Kultūra Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra Žemaitijos herbas
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija

NAUJI ŽEMAITIŠKOS PROZOS LEIDINIAI

Danutė Mukienė

„Akmou so velnė piedo” – pirmasis žemaitiškos erotinės prozos kūrinys

Dvi žemaitiškos prozos knygas paskutiniais mėnesiais išleido Žemaičių kultūros draugijos redakcija. Tai Alytaus rajono Punios miestelyje gyvenančios žemaitės Teklės Džervienės novelė „Akmou so velnė piedo” ir vilniškio žemaičio Edvardo Rudžio žemaitiškos prozos rinktinė „Sėmuona malūnā”.
Teklės Džervienės knygutė (32 puslapiai) – savotiška intriga, pradžiamokslis tiems, kurie nori mokytis žemaitiškai skaityti ir rašyti. „I vėsus kūlėmus ėr lėnamėnės liuob rinktėis ragoutėjē. Velnium valonduo liuob atsėvertė dūšės vėsėms ožgintėms dalīkams, ožvės pasėlēdėmā griekou. Velniou, ipiedėnosem i akmėni, bova dėdėlė pjūtės ėr garbie”. Būtent šie žodžiai, kuriuos mokytoja Stanislava Stripinienė akcentavo Plateliuose vykusioje Žemaičių akademijos konferencijoje, paskatino Teklę Džervienę imtis plunksnos ir pabandyti novelėje išguldyti tai, kas galėjo nutikti senajame Žemaitijos kaime, per linamynes ir po jų, kai čia šelmiškai savo galią imdavo rodyti akmenyje savo pėdą įspaudęs kipšas.
Novelė – tarsi legenda, kurią norisi išgirsti, perskaityti iš karto. Knyga nukelia į XX amžiaus pradžią, tačiau kartu ji ir labai šiuolaikiška – apie žmogiškus jausmus, pasileidimus, fantazijas ir gyvenimo esmę.
Teklė Džervienė gimė 1932 m. Kartenos valsčiaus Asteikių kaime. Po karo, baigusi vidurinę mokyklą, dirbo Plungės rajono laikraščio redakcijoje, baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Į Dzūkiją išvyko kartu savo vyru Petru, šiandien žinomu Dzūkijos krašto tyrinėtoju. Rašyti – eilėraščius ir prozos kūrinius – Teklė pradėjo dar mokydamasi vidurinėje. Pirmosios jos poezijos knygos išleistos tik paskutiniais metais. Tai subtilūs moteriški eilėraščiai.
Teklė Džervienė – viena iš ryškiausių žemaičių poetų, rašanti ne tik lietuviškai, bet ir žemaitiškai. Jos eilėraščiai spausdinami ir žemaitiškos poezijos antologijoje „Sava muotinu kalbo” (išleido Žemaičių kultūros draugijos redakcija 1998 m.).

„Sėmuona malūnā”

Taip savo antrąją žemaitiškos prozos rinktinę pavadino Vilniuje gyvenantis žemaitis Edvardas Rudys.
„Kuožnos žmuogos, katros rimtā jemas darba, pasėner i kūrībėniu ėiškuojėmu palaiminga nežėnuomybė. Tas jausmos anam soteik sparnus, sokel dėdėli laimės jausma. Sėmuona šėrdie vėsa gīvenėma degė karšta kūrības ognės...
Kėtuos nuovelies, apsakīmūs, pasakuojėmūs – vingioutė, negandu draskuomė prieškarė ir puokarė laikū žmuoniū lėkėmā”.
Taip trumpai savo naująją knygą pristato pats autorius. Tie, kurie yra skaitę pirmąją jo žemaitiškos prozos rinktinę – 1996 m. išleistą knygą „Kuotrė”, „Sėmuona malūnuose” suras pažįstamą braižą, tačiau šioje knygoje daug ir naujo. Autorius filosofiškai analizuoja paprastų kaimo žmonių gyvenimą, veda žmogaus ir medžių paraleles, gėrisi nepakartojama Žemaitijos gamta. Apsakymai, novelės, gerokai pas mus jau primirštas, tačiau senas ir patrauklus pasakojimo žanras. Visa tai – „Sėmuona malūnūs”.
Edvardas Rudys gimė Skuodo rajono Mosėdžio miestelyje. 1955 m. įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, parašė ir apgynė mokslo darbą. Nuo 1960 m. dirbo Skuodo rajone, vėliau sugrįžo į Vilnių ir čia iki pensijos dirbo Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institute.
Jo kolegos, Lietuvos žemdirbiai Edvardą Rudį pažįsta ir kaip aktyvų spaudos bendradarbį, publicistą.
Žemaitiškai rašyti pradėjo prieš gerą dešimtmetį. Daugelis jo kūrinių išspausdinta minėtose dviejose žemaitiškos prozos rinktinėse, kiti dar laukia savo kelio į žmones.
Teklė Džervienė ir Edvardas Rudys – ryškiausi mūsų laikų žemaitiškos prozos kūrėjai Lietuvoje. Knygos parengtos pagal profesoriaus, žemaičių kalbos specialisto Alekso Girdenio ir kalbininko Juozo Pabrėžos žemaitiškos rašybos patarimus.
T. Džervienės ir E. Rudžio knygas galima įsigyti Žemaičių kultūros draugijos redakcijoje.


© Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2001
Tinklalapis atnaujintas 2014.07.29 .
Pastabas siųskite adresu: samogit@delfi.lt

Istorija Kultūra Kalba Lankytinos vietos Vyskupija Literatūra
Tautosaka Naujienos Redaktoriaus žodis Archyvas Atsiliepimai
RodyklėĮ pradžiąInformacija