuvių, lazdų, prieverpstėlių, rankšluostinių bei senųjų žemaičių audinių kolekcijos. Išskirtinę vietą užima kalvystės meno dirbiniai – kryžių ir koplytėlių saulutės. Unikalūs muziejuje saugomi medinės liaudies skulptūros rinkiniai.
Ypač vertingos senosios profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios dailės kolekcijos. Tarp jų yra ir lietuvių nacionalinės dailės mokyklos pradininko P. Smuglevičiaus drobė „Agripina perneša vyro Germaniko palaikus į tėvynę“, K. Rusecko „Pjovėja“, „Neapolis“, V. Slendzinskio paveikslai „Senutė veria siūlą“, „Vyro portretas“.
Muziejaus pasididžiavimas – žymių Vakarų Europos menininkų darbai: „Šeimos portretas“, tapytas 1660 m. flamandų mokyklos atstovo Jano van Veikersloto (Jan van Wyckersloot; 1643-1683), vokiečių mokyklos atstovo Luko Kranacho (vyresniojo) (Lucas Cranach; 1472-1553) dirbtuvės paveikslas „Išminčių pagarbinimas“, olandų mokyklos atstovo Kasparo Netcherio (Caspar Netcher; 1639-1684) „Markizės Montespan portretas“, italų skulptoriaus P. Romanelio (P. Romanelli; 1812-1887) skulptūra „Jaunystė“ ir daugelis kitų. Muziejaus saugyklose – šimtai istorinių relikvijų: 1613 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis, 1791 m. Savivaldos privilegija Telšių miestui, 1794 metų sukilimo dokumentai, 1831 ir 1863 metų sukilėlių ginklai, knygnešių platinti leidiniai ir kt. Čia saugoma tūkstančiai Žemaitijos dvarų archyvų dokumentų, veikia fototeka, biblioteka, mokslinis archyvas, kuriame saugoma muziejininkų surinkta įvairi istorinė medžiaga. Atskira muziejaus dalis – Žemaitijos kaimo muziejus po atviru dangumi, veikiantis gražioje pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje.

Žemaičių muziejaus „Alka“ informacija

 
Mūsų tikslas – kaupti, saugoti ir populiarinti Žemaitijos istorijos
ir kultūros paveldą
 
Zita Dargaitė
 
1932 m. vasario 16 d. Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ paskelbė muziejaus įkurimo aktą. Muziejus buvo pradėtas kurti jau anksčiau. Jo pradžia – mokytojo. Gedmino surinkti eksponatai. Aktyviausi muziejaus kūrėjai buvo poetas Pranas Genys, apskrities viršininkas Eugenijus Šalkauskas, mokytojas K. Sideravičius, gydytojas Jonas Mikulskis.
Pirmaisiais metais muziejus veikė dviejuose kambarėliuose Telšių senamiesčio mediniame Birutės gatvės name. Lankytojus priimdavo tik sekmadieniais po pamaldų (13-16 val.).
1932-ieji buvo muziejaus augimo, Pr. Genio kelionių po Žemaitiją metai. Per šias keliones padidėjo eksponatų skaičius. Tų pačių metų rudenį muziejus perkeliamas į erdvesnius Girdvainio namus miesto centre, netoli pašto. Tais metais Pr. Genys tikėjosi iš savivaldybės muziejui gauti buvusį pirmosios mokyklos pastatą, priešais katedrą. Savivaldybė pažadėjo šį pastatą atiduoti, tačiau pažado netesėjo.
Muziejus plėtė savo veiklą. Kasdien vis didėjo poreikis turėti atskirą, muziejui skirtą pastatą. Tais metais Pranas Genys rašė: „Nedyvai namus pasistatyti turint išteklių, bet yra nepaprastai sunku statyti namus ne su pinigais, bet su galva.“ Turėdami tik tiek, Žemaitijos muziejininkai ėmėsi realizuoti idėją Telšiuose pastatyti visos Žemaitijos muziejų. Tam buvo sudarytas statybos komitetas. Muziejaus pastato projektą nemokamai padarė Telšių apskrities inžinierius, tuo metu jaunas architektas Steponas Stulginskis. Sąnaudinė muziejaus pastato vertė buvo 125 tūkst. litų. Muziejaus kertinis akmuo pašventintas 1936 m. spalio 6 d., o 1938 m. rugsėjo pradžioje muziejus iškilmingai atidarytas (buvo realizuota dalis projekto). Didžioji dalis pinigų, reikalingų muziejaus statybai, buvo suaukota. Aukojo kas tik galėjo – paprasti žmonės, kareiviai, inteligentai. Lietuvos banko Telšių skyriaus tarnautojai sudėjo 1000 litų, aukojo muziejaus statybai ir poetas, diplomatas Oskaras Milašius, dainininkas Kipras Petrauskas, rašytojai Liudas Gira, Petras Vaičiūnas ir kt. Dailininkai Juozas Bagdonas, Viktoras Vizgirda, Leonardas Kazokas, Adolfas Valeška, Vaclovas Rataiskis ir daugelis kitų besikuriančiam muziejui padovanojo savo kūrinių.
Iki II pasaulinio karo viso Stepono Stulginskio sukurto muziejaus projekto nespėta įgyvendinti, tačiau padaryta buvo labai daug: pastatytas centrinis muziejaus pastatas, turintis 18 salių ir galintis sutalpinti 5 tūkstančius eksponatų. Tai buvo vienintelis muziejaus pastatas, iškilęs Lietuvos provincijoje prieškario metais. Pr. Genys ir jo vadovaujami Telšių muziejininkai šiuose rūmuose priglaudė ir taip nuo barbarų laužų, sunykimo, pražūties išgelbėjo vertingą Žemaitijos dvarų istorijos ir dailės palikimą. Prieškario ir karo metais muziejus garsėjo kaip itin svarbus Žemaitijos kultūros centras. 1938 m. muziejuje surengta pirmoji žemaičių dailininkų kūrybos paroda, 1940 m. – daugybę žmonių sutraukusios žemės ūkio ir pramonės, filatelijos parodos.
Pr. Geniui nebuvo lemta čia, muziejuje, realizuoti visas savo idėjas, ilgai gyventi – 1945 m. sovietinė valdžia jį atleido iš darbo ir privertė išvykti iš Telšių. Vėliau jis buvo suimtas, o 1952 m. nukankintas Macikų lageryje.
Praną Genį muziejuje pakeitė poetas Butkų Juzė. Jis „Alkai“ vadovavo du metus.
1948 m. muziejus pavadintas Telšių kraštotyros muziejumi.
Dvidešimt du metus muziejuje dirbo iškilus Žemaitijos muziejininkas Bronius Švėgždavičius. Tuo metu, kai jis vadovavo muziejui, čia suburtas gabus, darbštus kolektyvas: V. Valatka, P. Markis, S. Švėgždavičienė, A. Juška, J. Alvinskas, M. Vyšniauskienė, E. Norvilienė. Tais metais muziejus pradėjo organizuoti archeologines ekspedicijas, įsteigė gamtos skyrių, istorijos ir dailės ekspozicijas – „Alka“ buvo žinoma kaip Lietuvos periferijos muziejų lyderė.
Nuo 1968 m. muziejui vadovavo Vitas Valatka. Lietuvoje jis buvo plačiai žinomas kaip archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas, turėjo didelį autoritetą. Visa, kas vykdavo muziejuje tais metais, būdavo siejama su Vito Valatkos vardu. Jis pradėjo kruopštų eksponatų mokslinį tyrimą ir aprašymą. Minėtas darbas tęsiamas iki šiol.
Daug jėgų muziejui atidavė ir kiti čia dirbę vadovai, muziejininkai: Pranas Duoplys, Petras Snarskis, Violeta Sadzevičiūtė, Jonas Andriusevičius, Kestutis Švėgždavičius, Jadvyga Traupytė, Ona Čepauskienė, Janina Bucevičiūtė, Vacys Vaivada, Vlada Butrimienė, Donatas Jagminas.
1982 m., minint „Alkos“ muziejaus 50-metį, atidaryta Žemaitijos kaimo muziejaus ekspozicija. Ji buvo pradėta kurti dar Broniaus Švėgždavičiaus, Vito Valatkos darbo metais. 1988 m. muziejus susigrąžintas senasis „Alkos“ vardas.
Nuo 1993 m. rudens muziejui vadovauja Stasys Kasparavičius.
1994 m. gegužės 27 d. tuometinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino taip ilgai laukto muziejaus naujojo priestato pamatus. „Ką laikas sugadino pats čėsas yra ištaisyti.“ Šie Stasio Kasparavičiaus žodžiai, perfrazuoti steigiamajame ŽKD susirinkime, buvo lyg priesakas pastatyti Prano Genio pradėtą muziejaus rūmą.
1998 m. priestatas užbaigtas, o 1999 m. prasidėjo senojo muziejaus pastato rekonstrukcija, kuri su pertraukomis tęsėsi iki 2002 m. gegužės 22 d. (statybos ir rekonstrukcijos projektų autorius architektas Algirdas Žebrauskas).
Šiuo metu muziejus yra sukaupęs ir saugo daugiau negu 61 tūkst. eksponatų, 70 tūkst. Žemaitijos dvarų archyvo vienetų, apie 12 tūkst. knygų mokslinėje bibliotekoje, 15 tūkst. vnt. negatyvų fondą.
Mes džiaugiamės kiekvienu nauju eksponatu, ypač tais, kuriuos mums padovanoja muziejaus draugai, nes lėšų naujiems eksponatams įsigyti muziejus praktiškai neturi. 2002-ieji šiuo požiūriu ypatingi: Iš JAV į Lietuvą gyventi sugrįžęs žemaitis dailininkas Juozas Bagdonas muziejui padovanojo daugiau negu 30 savo kūrinių. Kultūros mecenatė Beatričė Vasaris pasirūpino, kad iš Kretingos rajono kilusio žemaičio dailininko Adomo Galdiko, po karo gyvenusio emigracijoje, turtingas kūrybos palikimas būtų saugojamas „Alkos“ muziejuje.
Dėkojame jiems, dėkojame kitiems Žemaitijos žmonėms, tarp jų ir politiniams kaliniams bei tremtiniams, kurie mums atveria ne tik savo širdis, bet ir duris į savo surinktus turtingus archyvus. Daugybę eksponatų „Alkai“ padovanojo Zenonas Juška, Vytautas Savickis, Konstantinas Bružas, Vytautas Valius, Aldona Simonavičiūtė, Alfonsas Beresnevičius, Jadvyga Vainorienė ir kiti mieli žmonės.
Žemaitijos kultūros paveldas „Alkos“ muziejuje ne tik saugomas, bet ir tyrinėjamas, populiarinamas. Čia dažnai vyksta konferencijos, parodos, daug kitų renginių. „Alkos“ muziejininkai skaito pranešimus ir kitų institucijų rengiamose konferencijose. Muziejaus archeologės atlieka Telšių senamiesčio, kitų Žemaitijos vietovių archeologinius tyrimus.
Turtingais muziejaus rinkiniais, fototeka, biblioteka bei moksliniu archyvu naudojasi ne tik Telšių visuomenė, bet ir iš kitų Lietuvos vietų atvykę studentai, mokslininkai, žurnalistai ir kt.
Daug kas mūsų visuomenėje šiais laikais keičiasi, taip pat ir muziejus. Mes tikime, kad naujovės neišstums klasikinio muziejaus poreikio mūsų visuomenėje. Tuo pat metu muziejus papildys ir praplės tradicines išraiškos formas. Žemaičių muziejus „Alka“ nesirengia tapti pramogų ar atrakcijų centru. Jis ir toliau puoselės Žemaitijos kultūros paveldą, tas vertybes, kurios laikui bėgant nepraranda reikšmės mūsų kultūrai. Mes kaupiame, saugome ir populiariname. „Šiandien laikas – ryt jau bus vėlu“ (Prano Genio žodžiai).

© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2002
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija