Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. KRETINGOS RAJONAS

Sudarė Mukienė Danutė ir
Kretingos rajono savivaldybės biblioteka

Juozas Aleksandravičius. Lietuvių kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras. Gimė 1920 m. lapkričio 30 d. Būbeliuose (Kretingos r.) 1949 baigė Vilniaus universitetą. 1953-1957 dėstė Naujosios Vilnios mokytojų institute, 1957-1961 – Vilniaus pedagoginiame, 1965-1968 – Mokytojų tobulinimosi institute. 1968-1991 dirbo Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, nuo 1970 m. – mokslinis sekretorius. Disertacijoje aprašė gimtąją Kretingos tarmę. Šia tema paskelbė straipsnių. Parašė lietuvių kalbos vadovėlių rusų, lenkų mokykloms „Litovskij jazik „ (1984, 1989). Išleido mokomąją knygą „Lietuvių kalbos tarmių mokymas XI klasėje” (su Z. Zinkevičiumi, 1972)

Fabijonas Barkauskis. Vienuolis pranciškonas. Gimė apie 1781 m., mirė 1855 m. sausio 14 d. Kretingoje. Kurį laiką gyveno Dotnuvoje, vėliau – Kretingoje. Rašė lietuviškus eilėraščius ir siuntė juos S. Daukantui. Iš jų yra išlikusios šios eilutės: „Sziltas alus ka padare: / Prie malones mus privare”.

Jonas Barkus. Literatas, vertėjas. Gimė 1885 m. birželio 23 d. Salantuose (Kretingos r.). 1906 m. išvyko gyventi į JAV. Dirbo „Laisvės” redakcijoje. Mirė 1973 m. liepos 2 d. Niujorke.

Vytautas Pranciškus Būda. Lietuvių kalbininkas, vertėjas, mokslų daktaras. (1969). Gimė 1928 m. vasario 3 d. Salantuose (Kretingos r.). 1953 m. baigė Vilniaus universitetą. 1953-1954 dirbo Lietuvių kalbos ir liter. institute. 1954-1971 – Eltos vertėjas, vertimų redaktorius. 1971-1993 dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute; 1979-1983, 1985-1987 – Lietuvių kalbos katedros vedėjas, docentas (1977). Disertacija „Lietuvių kalbos pažyminio šalutinių sakinių sintaksės funkcijos ir prijungimo ypatybės” . Šia tema paskelbė straipsnių. Iš rusų, lenkų, vokiečių, latvių kalbų į lietuvių k. Išvertė grožinės literatūros kūrinių. Parašė knygas: „Lietuvių kalbos kultūros pradmenys” (1982), „Nelietuviškų tikrinių vardų kirčiavimas” (1982), „Lietuvių (negimtosios) kalbos mokymasis aukštojoje technikos mokykloje” (1985), „Lietuvių kalbos sudėtiniai prijungiamieji sakiniai” (1986), „Lietuvių kalbos prijungiamieji sakiniai” (1987), „Lietuvių kalbos kultūra aukštojoje technikos mokykloje” (1991), „Lietuvių kalbos neveikiamojo dalyvio žodžių junginiai” (1992), „Sudurtiniai ir priešdėlinės darybos žodžiai su tarptautiniai dėmenimis” (1994).

Kęstutis Marija Butkevičius. Gimė 1919 m. kovo 24 d. Akmenalių kaime, Darbėnų valsčiuje (dabar – Kretingos r.). Kunigas pranciškonas, spaudos bendradarbis.

Juozas Butkus (Butų Juzė). Rašytojas, kultūros veikėjas. Gimė 1893 m. liepos 9 d. Kretingos apskrities Kulių valsčiuje, mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Mokėsi Gargžduose, Liepojoje, Telšiuose, Voroneže, Maskvoje, Berlyne, Jenoje. Dirbo Palangoje, Čikagoje, Tauragėje, Ukmergėje, Klaipėdoje, Telšiuose. Nuo 1911 m. savo kūrybą spausdino periodikoje. Dažniausiai pasirašinėdavo Butkų Juzės pavarde, o kartais ir J. Velėnaičio, B. Jurgino, Buteikos slapyvardžiais.

Stefa Večerskytė-Daukšienė. Poetė. Gimė 1926 m. gegužės 24 d. Monciškėse (Kretingos r.). Knygos: „Benamiai” (1989), „Tremtinio Lietuva” (1990), „Keliuku palei kelią” (1999).

Teklė Džervienė. Poetė, prozininkė. Gimė 1932 m. spalio 17 d. Asteikiuose (Kretingos r.). Išleisti poezijos rinkiniai: „Liepa už slenksčio” (1996), „Nakvynė senuose namuose” (1999). 2000 m. išleista žemaitiška novelė „Akmou so velnė piedo”.

Vytautas Gaigalas. Gimė 1921 m. kovo 26 d. Raštų kaime, Kartenos valsčiuje (Kretingos rajonas). Rašytojas, užsienio lietuvių visuomenės veikėjas.

Liūnė Janušytė. Rašytoja. Gimė 1909 m. rugpjūčio 3 d. Kretingoje, mirė 1965 m. Vilniuje. Mokėsi Klaipėdoje, Kaune, kurį laiką gyveno Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Žinoma kaip feljetonistė, vertėja. Jos kūrybai būdingos buitinės, moralinės temos ir politinė satyra.

Petronėlė Jukonienė. Poetė. Gimė 1928 m. kovo 4 d. Kretingoje. Baigė Klaipėdos mokytojų institutą. Mokytojavo Žemaičių Naumiestyje, Ukmergėje, Dainavoje (Ukmergės r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Artimi tarp svetimų” (1989), „Vilties aušros” (1992).

Alfonsas Kalnius. Kalbininkas, tekstologas. Gimė 1907 m. sausio 23 d. Auksūdyje (Kretingos r.). Skelbė straipsnius lietuvių kalba, išleido „Lietuvių kalbos sintaksę” (1943), redagavo M. Valančiaus „Palangos Juzę” (1947), Žemaitės „Raštus” (t. I-IV), paliko memuarų. Mirė 1981 m. birželio 7 d. Kaune.

Elena Karnauskaitė. Poetė, pedagogė. Gimė 1964 m. balandžio 4 d. Šašaičiuose (Kretingos r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Briedė jūroje” (1990), „Tiltas iš pelenų” (2000).

Doloresa Kazragytė. Eseistė, dramaturgė. Gimė 1942 m. rugsėjo 27 d. Gariuose (Jaroslavlio sritis). Išleido eseistikos knygų: „Tiltas be turėklų” (1987), „Gyvenimas prieš gyvenimą” (1994), lyrinės prozos rinktinę „Kasdienybės rožinis” (1999), rašo ir stato scenos veikalus.

Algirdas Kazragis. Literatas. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Darbėnuose (Kretingos r.). Dirbo Telšių rajono laikraščio redakcijoje. Paskelbė apsakymų, vaizdelių (rinkiniai „Žemaitijos kalneliai”, „Ką slepia gelmė?”, 1969), eilėraščių, straipsnių, išvertė rusų rašytojų kūrinių. Mirė 1969 m. balandžio 24 d. Telšiuose.

Antanas Kniūkšta. Knygų leidėjas (vadovavo „Sakalo” leidyklai, leido „Gimtąją kalbą”, „Dienovidį”). Gimė 1892 m. rugpjūčio 27 d. Erlėnuose (Kretingos r.), mirė 1983 m. gegužės 18 d. Kaune.

Pranas Kniūkšta. Lietuvių kalbininkas. Gimė1933 m. rugsėjo 24 d. Barzdžiuose (Kretingos r.). 1959 m. baigė Vilniaus universitetą, mokytojavo Dieveniškėse. 1964-1967 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto aspirantas, 1971 m. apsigynė daktarinę disertaciją. Nuo 1992 m. – Kalbos kultūros skyriaus vadovas. Parašė monografiją „Priesagos -inis būdvardžiai” (1976 m. disertacijos pagrindu), populiarią knygą „Rašytojas ir žodis” (1981), lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis knygelę „Vilniaus kraštas ir lietuvių kalba” (1990), kt. Leidinių.

Meilė Kudarauskaitė. Poetė, pedagogė.Gimė 1932 m. rugpjūčio 15 d. Kalnalio parapijos Klausgalvių kaime (Kretingos r.). 1944 m. baigė Mosėdžio pradžios mokyklą. Išleido eilėraščių rinkinių: „Rymojimai” (1979), „Tako šviesa” (1984), „Žodžio valanda” (1989), „Sekunde smėlio karaliene” (1997), knygų vaikams ir kt.

Algirdas Kuklys. Prozininkas, pedagogas. Gimė 1950 m. vasario 15 d. Kretingoje. Išleido novelių rinkinius „Keleiviai” (1989), „Veidrodis” (1998), romaną „Žiūrėjimas į tamsą” (1993).

Aleksandras Teodoras Kuršaitis. Etnografas, žodynininkas. Gimė 1857 m. spalio 2 d. Kretingoje, mirė 1944 m. rugpjūčio 17 d. Vokietijoje.

Vytautas Kusas. Dailininkas, poetas. Gimė 1949 m. rugpjūčio 12 d. Žiogeliuose (Kretingos r.). Gyvena Palangoje. Išleido poezijos rinktines „Dilgėlių vainikas” (1991), „Išėjęs kaimas” (1994), „Dievažolės” (1997).

Edvardas Lankauskis. Gimė 1907 m. Skaudalių viensėdyje, Salantų valsčiuje (dabar – Kretingos r.). Mirė 1941 m. Sibire. Visuomenės veikėjas, žurnalistas.

Jūratė Laučiūtė. Gimė 1942 m. sausio 11 d. Darbėnuose (Kretingos r.). Kalbininkė, baltistė.

Gintaras Lazdynas. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1959 m. vasario 27 d. Kretingoje. Išleido knygas „Romano teorijos pradmenys” (1998), „Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje: Nuo „Algimanto” iki „Altorių šešėly” (1999).

Nelė Mazalaitė. Prozininkė, spaudos bendradarbė. Gimė 1907 m. rugsėjo 2 d. Darbėnuose (Kretingos r.). Dirbo Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau gyveno JAV. Išleido knygas „Miestas, kurio nėra” (1939), „Pajūrio moterys (1939), „Apversta valtis” (1948), „Legendos apie ilgesį” (1948), „Gintariniai vartai” (1952), „Pjūties metas” (1956), „Miestelis, kuris buvo mano” (1966), „Mėnuo, vadinamas medaus” (1951), „Saulės takas” (1954), „Negestis” (1956).

Vladas Mongirdas. Poetas, dramaturgas. Gimė 1877 m. gegužės 18 d. Mišučiuose (Kretingos r.), mirė 1960 m. sausio 23 d. Kėdainiuose.

Kazimieras Olšauskas. Profesorius, kunigas, „Žemaičių prieteliaus” redaktorius, teologas. Gimė 1911 m. vasario 2 d. Salantų valsčiaus Žeimių kaime, mirė 1954 m. birželio 18 d. Sibire. Mokėsi Plungėje, Telšiuose, Romoje. Nuo 1936 m. dirbo profesoriumi Telšių kunigų seminarijoje. „Žemaičių prietelių” redagavo 1938-1940 metais. Išspausdino knygelę apie prelatą P. Urbonavičių, keletą kitų leidinukų teologijos ir istorijos tema. 1946 m. buvo areštuotas ir tuometinės valdžios nuteistas 10 metų kalėti. Mirė Sverdlovsko srityje po sunkaus sužeidimo. 1997 m. išleista knyga „Kazimieras Olšauskas. Profesorius, kunigas, Sibiro kankinys” (sudarė Danutė Mukienė ir Rozalija Valiūnienė).

Kazimieras Pakalniškis (slapyv. – Dėdė Atanazas). Gimė 1866 m. vasario 22 d. Salantų valsčiuje (dabar – Kretingos r.), mirė 1933 m. liepos 1 d. Šiaulių apskrities Raudėnų kaime. Mokėsi Mosėdyje, Liepojoje, Kauno kunigų seminarijoje. Jis inicijavo „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgos” leidimo pradžią Tilžėje, 1893-1896 metais redagavo šį leidinį. Savo kūryboje pasisakė prieš rusų valdžią.

Laisvūnė Petkevičienė. Poetė, gydytoja. Gimė 1940 m. birželio 28 d. Kretingoje. Eilėraščių rinkinys „Laumžirgių šokis” (1993).

Antanas Salys. Lietuvių kalbininkas. Gimė1902 m. liepos 21 d. Reketėje (Kretingos r.), mirė 1972 m. liepos 31 d. Filadelfijoje (JAV). 1923-1925 m. studijavo Kauno universitete lietuvių kalbą ir literatūrą, 1925-1929 m. – Leipcigo universitete (baltistiką, slavistiką ir indoeuropeistiką), 1929 m. – Hamburgo universitete (eksperimentinę fonetiką). 1929 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Žemaičių tarmės” . 1930-1939 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete, 1939-1943 m. – Vilniaus universiteto profesorius (1939). 1939-1941 m. Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyriaus vedėjas, 1941-1944 m. – Lietuvių k. instituto direktorius. Pasitraukęs iš Lietuvos 1944-1946 metais dėstė Greifswaldo ir Tūbingemo universitetuose. Nuo 1947 m. – Pensilvanijos universiteto profesorius. Svarbiausi darbai iš lietuvių dialektologijos: daktaro disertacija „Kelios pastabos tarmių istorijai” , „Lietuvių kalbos tarmės” . Pirmasis Lietuvoje pradėjo eksperimentinės fonetikos darbus.

Antanas Savickis. Poetas, vertėjas, kunigas. Gimė apie 1782 m. Žemaitijoje (spėjama, kad Kretingos apyl.), mirė 1836 m. gegužės 23 d. Žemalėje (Mažeikių r.). Baigė Vilniaus universitetą (studijavo mediciną) ir Varnių kunigų seminariją. Kunigavo Žemaitijoje. Rankraščiuose paliko verstų pasakėčių bei didaktinių eiliavimų rinkinį „Baikos, arba pasakos” ir „Pradžia visokių satyrų, arba prikalbesių” .

Rozalija Preibytė-Valiūnienė. Poetė, memuaristė. Gimė 1930 m. spalio 29 d. Žeimiuose (Kretingos r.). Knygos: „…Ir naktis kaip gyvenimas” (1994), „Svėrių laukas” (1995), „Ir aš ten buvau” (1992).

Simona Nijolė Pukinskaitė. Poetė. Gimė 1958 m. gruodžio 31 d. Rudaičiuose (Kretingos r.). Eilėraščių rinkiniai: „Priėmimo iliuzija” (1995), „Šilko žiedų ir persikų laikais” (1998).

Petras Rutė. Poetas, prozininkas, dailininkas. Gimė 1934 m. balandžio 5 d. Dirgalyje (Kretingos r.). Poezijos rinktinė „Ant gyvenimo tako” (1993), apysaka „Romutė ir Romasis” (1994).

Steponas Sabulavičius. Pamokslų autorius. Gimė 1686, mirė po 1729 m. Grūšlaukėje (Kretingos r.).

Adelė Seselskytė. Tautosakininkė. Gimė 1931 m. vasario 26 d. Kartenoje (Kretingos r.). Paskelbė straipsnių, recenzijų, studiją „Lietuvių stebuklinės pasakos apie pamotę ir podukrą” (1985), kartu su kitais autoriais parengė nemažai tautosakos leidinių.

Rimvydas Pranas Šilbajoris. Lliteratūrologas. Gimė 1926 m. sausio 6 d. Kretingoje. 1944 metais pasitraukė į Vakarus. Mokėsi Augsburge, Mainze. 1949 m. atvyko į JAV ir tęsė studijas ten. Baigęs Kolumbijos universitetą, nuo 1961 m. dėstė slavistikos disciplinas Ohajo universitete. Profesorius. Be kitų darbų, parašė nemažai straipsnių, studijų ir apie užsienyje gyvenančių ir Lietuvoje kuriančių lietuvių rašytojų kūrybą. Jis – knygos „Lietuvių literatūra svetur” novelės skyriaus autorius.

Jonas Šimkus. Prozininkas, poetas, kritikas ir vertėjas. Gimė1906 m. rugpjūčio 27 d. Rygoje, mirė 1965 m. spalio 28 d. Vilniuje. Jaunystėje gyveno tėvo gimtinėje Darbėnų miestelyje (Kretingos r.). Mokėsi Palangoje, Kaune. 1948-1954 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas. Išleido apsakymų knygas „Kova dėl Dievo” (1937), „Apsakymai” (1953), „Ryt bus gražu” (1962), poezijos rink. „Užu durų” (1927), „Pasakos iš cemento” (1929), paskelbė kritikos darbų, išvertė U. Sinklerio, T. Dreizerio ir kt. rašytojų kūrinių.

Pranciškus Urbonavičius. Spaudos darbuotojas, knygų rengėjas spaudai, kunigas. Gimė 1868 m. rugsėjo 18 d. Baubliuose (Kretingos r.), mirė 1941 m. gegužės 27 d. Salantuose (Kretingos r.).

Stasė Vaineikienė. Prozininkė. Gimė 1884 m. kovo 31d. Šlaveituose (Kretingos r.), mirė 1946 m. sausio 12 d. Vilniuje.

Motiejus Valančius. Žemaičių vyskupas, rašytojas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius. Gimė 1801 m. vasario 28 d. Salantų valsčiaus Nasrėnų kaime. Vėliau buvo pasivadinęs Volončevskiu. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, Varniuose, Vilniuje. Teologijos mokslų daktaras. Dirbdamas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi parašė ir išleido „Žemaičių vyskupystę”. Žemaičių vyskupystei vadovauti buvo paskirtas 1848 m. rugsėjyje. Labiausiai nusipelnė šviesdamas Žemaičių kraštą – kurdamas parapines mokyklas, Blaivybės broliją ir plėsdamas jos veiklą, organizuodamas slaptų knygų gabenimą iš Prūsijos, rašydamas ir leisdamas populiarias grožinės literatūros knygas. Mirė Kaune. Palaidotas Kaune, po didžiuoju katedros altoriumi.

Aleksandras Vinkus. Liaudies rašytojas, kurį laiką buvo pranciškonu vienuolis. Gimė 1832 m. sausio 2 d. Darbėnuose, mirė 1912 m. rugsėjo 10 d. Darbėnuose. Vėliau vertėsi Darbėnuose dievocianalijų prekyba ir raižiniais. Turėjo apie 60 raižytinių lentų.

Aušrinė Zulumskytė. Poetė. Gimė 1970 m. kovo 29 d. Kretingoje. Baigė Šiaulių pedagoginį institutą, dirbo Kretingos katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Šiuo metu dirba Klaipėdos universitete. Išleido eilėraščių rinkinius „Didelis vilties pasaulis” (1995), „Ilgesio vėjas” (1998).

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija