Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. KELMĖS RAJONAS

Sudarė Mukienė Danutė ir 
Kelmės rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Kazimieras Alekna. Dramaturgas. Gimė 1691 m. liepos 3 d. Pašiaušėje (Kelmės r.). Pašiaušės kolegijos rektorius. Parašė dramas „Lemtingi dieviškos meilės ženklai virš Romos”, „Karališka gėlė”, kurios buvo pastatytos Vilniaus universitete.
Benediktas Babrauskas. Poetas, kritikas. Gimė 1910 m. liepos 1 d. Akseliškyje (Kelmės r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido eilėraščių rinkinį „Eilėraščių krautuvė” (1931). Mirė 1968 m. gruodžio 13 d. Cicere (JAV).
Apolinaras Petras Bagdonas. Gimė 1912 m. birželio 17 d. Šiaulių apskrities Užvenčio valsčiaus Talainių kaime. Pedagogas, poetas, pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius. Mokėsi Kražiuose, Vilniaus Universitete. Antrojo pasaulinio karo metais emigravo į Vakarus, čia steigė lietuvių mokyklas (1944 m. Vokietijoje – Braunscweige, Blomberge), o nuo 1951 m. mokytojavo Čikagoje veikusioje šeštadieninėje aukštesniojoje lietuvių mokykloje. Filologas. Daug savo straipsnių yra paskelbęs užsienio lietuvių spaudoje. Pirmosios poezijos knygos: „Sutemų ugnys” (1956), „Žodžiai į tolį” (1983) ir kt. išleistos JAV. Nuo 1991 m. žemaitiškos poezijos ir prozos knygas spausdina Lietuvoje.
Vida Bladykaitė. Dramaturgė, poetė, prozininkė. Gimė 1962 m. birželio 25 d. Ūpainiukuose (Kelmės r.). Gyvena JAV.
Laurynas Bortkevičius. Religinių knygų leidėjas. Gimė 1756 m. rugpjūčio 10 d. Jankaičiuose (Kelmės r.), mirė 1823 m. vasario 15 d. Skapiškyje (Kupiškio r.).
Jurgis Buitkus. Gimė 1938 m. balandžio 18 d. Ūpainiuose (Kelmės r.). Prozininkas. Išleido apsakymų rinkinį „Pavasarį gimęs” (1972).
Vigmantas Butkus. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1965 m. kovo 12 d. Užventyje (Kelmės r.).
Edvardas Chluopickis. Gimė 1826 m. Kražiuose. Mirė 1894 m. spalio 13 d. Varšuvoje. Rašytojas, keliautojas.
Laurynas Ivinskis. Liaudies švietėjas, pirmųjų lietuviškų kalendorių sudarytojas ir leidėjas. Gimė 1811 m. liepos 29 d. Bambalų k. (Kelmės r.). Mirė 1881 m. liepos 29 d. Milvyduose (Šiaulių r.). 
Adomas Liudvikas Jucevičius. Kunigas, vienas aktyviausių XIX a. pradžios lituanistinio sąjūdžio dalyvių. Gimė 1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvio dvare, mirė 1846 m. kovo 24 d. Vitebsko gubernijoje. Mokėsi Kražiuose, Vilniuje, vikaravo Švenčionyse, Svėdasuose. Čia atsisakė kunigystės, vedė ir 1843 m. priėmė provoslavų tikėjimą. 1836 m. išleido patriotišką Lietuvos istorijos vadovėlį vaikams. Parašė apybraižas „Žemaitijos bruožai”, „Žemaitijos atsiminimai”, išleido tautosakos rinkinius „Lietuvių liaudies priežodžiai”, „Lietuvių dainos”. Svarbiausias jo veikalas – „Lietuvos senovės paminklai, papročiai ir įpročiai”. Plačiai žinoma studija „Biografinės ir literatūrinės žinios apie mokytus žemaičius”.
Eduardas Juchnevičius. Poetas, dramaturgas. Gimė 1941 m. gruodžio 13 d. Vanaginėje (Kelmės r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Vilkolakiai” (1988), „Šv. Roko šuo”, išspausdino keletą dramų.
Rimantas Kasparas. Poetas, kritikas. Gimė 1950 m. kovo 31 d. Šaukėnuose (Kelmės r.), mirė 1980 m. birželio 29 d. Pandėlyje. Po mirties išleista kūrybos rinktinė „Žvaigždynų ratas” (1985).
Vincas Kymantas. Literatas. Gimė 1916 m. vasario 25 d. Užgiriuose (Kelmės r.). Studijavo Kaune, Vilniuje. Išleido poezijos rinkinį „Kriminalinis romanas” (1939), nemažai savo kūrybos paskelbė periodinėje spaudoje.
Bronislovas Klimašauskas. Žurnalistas, literatas. Gimė 1941 m. lapkričio 9 d. Orkių k. (Kelmės r.). Išleido pažintinę, turizmui skirtą knygelę „Po Kelmės rajoną”.
Bronius Laucevičius (slap. – Vargšas). Rašytojas prozininkas, dramaturgas. Gimė 1884 m. rugpjūčio 31 d. Kelmėje. Mirė 1918 m. kovo 31 d. Čikagoje.
Stasys Laucius (Laucevičius). Poetas, dramaturgas, žurnalistas, Broniaus Laucevičiaus-Vargšo brolis. Gimė 1897 m. spalio 11 d. Kelmėje. Mokėsi Petrapilyje, Kijeve. Apie 20 metų mokytojavo įvairiose Lietuvos vietose ir kartu bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje. 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos ir, gyvendamas užsienyje, taip pat dirbo pedagoginį bei žurnalistinį darbą. Savo publikacijas dažnai pasirašinėdavo Stellos slapyvardžiu. Yra išleidęs eilėraščių, eiliuotų satyrų rinkinių, parašęs nemažai dramos veikalų. Mirė 1965 m. birželio 15 d. Čikagoje.
Aleksandras Rapolas Močiulskis. Reformatų leidinių rengėjas spaudai. Gimė apie 1790 m. Kelmėje. Mirė 1866 m. rugsėjo 9 d. Biržuose, palaidotas Kubiliuose (Biržų r.).
Juozas Marcinkus. Prozininkas. Gimė 1928 m. lapkričio 22 d. Klibaliuose (Kelmės r.). Paskelbė apysakų, autobiografinių apsakymų knygų: „Tą vasarą” (1986), „Rudžius” (1991), „Juodieji gandrai” (1992), „Kaip deganti saulė” (1997), „O žemė krūpčiojo” (1998), išleido keletą atsiminimų knygų.
Ichaokas Meras. Gimė 1934 m. spalio 8 d. Kelmėje. Žydų kilmės lietuvių rašytojas. 1973 m. išvyko gyventi į Izraelį. Lietuvoje paskelbė apysaką „Geltonas lopas” (1960), novelių rinkinį „Žemė visada gyva” (1963), romanus „Lygiosios trunka akimirką” (1963), „Ant ko laikosi pasaulis” (1965), „Mėnulio savaitė” (1966), emigracijoje – „Sara” (1982) ir kt.
Stasys Navickas. Prozininkas. Gimė 1936 m. sausio 25 d. Galvydiškėse (Kelmės r.). Išleido knygas „Kaip tapti protingam” (1997), „Ideali žmona” (2000).
Henrikas Prialgauskas. Dramaturgas. Gimė 1892 m. lapkričio 13 d. Jankaičiuose (Kelmės r.), mirė 1978 m. rugpjūčio 23 d. Velykiuose (Panevėžio r.). Palaidotas Panevėžyje.
Vladas Putvinskis Putvys. Prozininkas, publicistas, kariškis. Gimė 1873 m. spalio 6 d. Rygoje, mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje.
Vladas Gerardas Putvinskis. Gimė 1873 m. spalio 6 d. Rygoje, mirė 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje. Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrėjas, rašytojas, grafaitės Idalijos Pliateraitės sūnus, daugiau žinomas Pūtvio pavarde.
Jeronimas Ralys. Vertėjas, prozininkas. Gimė 1876 m. spalio 10 d. Antkapinėje (Kelmės r.). Mirė 1921 m. gruodžio 17 d. Jonavoje.
Kazimieras Ralys. Prozininkas, dramaturgas. Gimė 1885 m. kovo 12 d. Žalpiuose (Kelmės r.), mirė 1958 m. sausio 6 d. Kaune.
Stasys Ramanauskas. Literatas. Gimė 1933 m. birželio 12 d. Žalpiuose (Kelmės r.). Išleido humoreskų ir apsakymų knygą „Sapnai ir svajonės”.
Antanas Rimvydis. Poetas. Gimė 1905 m. kovo 15 d. Tytuvėnuose (Kelmės r.). Mokėsi Kaune, dirbo Susisiekimo ministerijose, keliose laikraščių redakcijose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau įsikūrė JAV. „Keturių vėjų” sąjūdžio narys, „Literatūros naujienų” redaktorius. Išleido poezijos rinkinius: „Mano Vedos” (1924), „Knyga be vardo” (1926). Savo poeziją skelbė užsienio spaudoje.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus. Pasaulinio garso poetas, rašęs lotynų kalba. Gimė 1595 m. vasario 24 d. Lenkijoje, mirė 1640 m. balandžio 2 d. Varšuvoje. 1617-1618 metais dėstė sintaksę ir poetiką Kražių kolegijoje. 1620-1622 metais studijavo Vilniaus universitete teologiją, 1622-1625 m. mokėsi Romoje. 1627-1635 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius. Teologijos mokslų daktaras. Nuo 1635 m. buvo karaliaus Vladislovo Vazos dvaro pamokslininkas. Gyvendamas Kražiuose sukūrė pirmuosius savo žymesnius jaunystės kūrinius. Panegirikoje Jonui Karoliui Chodkevičiui (1619 m.) aprašo Kražių kolegijos įsteigimą, keliuose kituose jo kūriniuose taip pat minimi Kražiai, Žemaitija. 1617-1630 metais parašė 5 dalių poetikos veikalą „Apie tobuląją poeziją”.
Elena Skaudvilaitė. Poetė. Gimė 1935 m. gegužės 12 d. Jautakiškiuose (Kelmės r.), Eilėraščių rinkiniai: „Upelis šnara” (1990), „Namų dvasia” (1992).
Idalija Stankienė. Literatė, kraštotyrininkė. Gimė 1958 m. balandžio 9 d. Lioliuose (Kelmės r.). Išleido dvi knygas, parengė apie 30 kraštotyros darbų.
Jonas Steponaitis. Literatas. Gimė 1893 m. liepos 25 d. Padegsnyje (Kelmės r.), mirė 1975 m. JAV.
Adomas Sungaila. Poetas. Gimė apie 1812 m., greičiausiai Kražių apylinkėse, mirė po 1850 m. Žemaitijoje. Kūrybos rankraščiai neišliko.
Vladas Šimkus. Poetas, vertėjas, kritikas. Gimė 1936 m. spalio 15 d. Juciuose (Kelmės r.).
Zigmantas Šimkus. Poetas. Gimė 1920 m. spalio 29 d. Šaukėnuose (Kelmės r.). Poezijos rinkinys „Šikšnosparniai tėvo sode” (1994).
Pranciškus Šrubauskis. Jėzuitas, pamokslininkas ir lietuviškų knygų autorius. Gimė apie 1620 m. Kaune, mirė 1680 m. birželio 27 d. Kražiuose. 1645-1647 metais dirbo Kražiuose sintaksės mokytoju, 1656 m. spalio 1 d. Kražiuose padarė įžadus ir toliau liko Žemaitijoje. Nuo 1670 m. rugsėjo dirbo Kražių kolegijos rektoriumi. Šias pareigas po trijų metų perdavė Jonui Lagauskui. Plačiai pagarsėjo savo pamokslais.
Andrius Ugianskis. Kalbininkas. Gimė 1816 m. Kurtuvėnų parapijoje, Knašiuose, mirė 1870 m. Kazanėje. Kražiuose jo mokytoju buvo M. Valančius, su kuriuo A. Ugianskis vėliau susirašinėjo. Palaikė ryšius ir su Laurynu Ivinskiu. A. Ugianskis rašė lietuvių kalbos žodyną. Buvo baigęs Kazanės universitetą, o po to paskirtas mokytojauti į Simbirską, vėliau – į Kazanės universitetą. Norėjo grįžti į Lietuvą, tačiau negavo paskyrimo.
Kęstutis Urba. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1954 m. gruodžio 3 d. Tytuvėnuose (Kelmės r.).
Jonas Vadeikis. Gimė 1903 m. balandžio 19 d. Pupėnuose (Kelmės r.). Literatas, vertėjas, pedagogas. Baigė Kauno universitetą, mokytojavo Plungėje, Linkuvoje, Kelmėje. Redagavo vaikų žurnalą „Pavasarėlis”, rašė ir skelbė spaudoje apsakymus, atsiminimus, straipsnius. Išvertė K. Majo „Vinetu”, „Per dykumą”, „Sidabro ežero turtai”, nemažai rusų literatūros kūrinių. Mirė 1982 m. sausio 20 d. Kelmėje.
Mykolas Venslauskas. Poetas, dramaturgas, pedagogas. Studijavo Kaune, dirbo Tytuvėnuose, Kražiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau įsikūrė JAV. Paskelbė eiliuotų pasakų, eilėraščių, pjesių. Mirė 1977 m. JAV.
Povilas Višinskis. Lietuvių tautinio judėjimo gaivintojas, talentų ieškotojas ir ugdytojas. Gimė 1875 m. birželio 28 d. Užvenčio valsčiaus Ušnėnų kaime. Mokėsi Šiauliuose, Petrapilyje. Spausdino ir platino draudžiamą lietuvišką literatūrą ir už tai buvo rusų valdžios persekiotas. 1904 m. P. Višinskis buvo pagrindinis Demokratų partijos kūrėjas Lietuvoje, priklausė kaitriajam jos sparnui. Šioje partijoje jis įsteigė Lietuvos valstiečių sąjungą. P. Višinskis aktyviai dalyvavo šaukiant, rengiant Didįjį Vilniaus Seimą. Jo dėka į lietuvių grožinę literatūrą atėjo Žemaitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda. 1906 m. P. Višinskis išvyko gydytis į Šveicariją, tačiau jos nepasiekė, nes mirė pakeliui, Berlyne, balandžio 23 d. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.
Pranciškus Zatorskis. Poetas, vertėjas. Gimė 1802 m. lapkričio 23 d. Kelmėje. Mirė 1849 m. lapkričio 4 d. Varšuvoje.
Jonas Žalpys. Dramaturgas. Gimė 1885 m. vasario 22 d. Mickiuose (Kelmės r.), mirė 1972 m. kovo 12 d. Čikagoje (JAV).


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija