Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. MAŽEIKIŲ RAJONAS

Sudarė Mukienė Danutė ir 
Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Jonas Balvočius. Beletristas, vertėjas. Gimė 1842 m. kovo 14 d. Purvėnuose (Mažeikių r.), mirė 1915 m. lapkričio 12 d. Uliūnuose (Panevėžio r.).

Gabrielius Beržanskis. Knygų rengėjas spaudai. Gimė apie 1835 m., greičiausiai Viekšnių apylinkėse, mirė 1888 m. gegužės 5 d. Agluonoje (Latvija).
Mykolas Biržiška. Lietuvių literatūros ir kultūros istorikas, lietuvių tautosakos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1882 m. rugpjūčio 24 d. Viekšniuose. Mokėsi Peterburge. Nuo 1915 m. aktyviai įsitraukė į lietuvių, besirūpinančių Lietuvos nepriklausomybės atstatymu, veiklą. Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, 1918 m. M. Šleževičiaus kabineto švietimo ministras, 1919-1921 metais redagavo įvairius lietuvių leidinius, ėjusius lenkų kalba, bendradarbiavo ir kitoje spaudoje, dirbo Lietuvių mokslo draugijoje. Boikotavo Želigovskio seimo rinkimus. 1922 m. M. Biržiška profesoriavo Kauno universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, 1926-1927 m. buvo šio universiteto rektorius, 1939-1943 m. dirbo rektoriumi ir profesoriavo Vilniaus universitete. Svarbiausios M. Biržiškos spaudai parengtos ir išleistos knygos: „Senasis Vilniaus universitetas”, „Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose”, „Iš mūsų kultūros ir literatūros istorijos”. 1944 m. M. Biržiška emigravo į užsienį. Nuo 1949 m. gyveno JAV. Mirė 1962 m. rugpjūčio 24 d. Los Andžele.

Vaclovas Biržiška. Bibliografas, kultūros istorikas, profesorius. Gimė 1884 m. gruodžio 2 d. Viekšniuose. Teisės specialistas. 1923-1944 m. V. Biržiška buvo VDU, 1940-1941 m. – Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius. 1924-1939 m. išleido penkis „Lietuvos bibliografijos” tomus, kurie apima 1547-1910 metų lietuvišką spaudą ir dalį lituanistikos. V. Biržiška buvo ir „Lietuviškosios enciklopedijos”, 1931-1944 metais išleistos lietuvių kalba (išėjo 9 tomai), atsakingasis redaktorius. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė į Vakarus. Nuo 1949 metų gyveno JAV. Gyvendamas Amerikoje daug dirbo leisdamas Bostone spausdintą „Lietuvių enciklopediją”, kurios išėjo 35 pagrindiniai ir du papildomi tomai. V. Biržiška buvo šios enciklopedijos pirmųjų trijų tomų vyriausiasis redaktorius. Didžiausias jo darbas emigracijoje – spaudai parengtos trys „Aleksandryno” dalys. Šios knygos žinomos ir „Senųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos” vardu. Vaclovas Biržiška mirė 1952 m. sausio 2 d. JAV, Voterberio mieste.

Viktoras Biržiška. Profesorius, visuomenės veikėjas, matematikas. Gimė 1886 m. vasario 23 d. Viekšniuose. Mokėsi Šiauliuose, Peterburge. 1920 m. buvo išrinktas Laikinojo Vilniaus lietuvių komiteto nariu. 1922 m., atidarius Lietuvos universitetą, tapo jo docentu. Nuo 1928 m. buvo šio universiteto profesorius. 1940-1943 m. Viktoras Biržiška profesoriavo Vilniaus universitete. Į užsienį emigravo 1944 m. Nuo 1950 m. gyveno JAV. Leidžiant „Lietuvių enciklopediją” redagavo matematikos skyrių. Daug savo straipsnių yra paskelbęs Lietuvos ir užsienio spaudoje. Mirė V. Biržiška 1964 m. sausio 27 d. JAV Čikagoje.

Alfonsas Bukontas. Poetas, vertėjas. Gimė 1941 m. rugsėjo 11 d. Išleido eilėraščių rinkinius „Slenkančios kopos” (1967), „Piešiniai ant vandens” (1972), „Mėnulio takas” (1977) ir kt. Sudarė A. Jasmanto „Poezijos” (1992), Karsavino „Toje akimirkoje – amžinybė” (2000) leidinius. Yra išvertęs keletą užsienio šalių autorių knygų.

Klemensas Dulkė (tikr. Baltutis). Poetas, spaudos bendradarbis. Gimė 1909 m. balandžio 1 d. Akmenės rajono Žibikų kaime. Kaune studijavo humanitarinius mokslus ir dailę. Išleido eilėraščių rinkinius „Po tėviškės klonius” (1928), „Upokšniai šnera” (1935), poemą „Devyni raiteliai” (1933), poezijos knygelę vaikams „Paukšteliai čiulba” (1937), redagavo almanachą „Septyni” (1933). Mirė 1944 m. gruodžio 17 d. Kaune.

Juozas Elekšis – spaudos darbuotojas, literatas, mokytojas. Gimė 1931 m. liepos 29 d. Lėlaičių kaime (Mažeikių r.). Pirmąsias knygas pasirašinėjo Lino Dubavos slapyvardžiu. Yra išleidęs knygeles „Aš mačiau”, „Takeliai tėvų čia susipynė”, „2000-jų miražai” ir kt. Jis buvo laikraščio „Mokslo Lietuva” atsakingasis sekretorius. Šiuo metu dirba „Gydytojų žinių” redakcijoje. J. Elekšio eilėms sukurta daugiau negu šimtas melodijų. Gyvena Vilniuje.

Juozas Erlickas. Poetas, dramaturgas, satyrikas, dainininkas. Gimė 1953 m. kovo 3 d. Svirkančiuose (Akmenės r.). Studijavo Vilniuje. Nuo 1979 m. leidžia satyrinės prozos knygas, dramos ir poezijos kūrinius, kuria ir atlieka dainas. Pirmoji knyga – „Kodėl?” (1979). Gyvena Vilniuje. Lietuvos nacionalinės premijos laureatas.

Vladimiras Gadonas. Istorikas, publicistas. Poetas. Gimė 1775 m. spalio 9 d. Sedoje (Mažeikių r.). Mokėsi Kražiuose ir Vilniuje. Išleido knygą „Žemaičių kunigaikštystės statistiką”. Mirė 1842 m. rugpjūčio 9 d. Nansyje (Prancūzija).

Vincas Giedra. Poetas, prozininkas, vertėjas. Gimė 1929 m. sausio 13 d. Viekšniuose (Akmenės r.). Išleido keletą eilėraščių rinkinių: „Kryžminė ugnis” (1954), „Eina į mišką medžiai” (1971) ir kt., romaną „Užkeikti namai” (1967), apsakymų rinkinį „Du linksmi senukai” (1970), poezijos bei prozos knygų vaikams, išvertė rusų ir kitų šalių rašytojų kūrinių. Mirė 1997 m. rugpjūčio 10 d. Vilniuje.
Aleksandras Girdenis. Kalbininkas, poetas. Gimė 1937 m. spalio 19 d. Telšių rajono Tryškių miestelyje. Vilniaus universiteto profesorius.

Danielė Girdenytė. Poetė. Gimė 1940 m. kovo 24 d. Gardėje (Mažeikių r.).

Romualdas Granauskas. Rašytojas. Gimė 1939 m. balandžio 18 d. Mažeikiuose. 1957 m. baigė Sedos vidurinę mokyklą, po to dirbo įvairų darbą. Nuo 1972 m. gyvena Vilniuje. Rašytoją labiausiai išgarsino apsakymai ir apysakos „Jaučio aukojimas”, „Duonos valgytojai” (1975), „Baltas vainikas juodam garvežiui” (1987), „Gyvenimas po klevu” (1988), „Gyvulėlių dainavimas” (1988), „Žodžio agonija” (1999), „Raudonas ant balto” (2000). Yra parašęs keletą scenarijų meniniams kino filmams ir kt. 2000-aisiais metais jam paskirta Lietuvos nacionalinė premija.

Liudas Gustainis. Prozininkas. Gimė 1944 m. liepos 14 d. Mažeikiuose. Išleido knygas „Raganė” (1986), „Eiliūnės” (1997), „Varnų kola” (1998).

Laimonas Inis. Publicistas, prozininkas. Gimė 1938 m. balandžio 1 d. Mažeikių rajono Kentaučių kaime. Redagavo „Nemuno” žurnalą, išleido keletą grožinės literatūros ir publicistikos knygų, nemažai savo kūrybos paskelbė periodikoje. Paskutiniųjų metų leidiniai: „Išpažįstu savo gyvenimą” (1990), „Pasikinkęs jauną vėją” (1993), „Prie Garibaldžio kojų” (1995), „Naktis su Mefistofeliu”, „Paskutinis Sokrato prašymas” (abi 1996 m.), „Pilnaties paunksnėje”, „Esu pats sau paslaptis” (abi 1997 m.), „Afroditė ir kitos moterys”, „Nevėtytų rugių sėtuvė” (abi 1998 m.), „Dostojevskis: biografinė apybraiža” (1999) ir kt.

Juozas Jurkus. Kalbininkas. Gimė 1915 m. rugpjūčio 27 d. Sedos valsčiuje. Mokėsi Sedoje, Telšiuose, Vilniuje. Dirbo Telšių suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi, Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju, aktyviai bendradarbiavo spaudoje. Pokario metais išvežtas į Sibirą, kur 1954 m. gruodžio 23 d. ir mirė.

Antanas Juzumas. Kunigas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Gimė 1822 m. lapkričio 21 d. Sedos valsčiaus Rubikių kaime, mirė 1871 m. kovo mėnesį tremtyje (Archangelsko srityje). Mokėsi Varniuose, Petrapilyje. 1852-1855 metais dėstė Varnių kunigų seminarijoje. 1855 m. išleido brolio Tado Juzumo „Didysis elementorius ir katekizmas”. Parašė teologijos, Lietuvos bažnyčios istorijos veikalų. Už pritarimą 1863 m. sukilimui buvo kalintas ir ištremtas.

Juozapas Juzumas (Polikarpas Girštautas). Knygų rengėjas spaudai, daugelio mokslinių leidinių leidėjas, medikas, Varšuvos universiteto profesorius. Gimė 1825 m. spalio 26 d. Rubikuose (Mažeikių r.), žuvo 1877 m. lapkričio 12 d. Varšuvoje.

Tadas Juzumas. Kunigas, profesorius. Gimė 1810 m. liepos 14 d. Sedos valsčiuje, mirė 1851 m. birželio 14 d. Varniuose. Mokėsi Varniuose, Vilniuje, dirbo Varnių kunigų seminarijos profesoriumi. Kartu su Kiprijonu Račkauskiu 1848 m. parengė spaudai maldaknygę „Senas aukso altorius”, kuri buvo išleista net 40 kartų. Paliko nespausdintus moralinės teologijos užrašus, kuriais naudodamasis brolis Vincentas išleido kelias lietuviškas knygeles.

Vincentas Juzumas. Kunigas, kelių knygų autorius. Gimė 1819 m. vasario 26 d. Sedos valsčiaus Rubikių kaime, mirė 1901 m. birželio 14 d. Varniuose. Baigė Varnių kunigų seminariją. Populiari buvo jo 1854 m. išleista knygelė „Šventas Izidorius artojas”. 1855 m. išleido brolio Juozo sudarytą „Žemaičių diecezijos žemėlapį”, parengė spaudai „Naują žemaitišką elementorių”, kuris spaudos draudimo metais buvo perspausdintas daugiau negu 20 kartų. Nespėjo pabaigti „Aprašymo žemaičių vyskupystės”.

Aldona Baužinskaitė – Kairienė. Poetė. Gimė 1929 m. gruodžio 14 d. Mažeikiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Gyveno JAV. Išleido poezijos rinkinį „Detalės” (1968).

Viktorija Kumpikevičiūtė. Poetė, dailininkė. Gimė 1918 m. vasario 9 d. Padarbuose (Mažeikių r.). Mokėsi Kauno meno mokykloje. Išleido eilėraščių rinkinį „Vasara laukuos” (1939).

Jokūbas Kurmavičius. Religinės literatūros vertėjas. Gimė apie 1794 m. Daubariuose (Mažeikių r.), mirė 1858 m. gegužės 30 d. Skaistkalnėje (Latvija).

Liūnė-Sutema (tikr. – Zinaida Nagytė-Katiliškienė). Poetė. Gimė 1927 m. liepos 5 d. Mažeikiuose. 1944 m. atsidūrė Vakaruose, studijavo Austrijoje, vėliau įsikūrė JAV. Paskelbė poezijos rinkinius „Tebūnie tarytum pasakoj” (1955), „Nebėra nieko svetimo” (1962), „Bevardė šalis” (1965), „Badmetis” (1972), „Vandeta” (1981), išvertė latvių, vokiečių poezijos.

Irena Ieva Remenytė-Mažiulienė. Lietuvių kalbininkė. Gimė 1958 m. kovo 11 d. Domėnų kaime (Mažeikių r.). 1982 m. baigė Vilniaus universitetą (lietuvių kalba ir klasikinė filologija) ir jame dirbo pedagoginį bei administracinį darbą. Labiausiai jos mokslinė veikla susi-jusi su Eksperimentinės fonetikos laboratorija. Diplominio darbo pagrindu paskelbė straipsnį „Morfologiniai senosios ir jaunosios kartos skirtumai ir jų raidos tendencijos Sedos šnektoje”. Ypač reikšminga jos disertacija „Centrinės Šiaurės žemaičių tarmės prozodija”. Mirė 1996 m. vasario 18 d. Vilniuje. Palaidota Sedoje (Mažeikių r.).

Simforijonas Mieleška. Vertėjas, knygų rengėjas spaudai. Gimė 1804 m. birželio 14 Knabikuose (Mažeikių r.), mirė ten pat 1868 m. rugpjūčio 21 d., palaidotas Leckavoje (Mažeikių r.).

Algimantas Mikuta. Poetas, vertėjas. Gimė 1943 m. gegužės 13 d. Mažeikiuose. 1960-1964 metais studijavo Kauno politechnikos institute, 1965-969 metais – Vilniaus universitete, vėliau dirbo „Nemuno” žurnalo redakcijoje, Rašytojų sąjungos Kauno skyriuje. Eilėraščius pradėjo spausdinti 1959 m. Pirmasis rinkinys – „Gėlės braižykloje” – išėjo 1962 m. Išleido poezijos knygas „Žalios vyšnios” (1981), „Apuoko valanda” (1984), „Švytuoklė”(1978), „Paukščių žemė”(1968), „Spektras”(1965), „Ašmenys”(1970), „Šiandien piešime žaibus”(1973), „Juodasis pėstininkas” (1998). Verčia rusų ir kitų tautų rašytojų kūrinius.

Henrikas Nagys. Poetas, kritikas. Gimė 1920 m. spalio 12 d. Mažeikiuose. Studijavo Vilniaus, Insbruko, Fryburgo universitetuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, įsikūrė Kanadoje. Išleido poezijos knygų: „Eilėraščiai” (1946), „Lapkričio naktys” (1947), „Saulės laikrodžiai” (1952), „Mėlynas sniegas (1960), „Broliai balti aitvarai” (1969), „Prisijaukinsiu sakalą” (1978), paskelbė kritikos straipsnių ir kt. Mirė 1996 m. rugpjūčio 3 d. Monrealyje (Kanada), palaikai 1997 m. palaidoti Vilniuje.

Algirdas Pocius. Prozininkas. Gimė 1930 m. rugpjūčio 28 d. Ketūnuose (Mažeikių r.). išleido apsakymų rinkinių, romaną „Įkaitai”, knygų vaikams ir kt. Paskutiniųjų metų leidiniai: „Liepos šešėlyje” (1984), „Sūpuoklėse” (1989), „Antros eilės pusbrolis” (2000).

Dionizas Poška. Poetas, istorikas, leksikografas. Gimė apie 1765 m. Lėlaičiuose (Mažeikių r.). Poemos „Mužikas Žemaičių ir Lietuvos” autorius. Įkūrė pirmąjį muziejų Lietuvoje (Baublius). Mirė 1830 m. gegužės 12 d. Bardžiuose (Šilalės r.).

Cecilija Pračkauskaitė. Prozininkė. Gimė 1910 m. liepos 15 d. Buknaičiuose (Mažeikių r.). Po mirties išleista apysaka „Kumečio duktė” (1960). Mirė 1956 m. kovo 24 d. Mažeikiuose.

Otonas Praniauskas. Knygų rengėjas spaudai. Gimė 1818 m. Kapėnuose (Akmenės r.), mirė 1878 m. lapkričio 23 d. Sankt Peterburge.

Sofija Pšibiliauskienė-Ivanauskaitė (slapyv. – Lazdynų Pelėda, kuriuo pasirašinėjo kartu su seserimi Marija Ivanauskaite-Lastauskiene). Rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Tryškių valsčiaus Paragių kaime, mirė 1926 m. kovo 14 d. Paragiuose. Pagarsėjo kūriniais „Klaida”, „Ir pražuvo kaip sapnas”, „Motulė paviliojo”.

Donius Remys. Poetas, vertėjas. Gimė 1925 m. vasario 10 d. Mažeikiuose. Keletą dešimtmečių gyveno JAV. Poezijos knygas pradėjo leisti sugrįžęs į gimtinę (nuo 1992 m.). Paskutiniųjų metų knygos: „Svajonių gėlės” (1995), „Klajūno kelias”, „Pažinimo gėlės” (abi 1997), „Laiko riboje” (1998).

Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas. Gimė 1929 m. spalio 13 d. Mažeikiuose. 1953 m. baigė Vilniaus universitetą ir nuo 1956 m. šiame Universitete dirba. Profesorius. Jo paskelbtiems moksliniams darbams iš tautosakos, literatūros būdingas interpretacijos daugiareikšmiškumas, aforistinė, laki rašymo maniera, erudicija, teiginių ir išvadų originalumas. Parašė monografiją „Salomėjos Nėries kūryba”, studiją „Tautosakos savitumas ir vertė”, vadovėlį aukštosioms mokykloms „Lietuvių tautosaka”, mokomąją priemonę studentams „Vestuvių lyrinės dainos”, Vinco Krėvės, Žemaitės, apsakymų eseistinių interpretacijų ir kt.

Leonas Skabeika. Poetas, spaudos bendradarbis. Gimė 1904 m. rugpjūčio 20 d. Žiogaičiuose (Mažeikių r.). Studijavo Kaune. Išleido eilėraščių rinkinį „Po juodo angelo sparnais” (1929). Mirė 1936 m. sausio 22 d. Žiogaičiuose, palaidotas Viekšniuose (Akmenės r.).

Rimantas Skeivys. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1942 m. kovo 28 d. Mažeikiuose.

Steponas Skeivys. Vertėjas, literatas. Gimė 1913 m. rugsėjo 16 d. Mažaičiuose (Mažeikių r.). Studijavo Kaune ir Vilniuje. Išvertė L. Šeinino, P. Nilino, N. Pogodino, K. Aksionovo kūrinių, spaudoje paskelbė savo kūrybos eilėraščių, kritikos straipsnių, publicistikos darbų.

Antanas Skripkauskas. Gimė 1904 m. balandžio 13 d. Ritinėje (Mažeikių r.). Prozininkas. Mokytojavo Telšiuose, Vilniuje, kitur. Paskelbė romanus: „Jis ir moteris” (1931), „Savanoriai aria” (1936), „Mokytojo dalia” (1937). Spėjama, kad mirė 1941 m. gruodžio 18 d.

Vanda Daugirdaitė- Sruogienė. Istorikė. Gimė 1899 m. rugpjūčio 16 d. Būgiuose, Viekšnių seniūnija. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1949 m. persikėlė gyventi į JAV. Mirė 1997 m. vasario 10 d. Čikagoje ( JAV ).

Violeta Šoblinskaitė-Lapukienė. Poetė, žurnalistė. Gimė 1954 m. rugsėjo 2 d. Mažeikiuose. Studijavo Vilniuje. Išleido knygas „Šaknų žiedai” 1986), „Šešėlio erškėtrožė” (1993), „Stirnino metai” (1994), „Basnirčia” (1998).

Adomas Šoblinskas. Lietuvių kalbininkas. Gimė 1932 m. gruodžio 28 d. Nausodėje, Mažeikių r. 1961 m. baigė Vilniaus universitetą. Daugiausiai tyrinėjo stilistikos ir lietuvių kalbos dėstymo problemas. Parašė knygas „Veiksmažodžio stilistika” (1967), „Stilistikos pamokos” (1973), „Stilius, žanras, rašinys” (1976), „Lietuvių kalbos didaktika” (1987) ir kt. Paskelbė straipsnių iš stilistikos, lietuvių kalbos dėstymo metodikos. Mirė 1990 m. balandžio 3 d. Vilniuje.

Vincas Urbutis. Lietuvių kalbininkas, habil. Daktaras (1971). Gimė 1929 m. vasario 26 d. Petraičiuose, Mažeikių rajone. 1951 m. baigė Vilniaus universitetą. Pagrindinės tyrimų kryptys – žodžių daryba ir etimologija. Ypač daug tyrė daiktavardžių darybą, suklasifikavo senuosius lietuvių kalbos slavizmus. Tyrė lietuvių ir latvių leksikologijos istoriją. Rašo kalbos kultūros, terminologijos, bibliografijos klausimais. Akademinės „Lietuvių kalbos gramatikos” 1965) (tomui 1) parašė skyrių „Daiktavardžių daryba” už šį veikalą 1977 jam su kitais kalbininkais paskirta Lietuvos valstybinė premija. Žurnalo „Baltistica” redaktoriaus pavaduotojas.

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija