Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

ŽEMAITIJOS RAŠYTOJAI, LITERATŪROLOGAI, VERTĖJAI, 
KNYGŲ LEIDĖJAI. JURBARKO RAJONAS

Sudarė Mukienė Danutė ir
Jurbarko rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Gediminas Adomaitis. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1925 m. liepos 18 d. Antkalnėje (Jurbarko r.), mirė 1994 m. sausio 16 d. Vilniuje, palaidotas Veliuonoje.
Aldona Adomavičiūtė. Vertėja. Gimė 1937 m. sausio 25 d. Klangiuose (Jurbarko r.).
Gasparas Aleksa . Poetas, dramaturgas, gydytojas. Gimė 1946 m. sausio 1 d. Antkalnėje, Jurbarko r. Išleido knygas „Lauk šoko ugnis” (1993), „Lozoriaus paukščiai” (1993), „Mergaitė ir Apaštalas” (1997), „Nugalėk save” (1995), „Užkeikti barbarai” (1996) ir kt.
Jurgis Baltrušaitis. Poetas, diplomatas. Gimė 1873 m. gegužės 2 d. Paantvardyje (Jurbarko r.). Išleido satyrinę poemą „Įkurtuvės” (1948), Eilėraščių knygas „Ašarų vainikas” (1942), „Poezija” (1948), „Žemės
pakopos” (1947) ir kitas knygas. Kūrė lietuvių ir rusų kalbomis. Mirė 1944 m. sausio 3 d. Paryžiuje.
Juozas Banaitis. Prozininkas. Gimė 1908 m. kovo 14 d. Eržvilke (Jurbarko r.). Studijavo Kaune. Nuo 1956 m. buvo Lietuvos kultūros ministras. 1970 m. išleista kūrybos rinktinė „Kelias į kalną”. Mirė 1967 m. kovo 27 d. Vilniuje.
Antanas Barčius. Vertėjas. Gimė 1908 m. gruodžio 1 d. Baciuose (Jurbarko r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, vėliau apsigyveno Ekvadore. Nuo 1932 m. leistos jo išverstos prancūzų, italų, ispanų rašytojų knygos.
Pranas Bastys (Imsrys). Poetas, pedagogas. Gimė 1905 m. birželio 16 d. Geišiuose, Jurbarko r. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Kanadoje. Išleido eilėraščių rinkinius vaikams „Tra la la” (1932), „Vilkas
meškeriotojas” (1946), „Gimtaisiais takeliais” (1953), „Tėviškę aš regiu” (1968). Mirė 1977 m. gegužės 27 d. Toronte (Kanada).
Juozas Kazys Beleckas. Prozininkas, spaudos darbuotojas. Gimė 1905 m. rugpjūčio 26 d. Eržvilke (Jurbarko r.). Mokėsi Jurbarke ir Tauragėje. Redagavo leidinius. Išspausdinta jo apybraiža „Nuodėmių gatvė” (1930-1931). Žuvo 1942 m. birželio 3 d. Kaune.
Petronėlė Bylaitė-Bernadišienė. Kalbininkė (dirbo akcentologijos srityje), pedagogė. Gimė 1910 m. balandžio 11 d. Geišių k. (Jurbarko r.). Mirė 1993 m. liepos 24 d. Vilniuje.
Jonas Buivydas. Literatas. Gimė 1894 m. rugpjūčio 22 d. Armeniškiuose (Jurbarko r.). Nuo XX a. pradžios gyveno JAV. Mirė 1968 m. birželio 22 d. Vaest Palm Biče (JAV).
Petras Cvirka. Prozininkas, socialinio tipo realistas, vaizdingo žodžio meistras. Psichologinių-socialinių, satyrinių ir folklorinių romanų autorius, novelistas, vaikų rašytojas. Gimė 1909 m. kovo 25 d. Klangiuose (Jurbarko r.). Mokėsi Kaune, Paryžiuje. Redagavo „Raštų” ir „Pergalės” žurnalus. Išleido novelių rinkinius „Saulėlydis Nykos valsčiuje” (1930), „Kasdienės istorijos” (1938), „Ąžuolo šaknys” (1945), romanus „Frank Kruk” (1934), „Žemė maitintoja” (1935), „Meisteris ir sūnus” (1936), apsakymų ir apysakų vaikams, apybraižų. Mirė 1947 m. gegužės 2 d. Vilniuje.
Vytautas Čepliauskas. Rašytojas, chorvedys. Gimė 1933 m. birželio 13 d. Greičių k. (Jurbarko r.). Kauno J. Naujalio muzikos mokyklos dėstytojas, Kauno „Drobės” mišraus choro vadovas. Dalyvavo koncertinėse kelionėse daugelyje pasaulio šalių. Buvo tremtyje (1949-1956). Išleido poezijos knygą „Įklimpęs laikas” (1993), romaną „Ražienos” ir kitas knygas.
Elena Červinskienė (Gaškienė). Literatūros tyrinėtoja. Gimė 1920 m. kovo 12 d. Smukučiuose (Jurbarko r.), vire 2003 m. gegužės 23 d. Mokėsi Maskvoje, dirbo Vilniuje. Parašė vadovėlių, išleido studijas „Dostojevskis” (1971), „Levo Tolstojaus meno pasaulyje” (1978).
Vincentas Drotvinas. Kalbininkas. Gimė 1928 m. Stakiuose (Jurbarko r.). Gyvena Vilniuje.
Mejeris Elmas-Eglmis. Prozininkas, publicistas. Gimė 1910 m. spalio l6 d. Seredžiuje (Jurbarko r.). Mokėsi Kaune, parašė apsakymų, apybraižų knygų: „Gegužės pirmoji”(1948), „Tėvo atvaizdas” (1953), „Mirties Fortuose” (1957), „Penkios minutės po vidurnakčio” (1963). 1972 m. išvyko gyventi į Izraelį.
Elena Červinskienė (Gaškienė). Literatūros tyrinėtoja. Gimė 1920 m. kovo 12 d. Smulkučiuose (Jurbarko r.). Mokėsi Maskvoje, dirbo Vilniuje. Parašė vadovėlių, išleido studijas „Dostojevskis” (1971), „Levo Tolstojaus meno pasaulyje” (1978).
Bronius Dirmauskas, Dirmėnas. Poetas. Gimė 1912 m. vasario 7 d. Vadžgiryje (Jurbarko r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido poezijos rinkinius: „Skambėk, mano daina” (1940), „Pavasaris ateina” (1946). Mirė 1961 m. kovo 13 d. Čikagoje (JAV).
Mejeris Elinas-Eglinis. Prozininkas, publicistas. Gimė 1910 m. spalio 16 d. Seredžiuje (Jurbarko r.). Mokėsi Kaune. Parašė apsakymų, apybraižų: „Gegužės pirmoji (1948), „Tėvo atvaizdas” (1953), „Mirties fortuose” (1957), „Penkios minutės po vidurnakčio” (1963). 1972 m. išvyko gyventi į Izraelį.
Antanas Gailius. Poetas, vertėjas. Gimė 1951 m. balandžio 11 d. Švendriškiuose (Jurbarko r.). Gyvena Vilniuje.
Pranas Garšva. Kunigas, spaudos darbuotojas, „Draugo” laikraščio įkūrėjas ir ilgametis vadovas. Gimė 1915 m. sausio 18 d. Pasnietalio k. (Jurbarko r.). Mirė 1993 m. sausio 24 d. Čikagoje.
Antanas Giedrius. Prozininkas, poetas. Gimė 1892 m. balandžio 4 d. Lukšiuose (Jurbarko r.). Nuo 1959 m. gyveno JAV. Mirė 1977 m. rugpjūčio 29 d. JAV.
Juozas Girdzijauskas. Literatūrologas, profesorius. Gimė 1935 m. liepos 10 d. Jurbarko rajono Kalupių kaime. Baigė Vilniaus Universitetą, kuriame dirba mokslinį ir pedagoginį darbą, tyrinėdamas eilėdarą, senąją lietuvių literatūrą, dėstydamas studentams. Yra parengęs XVII-XIX a. literatūrologinių darbų antologiją „Lietuvių poetikos pradmenys”, parašė studijas „Lietuvių eilėdara”: Silabinės toninės sistemos susiformavimas”, „Lietuvių eilėdara XX a.”, kitų mokslo darbų. Spaudai parengė XVII-XIX a. literatūrologinių darbų antologiją „Lietuvių poetikos pradmenys”, Jurgio Lebedžio darbų rinktinę „Lituanistikos baruose”, keletą kitų leidinių.
Vytautas Girdzijauskas. Rašytojas. Gimė 1930 m. balandžio 19 d. Jurbarko rajono Bulzgeniškių kaime. Baigė Vilniaus Universitetą. Yra išleidęs apsakymų rinkinį „Trys moterys ir vienas vyras” (1981), prozos rinkinį „Vienas prieš vieną”, romanus „Žmonės man buvo geri” (1973), „Laimingųjų laimė (1975)”, „Ką mylėti” (1992), „Šimtmetis lyg mirksnis” (1997), apysaką „Vienas prieš vieną” ir kt.
Pranas Domas Girdžius. Poetas, prozininkas. Gimė 1902 m. gruodžio 9 d. Rauktiškiuose (Jurbarko r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Mirė 1997 m. kovo 24 d. Monrealyje (Kanada).
Mikalojus Godliauskis. Vertėjas iš lenkų kalbos. Gimė 1818 m. sausio 27 d. Skirsnemunėje (Jurbarko r.), mirė 1890 m. balandžio 18 d. Girvalakiuose (Jurbarko r.).
Aldona Puišytė-Grigaliūnienė. Poetė, vertėja. Gimė 1930 m. sausio 4 d. Jurgeliškiuose (Jurbarko r.) Išleido eilėraščių ir poemų rinkinius „Žalvario raktas” (1970), „Kur meta plunksną vieversys” (1978), „Po ąžuolu – šaltinis” (1980), „Įvardijimai ir sąskambiai” (1985), „Tėvelio sodai” (1998), poezijos knygų vaikams, išvertė latvių, vokiečių poetų kūrybos.
Elena Sopaitytė-Grinaveckienė. Kalbininkė, dialektologė. Tyrinėjo jurbarkiškių šnektą. Gimė 1928 m. birželio 10 d. Jurbarke. Mirė 1999 m. rugsėjo 29 d., palaidota Jurbarko kapinėse.
Eugenijus Ignatavičius. Rašytojas. Gimė 1935 m. Paišlynio k. (Jurbarko r.). Išleido apsakymų knygas „Pradalgių tyla” (1971), „Sidabrinės skyrybos” (1976), „Ir namų amžinoji šviesa” (1983), „Chrizantemų autobuse” (1988), romaną „Marso pilnatis” (2000) ir kitas knygas.
Mikalojus Godlevskis (Godliauskas). Rašytojas, vertėjas. Gimė 1818 m. sausio 27d. Girvalakiuose, Jurbarko r. L. Ivinskio kalendoriuje 1862 m. išspausdintas jo kūrinys „Laikas ir darbai visų metų”. Mirė 1890 m. balandžio 18 d. Girvalakiuose, palaidotas Skirsnemunėje.
Jeronimas Ignatonis. Prozininkas. Gimė 1902 m. kovo 14 d. Užraguvyje. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos. Mirė 1968 m. lapkričio 12 d. Čikagoje (JAV).
Pranas Imsrys (tikr. Bastys). Poetas, pedagogas. Gimė 1905 m. birželio 16 Geišiuose (Jurbarko r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Kanadoje. Išleido eilėraščių rinkinius vaikams: „Tra lia lia” (1932), „Vilkas meškeriotojas” (1946), „Gimtaisiais takeliais” (1953), „Tėviškę aš regiu” (1968). Mirė 1977 m. gegužės 27 d. Toronte (Kanada).
Eduardas Juchnevičius. Poetas, dramaturgas. Gimė 1941 m. gruodžio 13 d. Vanaginėje (Kelmės r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Vilkolakiai” (1988), „Šv. Roko šuo” (1996), išspausdino keletą dramų.
Jonas Juškaitis. Poetas, vertėjas. Gimė 1933 m. gegužės 30 d. Kuturiuose (Jurbarko r.). Išleido eilėraščių rinkinius „Ir aušros, ir žaros” (1962), „Su volungės balsu” (1984), „Anapus gaiso” (1987) ir kt. Išvertė rusų, kitų tautų rašytojų kūrinių.1998 m. išleido straipsnių, pokalbių, atsiminimų knygą „Lyra ant gluosnio”.
Justinas Kačiulis. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1929 m. kovo 17 d. Šilutiškiuose (Jurbarko r.). Dirbo „Literatūros ir meno” redakcijoje. Paskelbė straipsnių, recenzijų, monografiją „Vytautas Montvila” (1977). Mirė 1990 m. birželio 2 d. Vilniuje.
Eugenija Kirmonaitė-Stravinskienė. Vertėja. Gimė 1928 m. kovo 21 d. Klangiuose (Jurbarko r.). Išvertė daug knygų iš švedų kalbos.
Vytautas Kutkevičius Lituanistas, rašytojas. Gimė 1934 m. Šiaulių r. Jurbarke gyvena nuo 1961 m. Išleido istorinę dokumentinę apybraižą „Legendos tiesa” (bendraautorius 1976), nuotykių apysaką „Karatų
skaičiuotoja”, (1982), istorinių novelių rinkinį „Įkalnių keleiviai” (1996) ir keletą kitų knygų.
Dalia Lenkauskienė. Vertėja. Gimė 1937 m. sausio 20 d. Graužėnuose (Jurbarko r.).
Jonas Mačiulis. Prozininkas. Gimė 1919 m. liepos 20 d. Kalvių kaime (Jurbarko r.). Dirbo „Literatūros ir meno”, „Bibliotekų darbo” redakcijose, vadovavo Vilniaus literatūros muziejui. Išleido vaizdelių knygą apie P. Cvirkos vaikystę „Augo diemedis” (1961), apybraižų rinkinį „Iš dienų tėkmės” (1963), romanus „Troškulys” (1977), „Bėga upės krantai” (1982). Mirė 1992 m. balandžio 5 d. Vilniuje.
Vytautas Martinkus. Prozininkas. Gimė 1943 m. gegužės 28 d. Jerubiškiuose (Jurbarko r.). Išleido apsakymų, apysakų knygų: „Loterija” (1969), „Rotušės laikrodžio vagis” (1974), „Vėtrungė šeimos šventei” (1978) , „Lašai. Rašmenys ant Klepsidros Autų gatvėje” (1980), „Medžioklė draustinyje” (1983), „Negęsta žvaigždė paukščio pėdoje” (1988) ir kt.
Ona Matusevičiūtė. Prozininkė, vertėja. Gimė 1908 m. gegužės 7 d. Kavoliuose (Jurbarko r.). Išleido apysakas „Amžinas Lietuvos vainikas” (1994), „Mindaugo kapas” (1999), „Kunigaikštytės Barboros auka” (2000).
Petras Mikutaitis. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1908 m. spalio 13 d. Paantvardyje, Jurbarko r. Paskelbė studijų apie J. Janonį, A. Strazdą, Žemaitę, S. Nėrį ir keletą kitų lietuvių rašytojų. Mirė 1963 m. birželio 21 d. Vilniuje.
Kristijonas Gotlibas Milkus. Poetas, filologas. Gimė 1732 m., greičiausiai Jurbarke. Mirė 1807 m. liepos 6 d. Pilkalnyje (Mažoji Lietuva).
Romualdas Norkus. Eseistas, prozininkas. Gimė 1944 m. sausio 18 d. Balniuose (Jurbarko r.). „Santaros” žurnalo redaktorius. Išleido pokalbių Knygą „Rožė ledynuose” (1999).
Jonas Paulauskas. Kalbininkas. Gimė 1923 m. sausio 9 d. Jurbarke. Išgarsėjo kaip lietuvių frazeologijos tyrinėtojas. Gyvena Vilniuje.
Pijus Petrukaitis. Poetas. Gimė 1917 m. vasario 24 d. Jurbarke. Eilėraščius skelbdavo periodikoje. Po mirties išėjo jo poezijos rinkinys „Tranšėjų vingiuose”. Mirė 1958 m. rugsėjo 22 d. Kaune.
Arnoldas Piročkinas. Kalbininkas, vertėjas. Gimė 1931 m. vasario 25 d. Pašventyje (Jurbarko r.). Išleido dviejų dalių monografiją apie J. Jablonskį, išvertė čekų ir kitų tautų rašytojų kūrinių, yra parengęs spaudai ir išleidęs nemažai kitų leidinių.
Marcelinas Ročka. Literatūros tyrinėtojas. Gimė 1912 m. gegužės 8 d. Ambručiuose (Jurbarko r.).Parašė studijas apie Donelaitį, M. Mažvydą, M. Sarbievijų ir keletą kitų rašytojų. Išvertė Aristotelio „Poetiką” (1959). Mirė 1983 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje. Valerijus Rudzinskas. Rašytojas, kunigas. Gimė 1958 m. Pamituvio k. (Jurbarko r.). Parašė eilėraščių knygų „Anapus nakties šviesa”, „Sielos Valanda” ir kitas. Iš viso išleido devynias knygas.
Antanas Sabaliauskas. Spaudos darbuotojas, kunigas, misionierius. Gimė 1905 m. vasario 4 d. Klišių dvare (Jurbarko r.). Išleido knygą „Nuo Imsrės iki Orinoko” (1958) ir keletą kitų knygų.
Stasys Santvaras. Gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rūstekoniuose (Jurbarko r.). Poetas, dramaturgas, operos solistas. Kaune lankė teatro studiją. Muziką studijavo Klaipėdoje ir Milane. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Išleido eilėraščių rinkinius „Saulėtekio maldos” (1924), „Pakalnių debesys” (1936), „Giesmės apie saulę ir sielą” (1939), „Atdari langai” (1959), „Aukos taurė” (1962), „Buvimo pėdsakai” (1983) ir kt. Kūrė ir dramos veikalus, parašė ir išvertė operų libretų. 1984 m. Lietuvoje išleistas jo kūrybos rinkinys „Lyrika”. Mirė 1991 m. balandžio 12 d. Bostone (JAV).
Eugenija Stravinskienė. Vertėja. Gimė 1928 m. kovo 21 d. Klangiuose.
Šarūnas Šimulynas. Poetas, prozininkas, skulptorius. Gimė 1939 m. rugsėjo 18 d. Veliuonoje (Jurbarko r.). Poezijos knygos „Ledynų motina” (1988), novelių knygų „Tėvonija” (1998) ir „Rugiuose prie obelų” (2001)autorius. Mirė 1999 vasario 2 d. Vilniuje.
Pranas Turauskas. Literatas, publicistas. Gimė 1876 m. spalio 18 . Eržvilke (Jurbarko r.), mirė 1919 m. gegužės 24 d. Utenoje.
Pranas Vaverskis. Poetas, memuaristas. Gimė 1916 m. rugsėjo 14 d. Kalviuose (Jurbarko r.), mirė 1999 m. liepos 6 d. Kaune. Eil. rinktinės „Sušalusios ašaros” (1994) autorius.
Gasparas Velička. Dramaturgas. Gimė 1907 m. sausio 31 Antkalnėje (Jurbarko r.). Dirbo Klaipėdos, Vilniaus teatruose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Parašė pjesių, dalis jų pastatyta. Mirė 1962 m. rugpjūčio 7 d. Los Andžele (JAV).
Petras Velička. Vertėjas, tekstologas. Gimė 1911 m. birželio 30 Pakalniškiuose (Jurbarko r.). Kartu su V. Drazdausku leido žurnalą „Aš esu visur” (1935), išvertė M. Šolochovo, S. Aksakovo, Ž. Verno, M. Rido ir kt. rašytojų kūrinių, redagavo daug verstinių ir originalių leidinių.
Eugenijus Volotka. Prozininkas. Gimė 1938 m. vasario 13 d. Vadžgiryje (Jurbarko r.). „Vagos” leidykloje redagavo lietuvių rašytojų kūrinius. Išleido humoreskų rinkinius „Urvinis žmogus” (1972), „Šventasis melas” (1981), „Balta varna” (1986).
Danutė Joana Žilaitytė-Juškaitienė. Prozininkė, poetė. Gimė 1932 m. lapkričio 20 d. Veliuonoje (Jurbarko r.). Išleido apsakymų rinkinį „Mėlyna upė su geltonom salom” (1987), eilėraščių knygas „Pabudėk su manim” (1988), „Neužmirštuolė ir dulkės” (1990), „Tyliu savo tylą” (2000), novelių „Šulinių krašte” (1989) ir keletą kitų knygų, tarp jų ir vaikams. Nemažai savo kūrinių paskelbė spaudoje. Gyvena Vilniuje.

 


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.09.01 .
Pastabas siųskite adresu: zemaiciu@gmail.com

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija