Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. KLAIPĖDOS MIESTAS IR RAJONAS

Sudarė Mukienė Danutė 

Vytautas Ališauskas. Filosofas, eseistas, tekstologas. Gimė 1957 m. birželio 15 d. Klaipėdoje.

Jurgis Arnašius. Literatas. Gimė 1872 m. vasario 12 d. Vanaguose (Klaipėdos r.), mirė 1934 m. birželio 23 d. Klaipėdoje.

Ansas Buožis (slap. – Prabočių Anūkas). Literatūros istorikas, bibliografas. Gimė 1876 m. lapkričio 10 d. Martinuose (Klaipėdos r.), mirė 1928 m. gruodžio 19 d. Kaune.

Butkų Juzė (tikr. Juozas Butkus). Poetas, muziejininkas. Gimė 1893 m. liepos 21 d. Pažvelsyje (Klaipėdos r.), mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Palaidotas Telšiuose.

Karolis Eduardas Cigleris. Knygų rengėjas spaudai, vertėjas. Gimė 1798 m. Kretingalėje (Klaipėdos r.), mirė 1881 m. gegužės 22 d. Ragainėje (Mažoji Lietuva).

Petras Dirgėla. Prozininkas. Gimė Klaipėdos rajone 1947 m. vasario 21 d. Studijavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, dirbo įvairiuose spaudos leidiniuose, Lietuvos kino studijoje. Kartu su broliu Povilu Dirgėla parašė ir paskelbė apysakų ir apsakymų rinkinių „Žaibai gęsta rudenį” (1971), „Pasimatymai” (1973) „Aistrų atlaidai” (1979), romanus „Likime, keliauk sau” (1976), „Šalavijų kalnas” (1977), „Pogodalis” (1978) „Šermenų vynas” (1980). Petras Dirgėla atskirai parašė ir išleido novelių apysaką „Mažas vaikelis su senelio lazda” (1982), istorinius romanus „Kūlgrinda” (1984), „Joldijos jūra” (1987), esė knygą „Vėtrungiškoji dalia: Esė apie literatūrą ir gyvenimą” (1986), „Minijos žemė: Esė apie tėviškę” (1988), „Tranų pasaulis: Esė apie vaikišką meilę namams ir kapams” (1990) ir kt. Kartu su R. Šaveliu parašė scenarijų kino filmui „Arkliavagio duktė”.

Povilas Dirgėla. Prozininkas, medikas. Gimė Klaipėdos rajone 1941 m. gruodžio 23 d. Kartu su broliu Petru Dirgėla parašė ir paskelbė apysakų ir apsakymų rinkinį „Žaibai gęsta rudenį” (1971), „Pasimatymai” (1973) „Aistrų atlaidai” (1979), romanus „Likime, keliauk sau” (1976), „Šalavijų kalnas” (1977), „Pogodalis” (1978) „Šermenų vynas” (1980).

Adomas Einaras. Spaudos darbuotojas. Gimė 1842 m. kovo 23 d. Bendikuose (Klaipėdos r.), mirė 1906 m. rugsėjo 11 d. Mažojoje Lietuvoje.

Vytautas Karalius. Poetas, vertėjas. Gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. Eilėraščių knygas spausdina nuo 1960 m. Yra išleidęs aforizmų, epigramų knygų, išvertęs rusų, vokiečių poezijos.

Juozas Kaulakis. Spaudos darbuotojas, vertėjas. Gimė 1868 m. kovo 30 d. Pagerdaujyje (Klaipėdos r.), mirė 1933 m. rugpjūčio 15 d. Filadelfijoje (JAV).

Ernstas Martinas Kavolis. Vertėjas. Gimė 1922 m. sausio 6 d. Klaipėdos krašte. Pasitraukė į Vokietiją. Į vokiečių kalbą išvertė nemažai lietuvių rašytojų prozos kūrinių. Mirė 1978 m. balandžio 23 d. Vokietijoje.

Edmundas Kelmickas. Poetas. Gimė 1954 m. gegužės 18 d. Klaipėdoje. Studijavo Vilniuje. Išleido eilėraščių rinkinius „Durys už durų” (1983), „Smėlis ant slenksčio” (1987), „Žiemos parafonija” (1997).

Mikelis Kybelka. Spaudos darbuotojas, knygų rengėjas spaudai. Gimė 1837 m. rugsėjo 7 d. Svencelėje (Klaipėdos r.), mirė 1906 m. liepos 6 d. Pangesuose (Klaipėdos r.).

Edmundas Kripaitis. Prozininkas. Gimė 1938 m. birželio 14 d. Išleido apsakymų knygas „Akimirkos” (1969), „Vėjų gatvė” (1992), nemažai kurinių paskelbė periodikoje.

Dalia Kudžmaitė. Poetė, pedagogė. Gimė 1956 m. liepos 4 d. Gargžduose (Klaipėdos r.). Mokėsi Klaipėdoje. Išleido eilėraščių rinkinius: „Iš jūsų šilumos” (1981), „Ilgas ilgas sakinukas” (1985), „Slėpynių dainelė” (1989), „Vaikeli, džiaugsmo vyturėli” (1992).

Romualdas Lankauskas. Rašytojas. Gimė 1932 m. balandžio 3 d. Klaipėdoje. 1950-1953 metais mokėsi Vilniaus universitete, 1952-1953, 1959-1960, 1970 metais dirbo įvairiose laikraščių ir žurnalų redakcijose, 1978-1979 metais – dailininku dekoratoriumi. Grožinės literatūros kūrinius pradėjo spausdinti 1952 m. Labiausiai pagarsėjo savo novelėmis, apsakymais, romanais, kelionių įspūdžių knygomis, pjesėmis, vertimais iš kitų kalbų. Žymiausi jo kūriniai: novelių rinkinys „Klajojantis smėlis”, romanai „Vidury didelio lauko”, „Netikėtų išsipildymų valanda”, „Prisiminimai po vidurnakčio”, „Apsilankymas”. Paskutiniųjų metų leidiniai: „Projektas” (1986), „Nė vienas nebuvo pagailėtas” (1990), „Piligrimas” (1995), „Likimo zona” (1998), „Tik aidas tarp girių” (1999) ir kt. Kūriniai verčiami į daugelį užsienio kalbų.

Jonas Lankutis. Literatūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1925 m. vasario 8 d. Gargžduose. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 1955 m. Parašė knygas „Vinco Mykolaičio Putino kūryba”, „Lietuvių dramaturgijos raida”, studijas „Justino Marcinkevičiaus draminė trilogija”, „Justino Marcinkevičiaus poetinis pasaulis”, „Etiudai apie Juozą Grušą”. Jis – „Lietuvių literatūros istorijos” knygų, išleistų 1977 ir 1979, 1982 metais, vienas iš autorių ir redaktorių, bei daugelio kitų knygų ir studijų autorius. Apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. Mirė 1995 m. kovo 5 d. Vilniuje.

Martynas Benjaminas Laužemis. Vertėjas, publicistas. Gimė 1866 m. Smeltėje (prie Klaipėdos), mirė 1924 m. sausio 9 d. Saugose (Šilutės r.).

Kristupas Lokys. Didaktinės, religinės literatūros rengėjas spaudai. Gimė 1860 m. gruodžio 12 d. Nelaimiškiuose (Klaipėdos r.), mirė 1921 m. birželio 27 d. Vanaguose (Klaipėdos r.).

Rolandas Mosėnas. Poetas. Gimė 1965 m. gegužės 1 d. Klaipėdoje. Mirė 1985 m. sausio 3 d. Vilniuje. Po mirties išėjo poezijos rinkinys „Šviesoje” (1989).

Reda Pabarčienė. Literatūros tyrinėtoja. Gimė 1956 m. sausio 7 d. Klaipėdoje.

Jonas Pipiras. Knygų rengėjas spaudai. Gimė 1833 m. balandžio 23 d. Šaipiuose (Klaipėdos r.), mirė 1912 m. kovo 29 d. Klaipėdoje, palaidotas Skaisgiriuose (Mažoji Lietuva).

Algirdas Polis. Prozininkas. Gimė 1931 m. Klaipėdoje. Išleido apsakymų rinkinius „Jūros dulkės” (1961), „Tik viena naktis” (1971), „Rifo mazgas” (1982), „Lapkričio saulė” (1989), apysaką „Balti praėjusios vasaros debesys” (1991). Mirė 1993 m. spalio 30 d. Vilniuje. Po mirties išėjo „Ramybės kalva” (1997).

Antanas Ramonas. Prozininkas. Gimė 1948 m. sausio 1 d. Kurmiuose (Klaipėdos r.). Studijavo Vilniuje. Išleido novelių rinkinį „Šiaurės vėjas” (1984).

Jonas Richteris. Žodynų sudarytojas. Gimė 1705 m. Klaipėdoje. Mirė 1754 m. lapkričio 14 d. ten pat.

Marija Rolnikaitė. Prozininkė, publicistė, vertėja. Gimė 1927 m. liepos 21 d. Klaipėdoje. Paskelbė memuarus „Turiu papasakoti” (1963), apysakas „Trys susitikimai” (1970), „Pratinkis prie šviesos” (1978), apybraižų, publicistinių straipsnių, recenzijų. Vertė rusų rašytojų kūrinius.

Eugenijus Rönne. Poetas, dramaturgas. Gimė 1830 m. sausio 27 d. Gargžduose. Mirė 1895 m. gruodžio 25 d. Berlyne.

Vytautas Rubavičius. Poetas, kritikas, žurnalistas, vertėjas. Gimė 1952 m. Klaipėdoje. Studijavo Vilniuje. 1979 m. pradėtos spausdinti jo poezijos knygos: „Nusigiedriję žodžiai”, „Laiko įtampa”, „Eilinė istorija” ir kt. Paskelbė kritikos straipsnių, recenzijų. Paskutiniųjų metų knygos: „Eilinė istorija” (1985), „Dangus ir kitos gamtos jėgos” (1988), „Akies šukė” (1991), „Pilkosios eilės” (1998).

Algis Samulionis. Literatūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1936 m. lapkričio 24 d. Klaipėdoje. Mirė 1994 m. gruodžio 27 d. Vilniuje.

Ieva Simonaitytė. Klaipėdos krašto rašytoja, regionalistė, autodidaktė. Autobiografinių apysakų ir romanų rašytoja, buities ir išskirtinių lietuvninkų likimų vaizduotoja. Savito pasakojimo stiliaus ir savitos kalbos (ypač menamosios) kūrėja.

Gimė 1897 m. sausio 23 d. Klaipėdos rajono Vanagų kaime, mirė 1978 m. Vilniuje. Lietuvių periodinėje spaudoje pradėjo bendradarbiauti nuo 1914 m., o nuo 1936 m. atsidėjo vien literatūriniam darbui. Žymiausi jos kūriniai: romanai, apysakos „Aukštųjų Šimonių likimas”, „Vilius Karalius”, „Be tėvo”, „Pikčiurnienė”, autobiografinė trilogija „…O buvo taip”, apysaka „Paskutinė Kūnelio kelionė”, „Ne ta pastogė”, „Nebaigta knyga”, „Gretimos istorijėlės”, autentiškais faktais pagrįstas romanas „Pavasario audroj”. Jos kūriniuose daugiausia vaizduojamas Klaipėdos krašto gyvenimas, tragiški šio pajūrio krašto žmonių likimai.

Regina Sinkevičienė. Literatūros tyrinėtoja. Gimė 1953 m. sausio 8 d. Klaipėdoje.

Antanas Surblys. Poetas, prozininkas. Gimė 1924 m. kovo 24 d. Gargžduose. Mirė 1980 m. spalio 14 d. tėviškėje. Eilėraščių rinkinys „Laukus nesulaukus” (1999).

Stasė Šakytė-Surdokienė. Poetė, spaudos bendradarbė. Gimė 1924 m. Norgėluose (Klaipėdos r.) Studijavo Kaune. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, įsikūrė JAV. Išleido eilėraščių rinkinį „Alkana žemė” (1967).

Jurgis Šaulys. Spaudos darbuotojas, vertėjas, kritikas. Gimė 1879 m. gegužės 5 d. Balsėnuose (Klaipėdos r.), mirė 1948 m. spalio 18 d. Lugane (Šveicarija).

Martynas Šernius. Vertėjas, spaustuvininkas. Gimė 1849 m. lapkričio 10 d. Voveriškiuose (Klaipėdos r.), mirė 1908 m. balandžio 14 d. Cintoniškiuose (Šilutės r.).

Hugo Šojus. Tautosakos rinkėjas, vertėjas. Gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, mirė 1937 m. liepos 25 d. Šilutėje.

Jurgis Talmantas. Pedagogas, vertėjas. Gimė 1894 m. spalio 30 d. Stančaičiuose (Klaipėdos r.), mirė 1955 m. rugpjūčio 18 d. Kaune.

Jurgis Traušys. Spaudos darbuotojas, knygų rengėjas spaudai. Gimė 1844 m. rugpjūčio 6 d. Drevernoje (Klaipėdos r.), mirė 1918 m. rugpjūčio 22 d. Drukiuose (Klaipėdos r.).

Mykolas Vaitkus. Rašytojas, kunigas. Gimė 1883 m. spalio 27 d. Gargžduose, mirė 1973 m. gegužės 20 d. JAV. Mokėsi Kaune, Peterburge, Insbruke. 1918-1940 metais dirbo Šv. Kazimiero draugijoje, redagavo periodinius leidinius „Ganytoją”, „Žvaigždę”, dėstė Kauno kunigų seminarijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, nuo 1951 m. gyveno JAV. Daugelio poezijos, prozos knygų autorius. Paliko nemažai atsiminimų apie tarpukario metus Lietuvoje, ypač gimtojoje Žemaitijoje.

Algirdas Vaseris. Prozininkas. Gimė 1937 m. birželio 8 d. Klaipėdoje. Išleido romaną „Kai verki, miegas neima” (1997).

Tomas Venclova. Poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, publicistas. Gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje. Studijavo Vilniuje. 1977 m. išvyko į JAV. Lietuvoje išleido poezijos rinkinį „Kalbos ženklas” (1972), mokslo populiarinimo darbų, išvertė J. Ivaškevičiaus, T. Brezos. A. Acmatovos, T. Elioto, O. Mendelštamo, O Milašiaus ir kitų autorių kūrinių. Nemažai leidinių parašė ir išleido gyvendamas užsienyje.

Paulina Žemgulytė. Poetė. Gimė 1942 m. vasario 7 d. Landžiuose (Klaipėdos r.). Dirba „Literatūros ir meno” redakcijoje. Išleido poezijos rinkinį „Iš žilvičio šakos” (1983), „Lietūs pavasarį rudenį” (1990), „Rugsėji, šermukšnio uoga” (1997), periodikoje skelbia recenzijas.

Motiejus Žutautas. Poetas, kunigas. Gimė 1827 m. spalio 3 d. Kalčiuose (Klaipėdos r.), mirė 1880 m. sausio 13 d. Mosėdyje (Skuodo r.).

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija