Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

DEŠIMTA ŽEMAITĖŠKAS SPAUDUOS VASARA

Mukienė Danutė 

Žemaitėjės rašītuojē, literatūruoluogā, vertiejē, kningu leidiejē

Akmenės rajuons

 

Jurbarka rajuons

 
   
   
   
   
   

Šiū metu ontrouji „ŽEMAITIU ŽEMĖS” žornala numeri paskīriem žemaitėms rašītuojems, literatūras istuorikams, literatūruoluogams, vertiejems, kningu leidiejems ėr anū kūrībā. Pradiedamė darba sodariem sāraša, katramė bėnt kelēs žuodēs stuoruojiemies pamėnavuotė vėsus žīmiausius žemaitius, katrėi sava gīvenėma pašvėntė literatūrā, kningu leidībā. Sārašos išejė ėlgs. Vis tėik mums, Vilniou rėktavuojint leidėni, galiejė ėr nepavīktė sorinktė žėnės aple vėsus tus, katrėi torietim būtė tuokė pruogo pamėnavuotė. Gavė naujū žėniū, tus sārašus papėldīsem kėtūs žornala numeriūs. Tēp ka atsėprašīdamė vėsū, katrėi dabar i sāraša nepateka, kvėitam tus, katrėi tor galėmībė, soteiktė redakcėjē ženiū ėr aple kėtusŽemaitėjė garsėnusius rašytuojus, vertiejus, literatūruoluogus parašītė, paskombintė mums.

Kėtė do šiū metu žornala numerē būs skėrtė dailē, tētrou, kinematuografėjē, ėškėliausėms etnėnės kultūras specelistams ėr gluobiejems. Tēp ka temu rats platos, laiškū redakcėjė lauk.

Kelis žuodius ėr diel tū, katrėi mėslėj, ka i tou sāvada īr itrauktė nepagrīstā.

Žemaitėjė nier nu vėsa pasaulė atskėrta neīveikamuom sėinuom. Nier ėr griežtū Žemaitėjės etnuografėnė regėjuona rėbū, vuo ėr eitont laikou tuos rėbas keitas. Bova laiks, ka Klaipiedas, Kretingalės nieks neliuob priskėrtė Žemaitėjē, bova metā, ka Palonga Kurša gobernėjē priklausė, bet ėr tou laiko če gīvena daug vīkusiu žemaitiu. Daug kėtū tautībiu žmuoniū, katrėi gėmė, gīvena Žemaitėjuo, pamėla tou krašta, pariemė anuo tradicėjės, ėšmuoka tenīkštiu žmuoniū kalba ėr savi laikė ar laika žemaitēs. Sunkē šėndėin pasakītė ėr kuokiuo vėituo Šiauliū, Jurbarka, Šilutės, Klaipiedas, Tauragies rajuonūs prasided ar bėngas Žemaitėjė. Diel tuo, sodarīdamė sāvada, i anou itraukiem vėsus žīmius literatūras darbininkus, katrėi bova tūs rajuonūs gėmė. Mėslėjem, ka kor kas geriau jautas tas, katros īr i svetius pakveist, nego tas, prīš katrou ka ėr kaimīna truobuos durīs īr ožtrenkamas…

Sārašus sodariem pagal atskėrus rajuonus, miegindamė skaitītuojems palėngvintė inpormacėjės anam rūpėmo temo paėiškas...

Rėngdamė spaudā tekstus nauduojiemies „Lietuviu literatūras encikluopedėjė”, katrou 2001 m. išleida Lietuviu literatūras ėr tautuosakas instituts, 1964 m. Buostuonė pradieta leistė „Lietuviu encikluopedėjė” ėr vielesnēs metās išejosēs anuos papildīmās, Vītauta Vanaga „Lietuviu rašītuoju sāvado”, katros bova išleists 1987 m. Vilniou, Žemaitėjės rajuonu bėbliuotekuos ėr Žemaitiu kultūras draugėjės Inpormacėjės cėntrė sokaupta duomenū bazė.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija