Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. TELŠIŲ RAJONAS 

Sudarė Mukienė Danutė ir
Telšių rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Estera Alšėnienė. Prozininkė. Gimė 1920 m. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išleido romaną „Įšalusi valtis” (1999). Knygoje veiksmas vyksta Žemaitijoje. Gyvena Klyvlende (JAV).

Petras Andriuškevičius. Prozininkas, žodynų sudarytojas. Gimė 1817 m. lapkričio 29 d. Gintaluose (Telšių r.), mirė po 1858 m., greičiausiai Žemaitijoje.

Antanas Beresnevičius. (1831-1904). Vertėjas, rengė religinę literatūrą spaudai. Varnių kunigų seminarijos profesorius.

Povilas Beresnevičius. (1837-1888). Rengė religinę literatūrą spaudai. Varnių kunigų seminarijos profesorius.

Ramūnas Bytautas. Filosofas, publicistas. Gimė 1886 m. rugpjūčio 20 d. Drobūkščiuose (Telšių r.). Mirė 1915 m. gegužės 22 d. Leizine (Šveicarija).

Vladislovas Blinstrubas. Poetas. Gimė 1939 m. spalio 25 d. Telšiuose.

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Kultūros istorikas, bibliografas. Gimė 1874 m. spalio 2 d. Telšiuose. Mirė 1950 m. rugpjūčio 8 d. Pakruojyje.

Donatas Bubinas. Prozinikas, vertėjas. Gimė 1896 m. vasario 14 Tryškiuose (Telšių r.), mirė 1976 m. liepos 23 d. Vilniuje, palaidotas Užventyje (Kelmės r.).

Elena Nijolė Bukelienė-Lapinskaitė. Literatūros tyrinėtoja, kritikė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiuose (Telšių r.). 1953-1958 m. studijavo Vilniaus universitete, 1960-1964 m. mokėsi šio Universiteto aspirantūroje. 1960-1964 m. dirbo Telšių rajone. 1964-1978 m. – Vilniaus universiteto dėstytoja, o nuo 1991 m. – profesorė. Kelių monografijų apie lietuvių rašytojus: „Jonas Avyžius” (1975), „Juozas Paukštelis (1985) ir kt., daugelio straipsnių, paskelbtų spaudoje, apie lietuvių grožinę literatūrą, autorė.

Anicetas Bučys. Poetas, dramaturgas. Gimė 1907 m. liepos 22 d. Šonuose (Telšių r.). 1944 m. Pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Eil. rinkinys (1979 Londone), pjesė (1972 Londone). Mirė 1998 m. gegužės 12 d. Vilniuje.

Stanislovas Čerskis. Kunigas,spaudos darbuotojas, grafikas. Gimė 1777 10 10 Latgaloje. Nuo 1821 m. Žemaičių kapitulos kanaunikas. Didžiausias darbas – „Lotynų-lenkų kalbų žodynas” (1822-1825). Salantuose jo paties įkurtoje medžio raižykloje kartu su žinomu graveriu Biksu raižė iliustracijas. Svarbiausias lituanistinis darbas – 1830 m. išspausdintas pirmasis „Žemaičių vyskupijos aprašymas", prie kurio pridėjo Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapius. Mirė 1831 05 02 Varniuose.

Blažiejus Čėsnys. Kunigas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis, Gimė 1884 02 13 Palulaukio km., Luokės vals. (T. r.). Ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto prorektorius, Lietuvių Katalikų MA vicepirmininkas. Žurnalo „Naujoji Romuva” vienas iš steigėjų,"Lietuviškosios enciklopedijos” bendradarbis, religinių raštų autorius. Mirė 1944 08 mėn. Palaidotas Luokės bažnyčios šventoriuje.

Algirdas Steponas Dačkevičius. Poetas. Gimė 1952 10 07 Pužų km., Raseinių r. Telšių apskrities laikraščio „Kalvotoji Žemaitija” redaktorius. Poezijos rinkinio „Dienų pasiklausius” (1997) autorius, poezijos rinkinių bendraautorius.

Viktorija Daujotytė-Pakerienė. Literatūrologė, profesorė, daugelio knygų ir vadovėlių mokykloms autorė, Lietuvos nacionalinės ir „Santarvės” premijų laureatė. Gimė 1945 m. spalio 1 d. Telšių rajono Keiniškės kaime. Baigė Vilniaus Universitetą, kuriame nuo 1972 m. ir dirba. Pirmieji svarbesni jos darbai: „Jurgis Baltrušaitis” (1974), mokymo priemonė aukštosioms mokykloms „Lyrikos teorijos pradmenys”, monografinė apybraiža „Janina Degutytė” (1984), „Lietuvių filosofinė lyrika” (1977), „Kas tu esi, eilėrašti?” (1980), „Lyrikos būtis” (1987), „Lietuvių eilėraštis proza” (1987), „Tautos žodžio lemtys. XIX amžius” (1990), „Moteriškosios literatūros epistema” (1991), „Moters dalis ir dalia” (1992), „Su Jurgiu Baltrušaičiu” (1994), „Salomėjos Nėries ruduo” (1995), „Lyrika mokykloje” (1995), „Janina Degutytė. Atsakymai” (1996), „Kalbos kalbėjimas” (1997), „Trys sakiniai” (1997), „Prilenktas prie savo gyvenimo” (1998), „Salomėja Nėris” (1999), „Literatūros filosofija” (2001) ir kt. Vieną iš paskutiniųjų jos knygų – „Šatrijos Raganos pasaulyje” – išleido Žemaičių akademija.

Vaclovas Daujotas (XVI a. pabaiga-XVII a. pradžia). Žemaičių žemininkas, kilęs iš Labūnavo. Save vadino Labūnauskiu. Dionizo Poškos prietelius ir bendražygis.

Mikalojus Daukša. Pirmasis žinomas Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės rašytojas, rašęs lietuvių kalba. Gimė apie 1527 m. Babėnuose, prie Kėdainių. Kur gavo išsilavinimą, tikslių žinių nėra. 1570 m. jau buvo Krakių klebonas, o 1572 m. – Varnių kanauninkas, kurį laiką ėjo ir Žemaičių vyskupystės oficiolo pareigas, reikalui iškilus, pavaduodavo iš vyskupijos dažnai išvykstantį vyskupą Merkelį Giedraitį. 1595 m. Vilniuje, M. Giedraičiui finansuojant, buvo išleista pirmoji lietuviška knyga Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje – M. Daukšos iš lenkų kalbos išverstas Ledesmos „Katekizmas”, o 1599 m. – M. Daukšos išversta Vujeko „Postilė”. Imtis šio darbo M. Daukšą paskatino Žemaičių vyskupas M. Giedraitis. Mirė M. Daukša 1613 m. vasario 16 d. Varniuose. Čia ir palaidotas.

Tadas Dobševičius. Rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1808 m. sausio 1 d. Juodeikiuose (Telšių r.), mirė 1881 m. birželio 16 d. ar 23 d. Žitomire (Ukraina).

Juozapas Silvestras Dovydaitis. Kunigas, rašytojas, blaivybės veikėjas. Gimė 1826 m. sausio 12 d. Mantviliškiuose, mirė 1883 m. sausio 7 d. Latvijoje. Mokėsi Šiaulių bajorų mokykloje, Varnių kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje. Nuo 1858 m. – Žemaičių vyskupo M. Valančiaus sekretorius ir Varnių kunigų seminarijos kapelionas. J. S. Dovydaitis darė didelę įtaką M. Valančiui, ypač plečiant blaivybės sąjūdį Žemaičiuose, pats šiais klausimais susirašinėjo su valdžios atstovais, dvarininkais ir kunigais, skelbė blaivybę savo pamoksluose, rašė vyskupui M. Valančiui laiškus blaivybės klausimais. Blaivybės akcijai vadovavo ir vėliau. 1860 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskirtas Varnių dvasinės seminarijos rektoriumi. Rusų valdžiai reikalaujant, iš šių pareigų atsistatydino, bet ir toliau buvo persekiojamas, o 1865 m. kovo mėnesį suimtas, kalintas Kaune, o vėliau ištremtas į Sibirą. 1882 m. spalio mėnesį gavo leidimą apsigyventi Alūkstoje, tačiau vos tik atvykęs ten mirė. Labiausiai J. S. Dovydaitį išgarsinęs kūrinys – „Šiaulėniškis senelis”, į lietuvių literatūrą įėjęs kaip vienas iš pirmųjų didaktinių pasakojimų. Jo straipsniai blaivybės klausimais buvo spausdinami L. Ivinskio leistuose „Kalendoriuose” ir „Tygodnik Peterburgski” laikraštyje.

Pranas Genys. Poetas, muziejininkas. Gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnuose (Telšių r.). Poetas. Baigė Telšių gimnaziją, mokytojavo. Dirbo žurnalistu, vadovavo Žemaičių muziejui „Alka”. Išleido eilėraščių rinkinius „Džiugo varpai” (1929), „Atnašavimai” (1935), „Rūpintojėliai” (1941). Mirė 1952 m. rugpjūčio 26 d. Šilutėje.

Mykolas Gadonas. Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju. Gimė 1807 m., mirė 1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M. G. 1846 m. išleido „Opisanie powiatu Telszewskiego”. M. Gadono paliktus rankraščius vėliau tvarkė Prekeris. Yra žinių, kad bus davęs lėšų S. Daukanto „Dainoms” (1846 m. ) išleisti. Tai spėjama ir iš to fakto, kad šį leidinį S. Daukantas dedikavo M. Gadono žmonai Teklei Šukštaitei-Gadonienei.

Petras Gintalas. Rašytojas, aktorius. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Telšių r. Rubežaičių kaime, mirė 1971 m. gegužės 5 d. Vilniuje. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Valstybės teatro dramos studijoje. Kauno „Žvaigždikio” teatro aktorius, redagavo Klaipėdoje leistą „Darbininkų balso” laikraštį, rūpinosi Žemaičių teatro įsteigimu 1941 m., po karo dirbo Telšių ir Klaipėdos laikraščių redakcijose. Rašė eilėraščius, feljetonus, scenos veikalus, yra paršęs kūrinių vaikams. Mirė 1971 m. gegužės 5 d. Vilniuje.

Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. birželio 1 d. Telšių valsčiaus Paežerio kaime. Mokėsi Telšiuose, Vilniuje, Frankfurte prie Maino. Nuo 1947 m. gyveno Australijoje. Savo kūrybą pradėjo spausdinti 1942 m. Telšiuose ėjusiame „Žemaičių žemės” laikraštyje. Pirmasis jo kūrybos rinkinys – „Žemė ir žmogus” – išleistas 1947 m. Kiti leidiniai: „Tropikų elegijos” (1953), „Pažadinti sfinksai” (1961). Dėl egzotinių motyvų kūryboje jis gretinamas su V. Ališu, o pagal eilėraščių formos grubumą, abstrakcijas artimas S. Anglickiui.

Elena Kabailaitė-Jonaitienė. Rašytoja. Gimė 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną „Žmonės be pastovaus adreso". Nuo 1949 m. gyvena Australijoje.

Vincas Jonikas. Poetas. Gimė 1918 m. gegužės 30 d. Mantvyduose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido keletą poezijos rinkinių: „Trys margi laiškeliai” (1947), „Pakeleiviai” (1949), „Sielvarto raudos” (1951), „Lydėjau viešnią vėtroje” (1968).

Antanas Juozapavičius. Kunigas, visuomenininkas, spaudos bendradarbis. Gimė 1872 10 19 Poškėčių km., Pakruojo r. Nuo 1909 m. Varnių klebonas. Poškėčių Antano slapyvardžiu bendradarbiavo spaudoje. Parašė lenkų k. brošiūrą „Vivos vaco!” Užrašė varniškių prisiminimus apie vyskupą M. Valančių. Mirė 1940 m.

Antanas Juška. Tautosakininkas ir žodynininkas. Gimė 1819 m. birželio 16 d. Čekiškės valsčiuje, mirė 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanėje. Kilęs iš Žemaitijos bajorų Juškevičių. Mokėsi Kražiuose, Vilniaus Dvasinėje seminarijoje. Svarbiausias jo darbas – Lietuvių kalbos žodyno sudarymas, kuriam buvo surinkęs apie 70 tūkst. žodžių. Kunigavo Pušalote, Alsėdžiuose, Veliuonoje. A. Jušką moraliai rėmė M. Valančius. Kazanėje buvo išleistos trys A. Juškos užrašytų dainų (iš viso 1569 vnt. dainų) knygos, 1883 m. Petrapilyje išleista A. Juškos surinkta, J. Juškos spaudai parengta tūkstančio šimto vestuvinių dainų „Lietuviškos svodbinės dainos” rinktinė.

Jonas Juška. Kalbininkas. Gimė 1815 m. birželio 8 d. Dilbėje, Žarėnų valsčiuje, mirė 1886 m. gegužės 11 d. Kazanėje. Mokėsi Kražiuose, Charkove, vėliau mokytojavo. Vienas iš svarbiausių jo darbų – pirmasis lietuvių kalbos tarmių suskirstymo ir aprašymo veikalas. Nuo 1875 m. gyveno Kazanėje, kur rūpinosi brolio Antano surinktų dainų ir žodyno leidimu, padėjo redaguoti žodyną.

Edvinas Kalėda. Tikr. Giedrius Rekašius. Prozininkas. Gimė 1965 11 27 Telšiuose. Parašė 4 romanus [1997, 1999, 2000 (2 knygos)]. Gyvena Kaune.

Pranciškus Kašarauskas. Vertėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas. Gimė 1821 m. Pavandenės apyl. (Telšių r.), mirė 1882 m. gruodžio 26 d. Tomske.

Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m. spalio 10 d. Telšių r. Birikų kaime. Baigė Vilniaus universitetą. Dirbo „Genio”, „Pergalės” žurnalų redakcijose, Lietuvos rašytojų sąjungoje. Apsakymus spausdina nuo 1953 m. Išleisti apsakymų rinkiniai „Senojo miesto amžius” (1966), „Suaugusiųjų žmonių žaidimai” (1969), „Motociklininkai” (1973), „Mažos mūsų nuodėmės” (1975) , „Mano motinos akys” (1979), „Žaliuojančios kalvos” (1982), „Vakaris vėjas”(1989), „Visi žemės vaikai” (1995) ir kt. Yra parašęs keletą knygų vaikams.

Stasys Kašauskas. Rašytojas, žurnalistas. Gimė 1943 m. rugpjūčio 10 d. Telšių r. Birikų kaime. Baigė Vilniaus universitetą, dirbo „Tiesos”, „Gimtojo krašto”, „Literatūros ir meno”, „Moksleivio” redakcijose. Yra parašęs ir išleidęs nemažai publicistinių ir grožinės literatūros kūrinių, ese knygų: „Negrįžtantis bumerangas” (1980), „Gyvenimo paveikslai” (1982), „Mes, Adomo vaikai” (1984), „Nekasdieniniai pamąstymai” (1985), „Meilė ir kiti žaidimai” (1987), „Tiesos sakymas” (1988), „Leisk, Viešpatie, numirti” (1990) ir kt. Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto signataras. Leidžia Lietuvą reprezentuojantį žurnalą „Lithuania in the world”, knygas, kitus periodinius ir neperiodinius leidinius.

Algirdas Kazragis. Prozininkas, poetas, žurnalistas. Gimė 1928 04 28 Darbėnuose, Kretingos r. Paskelbė apsakymų bei vaizdelių rinkinius „Žemaitijos kalneliai","Ką slepia gelmė". Mirė Telšiuose 1969 04 24.

Petras Kimbrys. Publicistas,vertėjas, tekstologas. Gimė 1948 m. kovo 20d. Telšiuose. Vertė O. Milašiaus kūrybą. Išleido 2 savo kūrybos knygas (1994,1996).

Jonas Kobeckis. Poetas. Gimė apie 1765 m., greičiausiai Kalbėnuose, netoli Telšių. Mirė po 1823 m. Žemaitijoje.

Juozas Kojelis. Žurnalistas, visuomenininkas, rezistentas, knygų autorius. Gimė 1916 12 02 Viekšneliuose (Telšių r.). Parašė publicistikos knygas „Iš nakties į rytą” (1996), „Tarp rūpesčių ir vilties” (2001).

Teklė Kryževičiūtė. Poetė. Gimė 1927 m. sausio 30 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.), mirė 1991 m. kovo 18 d. Telšiuose. Išleido poezijos rinkinį „Prieš namų ugnį” (1991).

Julijonas Lindė-Dobilas. (1872-1934). Gyveno ir dirbo Varniuose apie 1911-1913 metus, če rašė romaną „Blūdas”.

Petras Maželis. Kunigas, prozininkas. Gimė Mažeikiškio vienkiemyje, Rokiškio apskr. Nuo 1955 m. Telšių vyskupas. Telšių vyskupijos spaustuvėje išleido 3 savo kūrybos knygas (1929, 1930, 1932). Mirė Telšiuose 1966 05 21.

Alma Julija S. Mieliauskienė. Klubo „Valgau ir lieknėju” vadovė, poetė. Gimė 1959 m. Telšiuose. Išleido eilėraščių rinkinį „Susitaikymas” (1997). Gyvena Kaune.

Danielius Mušinskas. Rašytojas prozininkas. Gimė 1951 m. lapkričio 4 d. Telšiuose. 1969 m. baigė Telšių Žemaitės vidurinę mokyklą, 1974 m. – Vilniaus universiteto filologijos fakultetą. Vėliau dirbo Tryškių vidurinėje mokykloje mokytoju, 1976-1988 m. – „Jaunimo gretų” žurnalo skyriaus vedėju, 1988-1989 m. Rašytojų sąjungos konsultantu. Nuo 1990 m. – „Pergalės” žurnalo, kuris nuo 1993 metų vadinasi „Metai”, redaktorius. Išleido novelių rinkinius „Kol išaušta rytas” (1979), „Mėlynų dilgėlynų naktis” (1982), „Šviesa virš Tausalo” (1987), „Gyvenimas kaip alibi” (1991) ir kt.

Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Gimė 1876 04 21 Parausių k., Vilkaviškio r. Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų- „Ovidijus. Biografija. Autobiografija". (Telšiai, 1928). Mirė Telšiuose 1943 01 27.

Romualdas Neimantas. Prozininkas, kultūros istorikas, orientalistas, vertėjas. Gimė 1939 m. kovo 8 d. Naujikuose (Telšių r.). Be kitų knygų, parašė Rytų kraštams ir jų ryšiams su Lietuva skirtų mokslo populiarinimo knygų (1984,1985,1988,1994 ir kt.), indų poeto R. Tagarės biografiją „Tagarė” (2000).

Justas Paleckis. Poetas, publicistas, vertėjas, visuomenės ir politikos veikėjas. Gimė 1899 m. sausio 22 d. Telšiuose. Mirė 1980 m. sausio 26 d. Vilniuje.

Karolina Praniauskaitė. Pirmoji lietuvių poetė, rašiusi lietuviškai. Gimė 1828 m. sausio 18 d. netoli Telšių, mirė džiova 1859 m. gegužės 26 d. Utenoje. Išleido keletą savo kūrybos knygelių, vertė iš lenkų į lietuvių kalbą grožinės literatūros kūrinius. Didelę įtaką darė jaunam poetui Antanui Baranauskui prieš jam įstojant į kunigų seminariją.

Alma Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 05 22 Telšiuose. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyvena Australijoje. Paskelbė eilėraščių periodikoje., antologijose.

Stasys Radžius. Poetas. Gimė 1950 05 08 Pavandenėje (T. r.) Išleido eilėraščių rinkinį „Nerimas” (1991). Gyvena Klaipėdoje.

Juozapas Rupeika. Vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d. Siraičiuose (Telšių r.). Mirė 1854 m. rugsėjo 20 d. Šiluvoje (Raseinių r).

Jonas Ruzgys. Rašytojas. Gimė 1904 04 15 Tryškiuose. Išleido apsakymų rinkinį (1940), apysaką jaunimui (1959). Neišleista liko apysaka „Marelės kerštas", knygos „Mirties verpete” ir „Leninas tikrovėje” (3 t.). (Draugė saugumas). 1990 m. savo lėšomis išleido „Mirties verpete".

Leonardas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Gimė 1931 m. sausio 5 d. Telšiuose. 1954 m. baigė Vilniaus universitetą, nuo 1957 metų dirba Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Akademikas. Yra paskelbęs nemažai mokslinių straipsnių, išleidęs knygų, kuriose tyrinėja lietuvių vestuvines dainas, folkloro eilėdaros istorijos ir teorijos klausimus bei kitas temas. L. Sauka kartu su kitais tautosakos tyrinėtojais sudarė ir redagavo 1962-1968 m. išėjusią „Lietuvių tautosaką” (5 tomai), parašė studijas „Lietuvių vestuvinės dainos”, „Lietuvių folkloro eilėtyros istorijos ir teorijos klausimai”, monografijas „Lietuvių liaudies dainų eilėdara”, „Tikra ir netikra liaudies kūryba” ir kt.

Kazys Sideravičius. Žurnalistas. Gimė 1907 m. spalio 8 d. Naumiestyje. 1940 metų birželio-lapkričio mėnesiais buvo Telšių apskrities viršininkas. 1957-1968 m. – „Mokslo ir gyvenimo” žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Knygos „Nuo Durbės iki Žalgirio” (1944) autorius.

Vladas Sipaitis (Fedotas-Sipavičius) (slapyv. – Švitrigaila). Dramaturgas. Studijavo Maskvoje. Dirbo pedagogu, nuo 1923 m. vaidino ir režisavo Kauno, Klaipėdos, Šiaulių teatruose. Parašė keletą pjesių: „Gaudeamus” (1933), „Tėviškės žemėje” ir kt. Mirė 1992 m. spalio 24 d. Vilniuje.

Adolfas Sprindis. Prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1921 m. sausio 29 d. Varniuose. Studijavo Vilniuje. Išleido apsakymų rinkinius „Ateina šeštadienis” (1964), „Trylika zuikių” (1967), „Senelė nori mirti” (1970), „Atsisveikinimas su Varniais” (1980), „Mėlynas kalnas” (1981), romaną „Ne visiems lygiai” (1985), studiją „Lietuvių literatūrinė kritika 1861-1905” (1957), monografijas „Povilas Višinskis” (1978), „Žemaitė” (1986), parengė P. Višinskio, Aišbės ir keletos kitų rašytojų kūrybos leidinių, paskelbė kritikos straipsnių. Mirė 1986 m. gruodžio 21 d. Butrimonyse, palaidotas Varniuose.

Justinas Staugaitis. Kunigas, prozininkas. Gimė 1866 11 14 Tupikuose (Šakių r.). Vasario 16-osios akto signataras. Nuo 1926 m. Telšių vyskupas. J. Gintauto slapyvardžiu išleido V. Mykolaičio-Putino romanui „Altorių šešėly” oponuojančią apysaką „Tiesiu keliu” (1934-1935). Mirė 1943 07 08 Telšiuose.

Motiejus Strijkovskis. Istorikas, poetas. Gimė apie 1547 m. Lodzės vaivadijoje, mirė apie 1593 m. Lietuvoje. Rinko ir tyrinėjo Lietuvos istorijos šaltinius. Nuo 1578 m. jį globojo Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, kuris M. Strijkovskį buvo paskyręs kanauninku ir Jurbarko klebonu. Gyveno daugiausia Varniuose. Parašė pirmą išspausdintą Lietuvos istoriją – „Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kroniką” (Karaliaučiuje 1582 m., lenkiškai).

Vytautas Stulpinas. Poetas. Gimė 1952 10 27 Paežerės k.,(T. r.) Išleido eil. rinkinį „Didysis kambarys” (1998). Eil. publikuoja „Metuose” ir kituose respublikiniuose leidiniuose. Gyvena Telšiuose.

Vincentas Šliogeris. Poetas. Gimė 1832 m. spalio 5 d. Miestališkiuose (Telšių r.), mirė 1913 m. balandžio 12 d. Alsėdžiuose (Plungės r.).

Aleksandras Tenisonas. Miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas. Gimė 1898 03 21 Lampėžos vienkiemyje (Latvijoje). Nuo 1922 m. Telšių miškų urėdijos, vėliau Plungės girininkas. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Parašė „Žemaitijos girių takais” (1975). Iš rusų k. išvertė P. J. Kušnerio „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis” (1979). Mirė 1986 12 22 Belgijoje.

Artūras Tereškinas. Poetas, literatūros tyrinėtojas. Gimė 1965 m. rugsėjo 18 d. Telšiuose. Eilėraščių knygos „Grindinio žuvys” (1991), „Absonia” (21995). 2001 m. išleista jo originali knyga „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje". Gyvena Kaune.

 

Jurgis Tornou. Literatūros tyrinėtojas, prozininkas. Gimė 1919 m. birželio 28 d. Telšiuose. Dirbo keliose lietuvių periodinių leidinių redakcijose, Grožinės literatūros leidykloje, Vilniaus universiteto bibliotekoje. Išleido studiją „Romano aurtoriaus rūpesčiai” (1966), istorinį nuotykių romano „Žveng žirgelis” dvi dalis (1985) A. Telšio slapyvardžiu, „Tarška, barška pentinėliai” (1990).

Jonas Usačiovas. Prozininkas. Gimė 1920 m. gruodžio 5 d. Juozapave (Telšių r.). Paskelbė apybraižų, apsakymų, romaną „Nemunas laužia ledus” (1956).

Juozapas Vaidila. Vertėjas. Gimė 1817 m. spalio 9 d. Gintaluose (Telšių r.), mirė 1879 m. vasario 18 d. Pilsūduose, palaidotas Skaudvilėje (Tauragės r.).

Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 03 24 Duseikių k. (T. r.) Išleido 2 eil. rinkinius (1996, 2000). Gyvena Telšiuose.

Levas Vladimirovas. Kultūros istorikas, bibliotekininkas. Gimė 1912 m. kovo 11 d. Telšiuose. Studijavo Kaune, Vilniuje. Parengė spaudai ir išleido keletą knygų raštijos istorijos temomis, tarp jų ir „Knygos istoriją” (1979). Mirė 1999 02 20.

 

Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.). Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Seklumos” (1971), „Ugnies medis” (1979), „Atpildas” (1983).

Bronius Zdanavičius-Danis. Kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gimė 1907 12 15 Telšiuose. Aktyviai reiškėsi spaudoje, parašė keletą knygų – vadovėlių. Emigravo į JAV.

Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių valsčius), mirė 1933 m. gruodžio 6 d. Skuode. Mokėsi Palangoje, Mintaujoje, Žemaičių kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1893 m. Aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Įdomūs ir vertingi jo parašyti „I – ojo pasaulinio karo atsiminimai”, „Didžiojo karo užrašai”. Vertė „Iliadą”, išvertė K. Skirmuntaitės knygą „Mindaugas”, Alnpekės kroniką, paskelbė straipsnį „Kasinėjimai Apuolėje”, nemažai kitų vertingų straipsnių.

Leonas Zeleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.). Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „seklumos” (1971), „Ugnies medis” (1979), 2Atpildas” (1983), „Būtoji diena"(1998), romaną „Tėvų dvasia” (1996). Gyvena Kaune.

Juozapas Želvavičius, Želvys. Poetas, vertėjas. Gimė 1822 m. balandžio 6 d. Malkarstuose (Telšių r.). Rašė žemaičių tarme. Išleido giesmių knygą „Giesmės arba poezija” (1858) ir I. Krylovo pasakėčių vertimų rinkinį „Pasakos” (1863). Mirė 1866 m. balandžio 7 d. Saratove.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija